Kaune iš didmiesčių ne tik brangiausias šildymas, bet ir didžiausias nedarbas

Kovo 1-osios duomenimis, kuriuos ką tik paskelbė Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visoje šalyje buvo 163,7 tūkst. registruotų bedarbių, - 0,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Šalies nedarbo rodiklis dabar yra 9 proc., bendro darbingo amžiaus žmonių skaičiaus. Registruoto nedarbo rodikliai vasarį mažėjo 22-ose iš 60 šalies savivaldybių, didėjo – 16-oje bei 22-ose savivaldybėse nepakito.

Nepakito šis rodiklis ir Kauno mieste, bet jis ir toliau viršija šalies savivaldybių vidurkį. Negana to, iš visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų yra didžiausias, – 9,8 proc. Kai tuo pat metu (kovo 1-ąją) Šiaulių savivaldybėje darbo paieškose per UT dalyvauja 7 proc. , Vilniaus ir Klaipėdos – po 8,5 proc. bei Panevėžio – 9,5 proc. savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

Jau ne vienerius metus mažesnis nei Kaune fiksuojamas nedarbas - žiedu antrąjį pagal didumą Lietuvos miestą juosiančiame Kauno rajone (8,3 proc.- 2026 m. kovo 1 d.). Dera pastebėti, kad šis rajonas, pasak Registrų centro duomenų, turi apytikriai tris kart mažiau gyventojų (120 209) nei didysis Kaunas (312 285).

Užimtumo tarnybos sąrašuose pirmąją šiemetinio pavasario dieną buvo 20 863 ieškantys darbo kauniečiai bei 6 687 oficialiai apmokamo užimtumo paieškose dalyvaujantys rajono gyventojai.

Prieš tris metus, baigiantis 2023-ųjų vasariui, naujienų agentūra BNS rašė: „Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kalbėdamas apie savo įdirbį mieste, mėgsta skaičiuoti virš jo iškilusius kranus: jie politikui simbolizuoja progresą ir geras sąlygas verslui.“

Kaip tik tuo metu buvo savivaldybių tarybų (ir merų) rinkimų išvakarės. Ir nuo to laiko statybų kranų tiek mero šeimos ar jos draugų bei kitų verslo atstovų pastangomis tik padaugėjo. Vien kiek takų (tiltų) į naująją „Kauno širdį“ – Nemuno salą – užsimota nutiesti. O dar nauji tiltai jungs krantus kitose miesto vietose...Beliks tik juos apmokestinti, ir miesto biudžetas bus dar pilnesnis?

O kaip su kitais verslais, ar tikrai savivaldai jie nėra svarbūs tarprinkiminiu laikotarpiu?

Beje, DI apžvalgoje nurodyti pagrindiniai akcentai programos, kurią 2023-aisiais rinkėjams pristatė organizacija „Vieningas Kaunas“, Minima infrastruktūros plėtra, o tai reiškia: „Tęsiama statybų politika – gatvių tvarkymas, viešųjų erdvių atnaujinimas, transporto mazgų modernizavimas (statybų kranai kaip įdirbio simbolis)“.

Kiek naujų darbo vietų sukūrė „įdirbio simboliai“, pavyzdžiui, statant daugiaaukščius vaizdingose upių pakrantėse arba „tankinant“ daugiabučių gyvenamųjų namų rajonus bei vis mažiau paliekant neužstatytų plotų jų gyventojams, statistikos duomenų nepavyko aptikti.

Bet iš „Vieningo Kauno“ interneto svetainės labai simpatiškai, su meile kauniečiams besišypsantis Kauno miesto meras tebekartoja „Kaunas turi būti kaip Niujorkas, tik su šiek tiek mažesniais dangoraižiais“. Suprask, tai jo ambicingas siekis, kurio visai kauniečių bendruomenei turi pakakti. Bet ne, dalis jos verkia dėl kertamų medžių, Šančių pakrantėje tiesiamos gatvės, kurią po šešis metus trukusių kauniečių protestų miesto visvaldybė susimylėjo pasiaurinti pusmetriu (nuo 6 iki 5,5 m).

Kažkada mūsų visvaldybė tardavosi su verslo atstovais, kas Kaunui svarbiausia, kokias spręstinas miesto problemas mato verslas. Mero Arvydo Garbaravičiaus laikais savivaldybės didžiojoje salėje vykdavo diskusijos verslo popietėse. Mero Visvaldo Matijošaičio vadovavimo Kauno miesto savivaldybei pradžioje kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Kauno krašto pramonininkų asociacija buvo įkurta Verslo taryba. Joje aptarta ir idėja įkurti verslo investicijų parką Aleksote, ligi tol konservatorių pastangomis nuo karinės infrastruktūros išlaisvintoje keliasdešimties ha teritorijoje.

Šiandien Verslo taryba merui jau nebeįdomi, ir ji, galima sakyti, lėtai pasimirė. Reikalus galima aptarti savame kabinete susitikus su „reikalingu žmogumi“, ir tai mero darbotvarkėje oficialiai vadinasi „dalykiniu susitikimu“. Be jokių rinkėjams (miestiečiams) pageidautinų žinoti detalių: su kuo ir kodėl susitikta.

Svarbu, kad pasigyrimų, kaip bus puiku, įgyvendinus „amžiaus projektą“ Aleksote bei apie tūkstančius ten numatytų įsteigti naujų darbo vietų – internete apstu.

Bet apie jį dabar savivaldybės interneto svetainė (kaunas.lt) nelinkusi pasakoti naujienų miesto bendruomenei. O prieš porą metų kaunas.lt džiūgavo, kad Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą nuo 2020-ųjų turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Tuomet rašė: „Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl gyvybės mokslų įsitvirtinimo Kaune. Tuo pačiu pristatytas naujasis inovacijų parko prekės ženklas „ALEX“.

Deja, šis skambiai sutiktas investuotojas iš Vilniaus, tikriausiai, kūrė vaizdelį, „kad viskas gerai“, o iš tikrųjų tikėjosi, jog „kaunietiška reklama“ jam kažkaip padės išsisukti iš didelių problemų.

Lietuvos apeliacinio teismo, vykusio praėjusių metų lapkritį, nutartyje yra pasakyta: „Atsakovė (UAB)yra neva multimilijoninė bendrovė, kuri neturi nekilnojamojo turto, turi itin mažai lėšų sąskaitose (10 078,48 Eur), jos didžiąją dalį turto sudaro gautinos sumos, kurių atgavimas apskritai yra abejotinas ir tai raštu patvirtino auditorė, auditavusi atsakovę“.

Atsakovė (dvi tos pačios šeimos asmenų valdomos įmonės) „antstoliui pasiūlė areštuoti jos turimą kilnojamąjį turtą (vaistus) bei siuntė antstoliui vaistų sąrašą, tačiau paaiškėjo, kad jų galiojimo terminas baigiasi per ateinančius 3 mėnesius“…

Pirmam blynui dėsninga prisvilti?

Bendrovė „Wellgem Biopharma“, kaip skelbta, dirbanti genų inžinerijos ir biofarmacijos sektoriuje, Aleksoto inovacijų parke turėjo įsikurti iki 2025 metų vidurio. Tų metų rugsėjo viduryje nuskambėjo žinia, kad bendrovei pritaikytas turto areštas.

„Tą patį rudenį miesto tarybos posėdyje pasiteiravau, kaip sekasi pritraukti investicijas į daug naujų ir gerai apmokamų darbo vietų žadėjusį Aleksoto inovacijų parką. Tada viešumoje pasirodė pirmos nieko gera nežadančios žinios apie galimo investuotojo „Wellgem Biopharma“ bėdas versle. O pasidomėjus, kas tai per bendrovė, kokia jos istorija, patirtis, kapitalas, abejonių dėl jos žadamų milijoninių investicijų į Kauną tik daugėjo“, – sako Kauno miesto tarybos narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Audronė Jankuvienė.

Ji, beje, žurnalistė, rašiusi verslo, ekonomikos temomis bei ne vienerius metus po darbo dienraštyje yra dirbusi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Tarybos narę stebina, kad prieš rengdama pompastišką „šou“ Aleksote, savivaldybė neturėjo noro pasidomėti, kas konkrečiai į verslo parką Kaune žada ateiti. Ar tai tikrai patikimas ir vertas išankstinio miesto valdžios džiugesio investuotojas?

„Apskritai keista, kaip miestas patikėjo bendrovės pažadais dirbti „genų inžinerijos ir biofarmacijos sektoriuje, jos genų inžinerijos ir ląstelių klonavimo, biosintezės, biofarmacinių vaistų formulavimo ir išpilstymo, biologinio aktyvumo testavimo“ srityse, investuoti 50 mln. eurų, jei jau vieši duomenys rodė, kad įmonės kontrolinį akcijų valdo tik 2023 m. vasarį, įsteigta „Medica invest“. Jos pajamos pernai sudarė vos 3160 eurų, pelnas – 704 eurus. Joje dirbo tik vienas darbuotojas. Bendrovė grimzta į didėjančius nuostolius, o pernai jie išaugo iki -419 tūkstančių eurų. Ir ji investuotų 50 milijonų? Tai daugiau nei pusė iš 90 mln. eurų, kuriuos iš viso „Alex“ inovacijų parkas planuoja pritraukti per du dešimtmečius.

Taigi, faktas yra toks: šie iškilmingai sutikti investuotojai dingo. Šis projektas tapo Kauno vasiukais“, - naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pakomentavo A. Jankuvienė.

Nuo savęs pridursime, kad tai buvo „pirmas blynas“, o jam, kaip žinome, leistina prisvilti. Dabar į Aleksotą sau kelius tiesia galingoji „Teltonika“, beje, kai kuriose interneto portalų publikacijose minima, kaip prekiaujanti su Rusija (per trečiąsias šalis) įmonė...