Kas taps didžiausiu savivaldos rinkimų siurprizu? Apžvalgininkas prognozuoja įdomiausias dvikovas

Ar geras meras beveik visada pasmerktas būti perrinktas? Tiesioginius mero rinkimus tiriantis politologas Audris Narbutas „Kas vyksta Kaune“ tinklalaidėje „Kaunas gyvai“ teigė, kad pareigas einantys merai rinkimus pradeda turėdami didelį pranašumą, tačiau vien jo pergalei neužtenka – viską gali nulemti reputacija, savivaldybės rezultatai ir net nacionalinės politikos klaidos.

Tiesioginių merų rinkimų fenomeną savo disertacijoje tiriantis Audris Narbutas sako, kad Lietuvoje ši tema iki šiol beveik nenagrinėta.

„Mano disertacija yra apie tiesioginius mero rinkimus, o jei tiksliau – apie esamo atstovo pranašumą. Analizuoju, kaip merai išnaudoja savo einamas pareigas, kaip tai jiems grįžta balsais ir kodėl vieniems pavyksta būti perrinktiems, o kitiems – ne. (...)

Mano disertacija apie perrinkimus, ji mažų mažiausiai aktuali kiekvienam perrinkimo siekiančiam merui ir visiems konkurentams, kurie siekia laimėti prieš tą merą. Taigi, yra praktinė nauda.“, – teigia jis.

„Turbūt ir Visvaldui, ir Živilei Pinskuvienei ir Valdui Benkunskui Bent jau [tyrimo] išvadas reikėtų paskaityti, – juokauja A. Narbutas.

Anot politologo, svarbiausias veiksnys savivaldos rinkimuose yra vadinamasis retrospektyvinis balsavimas – rinkėjai vertina ne pažadus, o jau nuveiktus darbus.

Tarp svarbiausių kriterijų A. Narbutas išskiria mero matomumą, savivaldybės ekonominę situaciją, reputaciją bei gebėjimą telkti skirtingas rinkėjų grupes.

„Vidutiniškai iki 23 proc. galiojančių biuletenių balsų gauni vien už tą faktą, kad esi meras“, – teigia A. Narbutas.

Jo teigimu, reikšmės turi ir savivaldybės dydis bei specifika – rinkiminė dinamika Kaune, Vilniuje ar Neringoje iš esmės skiriasi.

„Tarkime, Neringos savivaldybėje rinkiminis gyvenimas vyks kitaip, nei Kaune, vien dėl jos dydžio. Nuspėti rezultatus gali padėti Finansų ministerijos ne vienerius metus sudaromas savivaldybių gerovės indeksas – ar savivaldybė auga, stiprėja, ar yra už ką merą pagirti. Finansų ministerija ne vienerius metus daro savivaldybių gerovės indeksą, kuris plius minus yra objektyvus. Nes, tarkime, laisvos rinkos instituto tyrimas irgi yra neblogas, bet pats laisvos rinkos institutas yra kritikuojamas, kad jis propaguoja tik vieną ideologiją, o kai darai tyrimą, reikia ideologinio šališkumo vengti“, – paaiškina politikos apžvalgininkas.

Politologo vertinimu, nemaža dalis rinkėjų skeptiškai vertina politines partijas, todėl savivaldos rinkimuose stipresnes pozicijas dažnai užima politiniai komitetai. Taip pat rinkimams savivaldoje didelę įtaką gali turėti ir valdančiosios koalicijos sprendimai.

„Partijos, esančios Vyriausybėje, dažnai sumoka kainą už centrinės valdžios sprendimus. Nacionalinės valdžios klaidos gali atsiliepti merų rezultatams“, – sako jis.

Didžiausios intrigos, pasak A. Narbuto, kyla ten, kur dabartinio mero perrinkimas nėra garantuotas.

Jis mini Šiaulius, kur situaciją gali pakeisti vykstantys teisminiai procesai – šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje Šiaulių meras Artūras Visockas ir kiti teisiamieji kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, pasikėsinimu sukčiauti ir poveikiu liudytojui.

Byla susijusi su 2022 m. vykdytu LED gatvių šviestuvų pirkimu Šiauliuose. Tyrimą atliko STT kartu su Europos prokuratūra. Kartu su meru byloje teisiami ir verslininkas Danielius Krinickis bei ekspertas Rytis Maliukevičius – jiems pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo ir pasikėsinimo sukčiauti, o A. Visockui papildomai inkriminuojamas poveikis liudytojui. Visi kaltinamieji savo kaltę neigia.

„Jeigu tame procese A. Visockas būtų pripažintas kaltu ir jam būtų uždrausta kandidatuoti mero rinkimuose, staiga atsiranda erdvės. Atsiranda erdvės opozicijos politikams, taip pat žmonėms, kurie yra šalia A. Visocko“, – teigia A. Narbutas.

Anot pašnekovo, rinkiminė intriga gali būti sukurta ir tose savivaldybėse, kur ilgą laiką įsitvirtinusi viena politinė jėga. Kaip pavyzdį jis pateikia Vilniaus rajono savivaldybę, kurią daugybę metų valdė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai, tačiau praėjusių rinkimų metu nugalėjo socialdemokratas Robert Duchnevič. Ir būtent šie rinkimai buvo vieni įdomiausių, sulaukę kone daugiausiai žiniasklaidos dėmesio, nors gyventojų skaičiumi Vilniaus rajonas neprilygsta Vilniaus miestui, Kaunui ar Klaipėdai.

A. Narbutas prognozuoja, jog jei R. Duchnevič dalyvaus kituose rinkimuose, jis bus perrinktas, tačiau į nacionalinės politikos vandenis greičiausiai nesuks.

„Vilniaus rajone yra labai didelis susiskaldymas tarp naujakurių ir lenkų rinkimų akcijos rinkėjų. Labai didelė tikimybė, kad R. Duchnevičių perrinks dėl susiskaldymo (...).

Pastaraisiais metais naujakurių skaičius tik padidėjo, nes Vilniaus rajonas auga, kaip ir Kauno. Tiesa tokia, kad ne visos savivaldybės yra vienodai prestižinės. Vilniaus rajonas yra laikomas viena iš tų prestižinių savivaldybių“, – sako politikos apžvalgininkas.

Ekspertas įdomius rinkimus numato ir Vilniuje. Primename, jog šiuo metu tarp pasiskelbusių kandidatų – Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas, Liberalų sąjūdžio atstovas ir buvęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo narys ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir nepriklausomas kandidatas Aleksandras Nemunaitis.

Nors dabartinis miesto meras, konservatorius Valdas Benkunskas rinkiminės kampanijos oficialiai nepaskelbė, tai tėra formalumas – pastaraisiais mėnesiais Vilniaus meras pradėjo itin daug komunikuoti emigracijos ir kalbos politikos klausimais.

Taip pat meras kvietė pasirašyti peticiją, adresuotą Vidaus reikalų ministerijai – peticijoje išsakomas reikalavimas, kad ne ES piliečiai, norintys Lietuvoje gyventi ilgiau nei trejus metus, turėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Peticiją pasirašė kiek daugiau nei 22.5 tūkst. gyventojų.

Pasak A. Narbuto, V. Benkunsko pasirinkta linija turi logikos, mat panašiais argumentais rinkiminėje kampanijoje ir remsis ir „Nacionalinio susivienijimo“ kandidatas V. Sinica, praėjusių Seimo rinkimų metu prieš konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę laimėjęs Pilaitės vienmandatėje apygardoje.

„Būdamas “Nacionalinio susivienijimo” konkurentu, galvočiau, kaip jam neatiduoti elektorato (…).

Be to, apie emigracijos klausimus pirmiausia turėtų galvoti savivaldos politikai, nes norint balsuoti savivaldos rinkimuose nėra būtina būti Lietuvos piliečiu, užtenka 5 metus būti pragyvenus Lietuvoje“, – pastebi A. Narbutas.

Politologas pabrėžia, kad savivaldos rinkimai dažnai naudojami ne tik siekiant laimėti mero postą, šio faktoriaus taip pat nereikėtų pamiršti, galvojant apie kai kurių kandidatų ambicijas. Pavyzdžiui, pasak apžvalgininko, tikėtina, jog „Nacionalinis susivienijimas“ naudosis Vilniaus mero rinkimų dėmesiu, galvodamas apie nacionalines ambicijas.

„Kartais rinkimai yra dirvos kūrenimas kitiems rinkimams“, – sako jis.

A. Narbuto vertinimu, prieš dešimtmetį įvesti tiesioginiai mero rinkimai buvo viena svarbiausių nepriklausomos Lietuvos politinės sistemos reformų.

Anot jo, jie padidino gyventojų susidomėjimą vietos politika, sustiprino merų atsakomybę ir sumažino nestabilių valdančiųjų koalicijų problemą, kai vienos kadencijos metu savivaldybėje galėdavo pasikeisti net keli merai.

„Iki tiesioginių mero rinkimų buvo labai daug nestabilių koalicijų, pvz., Trakuose per vieną ketverių metų kadenciją keisdavosi trys merai. Galima įsivaizduoti, kokia buvo atmosfera, kai visi su visais susipykę, vieni kitus išdavę“, – pastebi politikos apžvalgininkas.