Karštos diskusijos dėl 4,5 mln. eurų apžvalgos rato – savivaldybė pateikė savo prognozes

Bendro komitetų posėdžio darbotvarkėje buvo numatyti vos trys klausimai, tačiau šie klausimai – itin svarbūs. Trečiadienį komitete buvo svarstoma dėl Kauno miesto savivaldybės 2026–2028 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo, dėl Kauno miesto savivaldybės 2026 metų biudžeto ir planuojamų 2027–2028 metų pajamų ir asignavimų patvirtinimo, taip pat dėl savivaldybės skolinimosi.

Šiuos projektus parengia administracija, tuomet jie svarstomi bendrame komitetų posėdyje, kurio metu komitetas pateikia išvadas. Galutinis sprendimas priimamas Tarybos posėdyje balsuojant – pirmasis tarybos posėdis numatomas kitą antradienį, vasario 24 d.

Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijai priklausanti tarybos narė Vaida Pranarauskaitė atkreipė dėmesį, jog kitų metų biudžete Tarptautinės rinkodaros ir turizmo plėtros skatinimo bei palankių sąlygų investicijoms sudarymo eilutėje numatyta 5,527 mln. eurų suma.

„Ar Jūs galėtumėte pakomentuoti, kokie konkretūs veiksmai bus planuojami ar [yra] suplanuoti, kad Kaunas lūžtų nuo turistų?“, – klausė tarybos narė.

Atsakydamas į klausimą, administracijos direktorius Tadas Metelionis paaiškino, jog minėtoje eilutėje numatomos lėšos, reikalingos miestui pavaldžiai viešajai įstaigai „Kaunas IN“ finansuoti, taip pat dalis lėšų bus skiriamos apžvalgos ratui įsigijimui ir eksploatacijai.

„Kasmet, kaip žinote, panašiai ir gaunasi, apie milijonas eurų pačios įstaigos veikloms ir programoms. Taip pat šioje eilutėje numatytos eilutės finansuoti kitą, naują „Kaunas In“ inicijuotą projektą – gan plačiai diskutuotą apžvalgos rato įsigijimo, įrengimo ir eksploatacijos projektą. Dėl to ta suma yra didesnė, nei įprastai“, – tikino T. Metelionis.

V. Pranarauskaitė atkreipė dėmesį, jog pernai savivaldybei pavaldi bendrovė UAB „Kauno švara“ įvykdė reorganizaciją ir skilo į dvi skirtingas įmones. Ši reorganizacija buvo motyvuojama tuo, jog savivaldybės įmonės neturėtų vykdyti veiklų, kurios nėra būtinos. Tad tarybos narė klausė, ar tikrai savivaldybei būtina imtis apžvalgos rato projekto.

„Man kyla klausimas – ar tai yra nuoseklu? Mes nesugebame atsakyti gyventojams, kurie klausia, kodėl apžvalgos rato nestato privati įmonė, kuri ir būtų prisiėmusi atsakomybę, ar yra srautai, ar nėra, ar [srautai] generuoja pelną. Yra klausimas, ar apžvalgos ratas tampa būtinąja savivaldybės paslauga?“, – teiravosi V. Pranarauskaitė.

Administracijos direktorius nurodė, jog savivaldybė domėjosi kitų miestų patirtimi – esą kituose miestuose veikiantys apžvalgos ratai sėkmingai pritraukia vietinius ir užsienio turistus.

„Tokie objektai veikia lygiai taip pat, kaip „Mokslo sala“, kaip mūsų populiarūs muziejai, renginiai įvairiuose objektuose. Tai yra traukos taškas, kuris tampa vienu iš magnetų atvykti, susipažinti su Kaunu iš paukščio skrydžio, pasigėrėti, susidaryti palankų įvaizdį apie mūsų miestą, jo plėtrą.

„Kaunas In“ tai pasiūlė, mes matome, kad kituose miestuose tai veikia, kaip turizmo ir miesto įvaizdžio infrastruktūros objektas“, – savivaldybės poziciją išdėstė T. Metelionis.

T. Metelionis taip pat pasidalijo ir preliminariomis prielaidomis grįstais skaičiavimais. Atliekant skaičiavimus, buvo įvertinami į Kauną ir „Mokslo salą“ atvykstantys turistai, taip pat Lietuvos mokiniai iš kitų miestų.

Anot administracijos direktoriaus, numatomi trys scenarijai – konservatyvus, bazinis ir aukštas. Pagal labiausiai pesimistinį scenarijų skaičiuojama, kad apžvalgos ratas galėtų sugeneruoti virš 600 tūkst. eurų pajamų per metus, pagal bazinį (realistinį) – virš milijono eurų per metus, o pagal aukštą – jei beveik 1,8 mln. eurų. Tiesa, pagal aukštą scenarijų, apžvalgos ratu turėtų pasinaudoti bent 28 proc. turistų, 10 proc. kauniečių, 15 proc. į „Mokslo salą“ ir renginius atvykstančių žmonių.

„Mes manome, kad tai yra tinkama turizmo skatinimo ir miesto įvaizdžio gerinimo infrastruktūra“, – apibendrino administracijos direktorius.

„Valstietė“ V. Pranarauskaitė dar teiravosi, ar savivaldybė bando kalbėtis su Vyriausybe ar Kauno rajono savivaldybe, siekiant organizuoti kuo daugiau skrydžių ir taip pritraukti daugiau turistų.

T. Metelionis atsakė, jog kol kas tokių diskusijų nebuvo, tačiau ateityje bet kokios papildomos investicijos į tarptautinius skrydžius būtų svarstomos tik suderinus su Vyriausybės ir Seimo priimamais įstatymais.

Kita LŽVS frakcijai priklausanti tarybos narė Audronė Jankuvienė teiravosi, ar nebūtų geriau atsisakyti apžvalgos rato idėjos ir pinigus skirti Žaliakalnio funikulieriaus sutvarkymui.

Primename, jog Žaliakalnio funikulierius jau kurį laiką neveikia, tačiau savivaldybė negali jo sutvarkyti, nes objektą valdo privati bendrovė UAB „Kauno liftai“.

Praėjusiais metais bendrovės generalinis direktorius Jonas Guzavičius žadėjo funikulierių sutvarkyti, tačiau tikino, jog darbai gali užtraukti, o savivaldybė finansavimo greičiausiai neužtikrins, tad finansavimo ieškoma kitur.

Savo ruožtu opozicinė konservatorių frakcija yra siūliusi išpirkti privačiam verslui priklausantį funikulierių, tačiau valdantieji dėl to yra skeptiški.

„Norėčiau pareplikuoti dėl to apžvalgos rato. O Jums neatrodo, kad funikulierius būtų dar didesnis traukos magnetas ir parodytų, kad Kaunas ne tik plečiasi ir auga, bet ir gerbia savo istoriją?“, – pabrėžė A. Jankuvienė.

Tačiau administracijos direktorius T. Metelionis tik pabrėžė, jog savivaldybės įmonei UAB „Kauno autobusai“ priklausantis funikulierius šiai dienai veikia ir yra prižiūrimas, o dėl Žaliakalnio funikulieriaus „belieka apgailestauti“.

„Niekas nesiginčys, kad funikulieriai yra išskirtinė Kauno dalis. Tikrai į tą funikulierių, kuris priklauso mūsų valdomai įmonei, mes investuojame, užtikriname jame veikimą. Turbūt taip demonstruojame miesto poziciją. O dėl Žaliakalnio funikulieriaus, kuris yra privačiose rankose – deja, įmonė dėl vienokių ar kitokių priežasčių nevykdo ar nesiekia tų tikslų, apie kuriuos jūs kalbate. Tenka tik apgailestauti“, – teigė T. Metelionis.

Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, jog objekto savininkai galėtų tikėtis savivaldybės ir centrinės valdžios paramos, mat Žaliakalnio funikulierius yra kultūros paveldo objektas. Tačiau jokių paraiškų savivaldybė dėl šio objekto kol kas nesulaukė.

„Žaliakalnio funikulierius yra kultūros paveldo objektas, jis yra saugomas valstybės ir savininkai turi galimybes aplikuoti tiek į valstybines finansavimo programas, tiek ir į Kauno miesto savivaldybės. Bet jeigu nori laimėti loteriją – turi nusipirkti bilietą. Tokių paraiškų nesame gavę nei mes, nei Kultūros paveldo departamentas“, – tvirtino S. Rimas.

Klausdama apie planuojamą apžvalgos ratą, tarybos narė V. Pranarauskaitė taip pat pasiteiravo, ar daugiau kaip metus veikiantis mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ patenkino didelius miestiečių lūkesčius.

Pasak T. Metelionio, lūkesčiai buvo viršyti – lankytojų srautai ir pajamos buvo kone dvigubai didesnės, nei planuota. Savivaldybės atstovai mano, jog pirmieji metai buvo lyg medaus mėnesis, tačiau tikisi ir toliau išlaikyti panašų tempą.

„Šiandien mačiau įkrito naujos laikinos ekspozicijos projekto tvirtinimas, kad bus atvežta naujų eksponatų, nauja ekspozicija, kuri vėl kvies jau ir apsilankiusius žmones sugrįžti į mokslo salą“, – žadėjo T. Metelionis.

Sausio pradžioje „Kas vyksta Kaune“ skelbė, kad savivaldybė ketina įsigyti apžvalgos ratą ir šiam tikslui įgyvendinti yra paskelbusi konkursą.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) gruodžio 24 d. buvo paskelbta apie naują viešojo pirkimo konkursą – skelbiama, jog savivaldybė ketina įsigyti pramoginio įrenginio – apžvalgos rato ir jo techninės priežiūros paslaugų pirkimą.

Tiesa, perkančiąja organizacija įvardijama ne pati savivaldybė, o savivaldybei pavaldi VšĮ „Kaunas IN“. Ši viešoji įstaiga dar įvardijama kaip Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės rinkodaros agentūra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai paraiškas turi pateikti iki sausio 28 d. Numatoma sutarties trukmė – 29 mėnesiai, tačiau konkurso techninėje specifikacijoje nurodoma, jog apžvalgos ratas turės būti pagamintas, sumontuotas, išbandytas ir perduotas savivaldybei pasirašant perdavimo-priėmimo aktą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos. Tad jei pirkimai ir įrengimo darbai vyks taip kaip suplanuota, apžvalgos ratas Kaune turėtų atsirasti prieš naujus savivaldos rinkimus.

Konkurso sąlygų prieduose nurodoma, jog apžvalgos rato kaina neturi viršyti 4 587 775,50 Eur su PVM, o apžvalgos rato gamintojo techninės priežiūros paslaugų kaina 12 mėn. laikotarpiui – 23 232,00 Eur su PVM. Tiekėjas apžvalgos ratui turės suteikti mažiausiai dviejų metų garantiją.

Dokumentuose nurodoma, jog apžvalgos ratas bus „naudojamas lankytojų pramoginiams ir rekreaciniams tikslams, sudarant sąlygas saugiai ir patogiai stebėti miesto bei apylinkių panoramą iš aukštai, skatinti turizmo ir vietos ekonomikos plėtrą, didinti viešųjų erdvių patrauklumą, pritraukti lankytojus iš įvairių regionų, kurti išskirtinį vizualinį akcentą miesto panoramoje“, taip pat „užtikrinti galimybę visoms visuomenės grupėms – įskaitant vaikus, šeimas ir asmenis su negalia – naudotis moderniu, saugiu ir estetiškai patraukliu pramoginiu įrenginiu, atitinkančiu visus galiojančius techninius, saugos ir prieinamumo reikalavimus“. Taip pat priduriama, jog apžvalgos ratas turi būti naujas, nenaudotas.

Bendras apžvalgos rato aukštis turės būti ne mažesnis kaip 44 m ir ne didesnis kaip 51 m, aukštį matuojant nuo žemės paviršiaus. Apžvalgos rato maksimalus galimas pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 1250 keleivių per valandą.

Taip pat nurodoma, jog apžvalgos ratas turės būti pritaikytas asmenims su negalia – įlaipinimo platformos turės rampą asmenų su negalia patekimui.

Primename, jog kurį laiką Šilainiuose, Milikonių apžvalgos aikštelėje, veikė privačios įmonės „Atrakcionai“ pastatytas apžvalgos ratas. Tačiau ši iniciatyva buvo laikina, šiuo metu apžvalgos ratas jau išmontuotas.