Centrinio knygyno nuomos „Pegasui“ terminas baigiasi, kas toliau?

„Bendrovė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos (…) Finansinės ataskaitos parengtos, remiantis prielaida, kad Bendrovė artimiausioje ateityje galės tęsti savo veiklą“, – taip pasakyta viename iš dokumentų, kurie buvo pateikti Kauno miesto tarybai prieš priimant sprendimą patvirtinti savivaldybei priklausančios UAB „Centrinis knygynas“ 2025 metų finansinių ataskaitų rinkinį bei vadovybės ataskaitą.

Visa tai patvirtinta, per daug nesigilinant, kodėl vienoms savivaldybei priklausančios patalpoms administruoti reikia atskiro „uabo“, kai tuo tarpu šimtai kitų visame mieste nuomojama, administruojant vienam ir tam pačiam Nekilnojamojo turto skyriui. Taip pat Tarybos politikams nebuvo akcentuota, kad tiek minimos bendrovės vadovybę“, tiek likusį knygyno, kurio patalpos išnuomotos, personalą jau ne vienerius metus sudaro vienas asmuo – bendrovės direktorius.

Anksčiau šias pareigas, gaudama už tai atlyginimą, ėjo buvusi savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė. Bet kai savivaldybės administracijoje jos nebeliko, vadovauti „Centriniam knygynui“ savivaldybė (gal konkrečiai – jos vadovas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis?) patikėjo mero pavaduotojui Andriui Palioniui.

Beje, UAB „Centrinis knygynas“ įkurta ne „vieningųjų laikais“, – 1993-ųjų vasarį. Įstatinis kapitalas – 57 078 eurai. Tokia kauniečių (savivaldybės) turto valdymo forma buvo „priimtinesnė“, teisinantis, kad „įmetus knygyno patalpas į bendrą katilą“, nepavyks išsaugoti kultūros objekto Laisvės alėjoje nuo privatizavimo. Nors kažin, ar tai rimta, nes net ir nuomojant patalpas, galima nurodyti, kokiai konkrečiai veiklai. Juk net alkoholio parduotuvė Laisvės alėjoje ne vienerius metus veikė iš savivaldybės išsinuomotose patalpose. Tiesa, netikslinant politikams, kuo ji prekiauja, tačiau, kam reikia, tas žinojo...

Bet, prisiminkime, kad daug kas vertingo iš miesto valdžios rankų buvo „paleista“. Vienas iš tokių pavyzdžiui – ne tik kultūros, bet ir tarpukarinio Kauno paveldo objektas – Žaliakalnio funikulierius. Jį „visuotiniais privatizavimo laikais“ įsigijo ko ne urmu viską supirkinėjusio EBSW koncerno dukterinė įmonė. Apsižiūrėjusi, ką nupirko ir... ketinusi funikulierių išardyti, kaip komercinės naudos neduodantį turtą. Na, taip, „Kauno liftai“ išgelbėjo nuo pražūties šį unikalų technikos paminklą, atstatė, tam išleisdami apie milijoną litų. Savivaldybė tuo pat metu iš biudžeto per troleibusų įmonę išleido trigubai tiek mokesčių mokėtojų lėšų jaunesniam – Aleksoto funikulieriui – atkurti. Žaliakalnio funikulierius buvo eksploatuojamas ne vienerius metus, nors ir nuostolingai, tol, kol rimtai sugedo. Beje, prieš keletą metų kai kas iš miesto vadovų dairėsi šio funikulieriaus prieigose, matė „tinkamą investuoti“ sklypelį vietoj nedidelio skvero V. Putvinskio gatvėje. Nesulaukus entuziazmo iš kaimyninio objekto savininkų, planų atsisakyta. O dabar ignoruojami ir siūlymai... perimti visuomenės reikmėms Žaliakalnio funikulierių…

Kadangi UAB „Centrinis knygynas“ vadovas balandžio gale neatsakė į dvi dienas jam adresuotus kelis telefoninius skambučius, žurnalistei mėginant išsiaiškinti, kokia ateitis laukia jo administruojamo savivaldybės turto – kultūros objekto, o tiksliau - 415 kv. m ploto patalpų Laisvės alėjoje, tenka apsiriboti informacija, kurią galima aptikti internete.

Pirmiausia kaunas.lt puslapyje naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ bandė išsiaiškinti, kokios tarnybinės funkcijos yra priskirtos mero pavaduotojui, ir ar jose minimas žodis „kultūra“.

Deja, yra nurodytas tik savivaldybės adresas ir vicemero A. Palionio nuotrauka bei el. pašto adresas. Funkcijos nevardinamos, nors prieš keletą metų tokia informacija apie vicemerus bei mero patarėjus kaunas.lt buvo pateikiama. Kadangi daugeliu atvejų Kauno meras, tikėtina, pasitaria su savo šeima (ar pats su savimi?), tai, priminsime, jau ne vienerius metus jis apsieina be patarėjų...

2018-ųjų rudenį „Vieningo Kauno“ frakcijos seniūnas A. Palionis pakeitė iš Kauno vicemero pareigų pasitraukusį Povilą Mačiulį, kuris ištikimai lydėjo V. Matijošaitį „Vieningo Kauno“ kūrimo bei įtvirtinimo municipalinėje politikoje, procesuose. Kauno taryboje A. Palionis dirbo nuo 2015 -ųjų. Tais metais, derėtų priminti, kauniečiai išsirinko (pirmą kartą tiesiogiai) Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį – „Vieningo Kauno“ lyderį. Jo valdymas savivaldybėje tęsiasi jau ne vieną kadenciją.

Pristatant viešai mero pavaduotoją A. Palionį, 2018 m. buvo teigiama, jog jis „kuruos miesto ūkio, aplinkosaugos, energetikos, investicijų, miesto darnios plėtros, miesto ūkio ir infrastruktūros, regioninio bendradarbiavimo ir transporto sritis“.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog vicemerai, pagal prieš keletą metų Seimo patobulintą Vietos savivaldos įstatymą, jau nebėra savivaldybių tarybų nariai. Tad, kaip ir medikai, valstybės tarnautojai, pareigūnai ar kitų profesijų atstovai gali „dirbti per kelias vietas“, jei vienoje darbovietėje gaunamo atlyginimo nepakanka, ir jei papildomai dirbama laisvu nuo tiesioginio darbo metu…

Taigi, kai Kauno mero pavaduotojas iš savivaldybės rūmų pereina į kitą Laisvės alėjos pusę bei praveria „Centrinio knygyno“ duris (ne kaip pirkėjas), jis„papildomoje darbovietėje“ tampa bendrovės direktoriumi ir gauna atlygį.

Rekvizitai.vz.lt nurodo, jog UAB „Centrinis knygynas“ metinis darbuotojų vidurkis – 1 (+0 proc.). Įmone netgi turi vieną prekės ženklą. Ir tai yra „Mano Kaunas, Kauniečių Aptarnavimo Centras“. Valstybiniame patentų biure ženklas registruotas 2017-aisiais ir galioja iki 2027 liepos 3 d.

Tikriausiai, kitos Kauno miesto savivaldybės įmonės, propaguojančios tą ženklą, dėl jo „pasisavinimo“ neprieštaravo? Ir nors kaip savą „Mano Kaunas...“ „prekės ženklą“ įregistravusi UAB „Centrinis knygynas“ klientų neįgijo (neminint nuomininko, kuriam patalpos Laisvės alėjoje išnuomotos), bet vis solidžiau atrodo įmonės rekvizitai, ar ne taip?

Vienoje iš pernykštės veiklos finansinių UAB „Centrinis knygynas“ ataskaitų nurodyta, kad pinigų įplaukos (iš klientų) pernai siekė 91 182 Eur, išmokos – 46 185 Eur.

Darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos ataskaitiniu laikotarpiu buvo 14 021 Eur, atostogų rezervo ir mokesčių nuo jo pokytis – 2 459 Eur, buhalterinių paslaugų, teisinės ir audito sąnaudos – 3 731 euras.

Kauno savivaldybės mero pasirašytame šiai bendrovei skirtame Lūkesčių rašte teigiama, jog jai patikima užduotis kasmet surengti 12 kultūrinių renginių – knygų pristatymų, autorių susitikimų su skaitytojais bei kitokių. Paradoksas: lūkesčiai deleguoti įmonei, kurios 100 proc. akcijų priklauso Kauno miesto savivaldybei (Tarybai), bet renginius knygyno patalpose organizuoja jų nuomininkas – privatus „Pegaso“ knygynas.

2026-iesiems savivaldybės bendrovė įpareigota surengti 6 kultūros renginius. Būtent šią vasarą baigiasi knygyno patalpų nuomos 10 metų terminas, prasidėjęs 2016-aisiais.

Tų metų gegužę buvo viešai paskelbta, kad Kauno centre norima išnuomoti nuostolingai dirbančios savivaldybės valdomos UAB „Centrinis knygynas“ patalpas. Ieškota nuomininko, „kuriam bus keliama užduotis atgaivinti šį kultūros objektą“. Birželį pranešta, jog nuomininkas surastas. Savivaldybės organizuoto patalpų nuomos konkurso nugalėtoja tapo bendrovė „ALG Knygynai“, valdanti „Pegaso“ knygynų tinklą. Ji buvo vienintelė konkurso dalyvė ir tuo metu visoje šalyje turėjo 33 „Pegasus“.

Minimali patalpų nuomos kaina buvo nustatyta 10 eurų už 1 kv.m patalpų ploto (be pridėtinės vertės mokesčio). Konkurso dalyvė pateikė 15 eurų „už kvadratą“ pasiūlymą ir laimėjo, įveikusi pretendentus, kurių paprasčiausiai nebuvo.

Išnuomota 415 kvadratinių metrų dydžio „Centrinio knygyno“ patalpos, kurių pusė buvo naudojama prekių sandėliavimui. „Pegaso“ deklaruotuose planuose buvo siekis plėsti knygų prekybai skirtą plotą, tačiau keičiantis rinkai, brangstant knygoms, atsiradus naujoms jų įsigijimo madoms (ir ko ne kiekviename prekybos centre – po knygynėlį), taip pat, intensyvėjant prekybai internetu, to neprireikė.

Klausimai patalpų nuomininkui, į kuriuos neatsakyta:

- Labai norėčiau sužinoti, ar planuojate toliau tęsti „Pegaso“ veiklą Kaune, savivaldybės patalpose?

- Jei taip, kokiomis sąlygomis? Ar įmanomas nuomos sutarties pratęsimas, „nežaidžiant“ konkurso?

- Laisvės alėjoje, tarp kitko, buvo ir daugiau „Pegaso“ knygynų, kokia apskritai padėtis dabar knygų prekybos rinkoje?

Nusiuntusi balandžio 29-ąją šiuos klausimus „ALG knygynai“ bendrovės nurodytu adresu, žurnalistė gavo Klientų skyriaus atsakymą, jog „klausimai perduoti kitam skyriui“. O tas „kitas“ skyrius gilinosi „į temą“, tačiau balandį atsakymų nepateikė. „Kas vyksta Kaune“ jų negavo ir iki gegužės 4-osios pusiaudienio.

Vilniuje registruota „ALG knygynai“ šių metų vasarį (rekvizitai.vz.lt) sumokėjo 148 038 eurus mokesčių. Netrukus 25-erių metų veiklos sukaktį minėsianti Bendrovė turi 11 aktyvių prekės ženklų. Jos darbuotojų atlyginimo vidurkis (2026 m. kovas) – 1 892,78 euro. 2024-aisiais įmonės pajamos siekė 25 mln.751 tūkst. eurų, tačiau buvo patirta 100 629 Eur gryno nuostolio. Kaip jai sekėsi pernai, informacija dar nepateikta.

Pažymėtina, kad UAB „Centrinis knygynas“ pavadinimo (tiksliau – jo administruojamų patalpų) nėra Kauno miesto savivaldybės privatizuojamo nekilnojamojo turto objekto sąraše. Reiškia, įmonės veikla bus tęsiama. Tuo pačiu „Kas vyksta Kaune“ telefonu gavo savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vadovo patikinimą (tiesa, nelabai tvirtą), kad bus vėl skelbiamas konkursas, ir knygyno patalpos nuomojamos.

Gavome ir valdantiesiems Kauno taryboje „vieningiesiems“ oponuojančios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Vaidos Pranarauskaitės laiškelį, atsakant į klausimą, ar jos nuomone, efektyviai (knygyno atveju) yra valdomas savivaldybės NT.

„Išties, nieko įtikinamai nepaaiškinus, buvo pasirinkta neįprasta minimos įmonės valdymo forma, kai jai vadovauja tik gaunantis atlyginimą, tačiau jokios realios veiklos nevykdantis asmuo. Kaip miesto tarybos narė, jau kreipiausi į Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorių, siūlydama keisti Centrinio knygyno patalpų valdymo formą, leisiančią sutaupyti darbo užmokesčiui kaštus, išsaugant kauniečiams galimybę įsigyti knygas ar susitikti su jų autoriais“, – teigia V. Pranaraskaitė.