Regionams planuojama suteikti daugiau galios – štai kaip keisis ES investicijos po 2027-ųjų

Geras darbas, vaikams prieinama mokykla, patogus susisiekimas ir mažesnės kasdienės išlaidos – šie aspektai lemia, ar šeima regione mato savo ateitį. Birštone vykusiame Kauno regiono forume Finansų viceministrė Rūta Carik pabrėžė, kad Kauno regiono stiprybės – mokslas, pramonė ir patogi geografinė padėtis, tačiau tiesioginę investicijų naudą žmonės pajunta per geresnes paslaugas ir darbo galimybes. Papildomas galimybes regionams turėtų atverti besikeičianti daugiametės finansinės programos tvarka, suteiksianti regionams daugiau lankstumo.

Pagrindine Kauno regiono stiprybe viceministrė įvardija išvystytą logistikos infrastruktūrą ir savivaldybių gebėjimą bendradarbiauti per jungtines funkcinių zonų strategijas. ES parama čia taip pat sėkmingai išnaudojama žaliosios energetikos plėtrai ir klimatui neutralių darbo vietų kūrimui gamybos sektoriuje.

Pasak R. Carik, Kauno regione kiekvienas investuotas euras generuoja stiprią grąžą per aukštos pridėtinės vertės verslo plėtrą ir technologines inovacijas. Tauragės regione jis duoda didelį impulsą žaliosios energetikos proveržiui ir tvarios pramonės ekosistemos kūrimui, tuo tarpu Telšių krašte ES euras stiprina vietos tradicinę pramonę, smulkųjį verslą ir kultūrinį turizmą.

Ekspertų vertinimu, 2025–2040 m. kiekvienas regionuose investuotas euras duos nuo 5,09 iki 5,91 euro grąžos. Didžiausia grąža numatoma Šiaulių regione (5,91 euro), kiek mažesnė – Kauno (5,79), Vilniaus (5,75) ir Panevėžio (5,69) regionuose. Mažiausia grąža prognozuojama Alytaus regione – 5,09 euro.

Anot viceministrės, didžiausią tiesioginę naudą gyventojai pajunta tada, kai euras investuojamas į vietos viešųjų paslaugų kokybę. „Efektyvios investicijos į švietimą, sveikatos apsaugą ir socialines paslaugas kuria saugesnę bei patrauklesnę aplinką šeimoms“, – sako ji.

Pastebimą vertę, pasak viceministrės, suteikia ir parama darbo vietų kūrimui, verslo plėtrai ir regiono ekonominiam gyvybingumui. Finansavimas, nukreiptas į žaliąją energetiką ir tvaresnį viešąjį transportą, tiesiogiai mažina žmonių kasdienes išlaidas, o investicijos į skaitmenizaciją leidžia gyventojams greičiau ir patogiau pasiekti valstybės ir savivaldos paslaugas.

Pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą Lietuvai skirta beveik 6 mlrd. eurų ES lėšų, iš jų apie 1,8 mlrd. eurų – regionų pažangai. Finansų ministerijos rugsėjo 17 d. pristatytais duomenimis, rugpjūčio pabaigoje visoje programoje jau buvo paskelbta kvietimų už 6,5 mlrd. eurų (108 proc. skirtų lėšų), sutarčių sudaryta už 4,8 mlrd. eurų (81 proc.), o išmokėta 1,8 mlrd. eurų – 30 proc. skirtos sumos.

Regionams skirtoje dalyje kvietimų paskelbta už 1,85 mlrd. eurų (104 proc.), sutarčių sudaryta už 1,34 mlrd. eurų (75 proc.), tačiau išmokėta vos 247 mln. eurų – 14 proc. Tai dvigubai mažesnė dalis nei visoje programoje.

Pasak R. Carik, nedidelė dalis ES lėšų išmokėta dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų, rangos darbų ir kitų priežasčių – regionams ministerija siūlo aiškiai nusistatyti poreikius ir iš anksto priimti duomenimis grįstus sprendimus, taip siekiant sumažinti rizikas. Tačiau programa pratęsta iki 2030 m., tad didžioji dalis projektų turėtų būti įgyvendinti laiku.

Vis dėlto viceministrė išskiria ir teigiamas tendencijas. Pakeitus investicijų programą ir Vyriausybės nutarimą, naujiems prioritetams perskirstyta 152 mln. eurų: 47 mln. – vandens tiekimo infrastruktūros atsparumui, 52 mln. – civilinei infrastruktūrai ir parengčiai, 53 mln. – socialinio būsto plėtrai.

Be to, 10 proc. sumažintas regionų projektams privalomo nacionalinio finansavimo reikalavimas. Tai reiškia, kad savivaldybės galės prisidėti mažesne dalimi, o ES finansavimo dalis projektuose galės būti didesnė. Taip pat atsisakyta virškontraktavimo ribojimų pagal atskiras sritis – vietoj jų nustatyta viena bendra 1 776 mln. eurų finansavimo riba, į kurią įskaičiuoti ir 152 mln. eurų naujoms sritims.

Iš viso regionams numatyta 1,78 mlrd. eurų ES lėšų, o kartu su bendruoju finansavimu – 1,86 mlrd. eurų. Vidutiniškai tai sudaro 642 eurus vienam gyventojui, tačiau skirtumai tarp regionų – daugiau nei trigubi.

Didžiausios vertės investicijos tenka Kauno regionui – 289 mln. eurų, tačiau įvertinus gyventojų skaičių, vienam kauniečiui tenka maždaug 2,6 karto mažiau nei Tauragės regiono gyventojui.

Daugiausia investicijų vienam gyventojui tenka Tauragės regionui – 1 288 eurai. Toliau rikiuojasi Utenos (1 208 eurai), Marijampolės (1 068 eurai) ir Alytaus (1 030 eurų) regionai. Panevėžio regione vienam gyventojui tenka 868 eurai, Telšių – 797, Šiaulių – 735, Klaipėdos – 639 eurai. Mažiausiai skiriama didžiausiems regionams: Kauno – 492 eurai, Vilniaus – 370 eurų vienam gyventojui. Vilniaus regionas vienintelis, kuriame prie 244 mln. eurų ES lėšų prisideda ir bendrasis finansavimas – iš viso 324 mln. eurų.

Ministerija skaičiuoja, kad investicijos padės spręsti aktualiausias regionų problemas. Socialiniu būstu planuojama aprūpinti 2 688 asmenis, o tęsiant institucinės globos pertvarką 1 206 asmenims paslaugos bus teikiamos šeimoje ar bendruomenėje.

Naujais autobusiukais į mokyklas važiuos 1 530 vaikų. Vaikams su negalia bus pritaikytos 75 mokyklos – tokių mokyklų dalis padidės iki 20 proc.

Atskiros 1,3 mlrd. Eur investicijos numatomos regionuose veikiančiam verslui. Didžiąją jų dalį – 1,166 mlrd. eurų – sudaro finansinės priemonės verslui. Inovacijoms ir moksliniams tyrimams skirta 74,3 mln. eurų, rizikos kapitalo investicijoms į gynybos pramonę – 40 mln. eurų, gynybos pramonės vystymui – 18 mln. eurų. Dirbtinio intelekto sprendimams numatyta 12,5 mln. eurų, aplinkai draugiškoms technologijoms – 11,2 mln. eurų, konferencinio turizmo skatinimui – 3,9 mln. eurų.

Tuo pat metu jau rengiamasi 2028–2034 m. ES biudžeto laikotarpiui. Europos Komisija siūlo vietoj kelių atskirų programų kiekvienai valstybei rengti vieną nacionalinį ir regioninį partnerystės (NRP) planą. Išmokos būtų siejamos su pasiektais rezultatais, o ketvirtadalis plano lėšų liktų nesuprogramuota, kad Vyriausybė galėtų reaguoti į naujus iššūkius. Plane 43 proc. lėšų turėtų tekti klimato ir aplinkosaugos tikslams, 14 proc. – socialiniams tikslams, 10 proc. – kaimo vietovėms.

„Naujajame laikotarpyje planuojamas didesnis finansavimo lankstumas ir stipresnis orientavimasis į rezultatus, o ne į biurokratinę priežiūrą. Regionams bus suteikta dar daugiau savarankiškumo sprendžiant, kur nukreipti lėšas pagal jų specifinius vietos poreikius“, – sako R. Carik.

Pasak jos, jau aišku, kad ES investicijos dar labiau skatins skaitmeninę transformaciją ir perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Vis dėlto su Europos Komisija (EK) vis dar intensyviai deramasi dėl tikslių nacionalinio bendrojo finansavimo dalių, galutinai nesutarta ir dėl rodiklių, kuriais bus vertinama investicijų pažanga regionuose.

Pagal pirminį Komisijos pasiūlymą Lietuvos NRP planui skiriama 14,2 mlrd. eurų. Iš jų 4,7 mlrd. eurų numatyta mažiau išsivysčiusiems regionams, 4,38 mlrd. eurų – tiesioginei žemės ūkio paramai, 1,2 mlrd. eurų – migracijai, saugumui ir vidaus reikalams (iš jų 450 mln. eurų – Specialiajai tranzito schemai), 0,5 mlrd. eurų – Socialiniam klimato fondui, 23 mln. eurų – žuvininkystei. Nepaskirstyta lieka 3,37 mlrd. eurų, o atėmus 25 proc. lankstumo rezervą – 1,17 mlrd. eurų.

ES Taryboje dalinis susitarimas dėl plano reglamento pasiektas 2026 m. birželį, o susitarti su Europos Parlamentu tikimasi 2027 m. Lietuvoje planą numatoma rengti kartu su atnaujinamu Nacionaliniu pažangos planu: Vyriausybė NRP plano prioritetus turėtų patvirtinti 2026 m. gruodį–2027 m. sausį, o EK oficialiai pateikti jį privaloma iki 2028 m. sausio 31 d. Komisija planą turi įvertinti ir patvirtinti per keturis mėnesius.

Finansų ministerija tikisi, kad ES vadovams pavyks susitarti dėl ES daugiamečio biudžeto dar šiais metais. Tačiau, kaip pabrėžia R. Carik, ministerija pasirengusi deryboms ir kitais metais, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.