Kaune pastebėti dar keli šimtai taisyklių neatitinkantys kelio ženklai

Kaune yra įrengti 764 nurodomieji kelio ženklai Nr. 548 „Stotelė“, pranešantys apie maršrutinio transporto sustojimo vietą. „Kas vyksta Kaune“ išsiaiškino, jog šimtai šių kelio ženklų neatitinka ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, tačiau savivaldybė keisti ženklų neplanuoja.

Sausio pabaigoje portalui „Kas vyksta Kaune“ paskelbus žurnalistinį tyrimą apie Kaune masiškai į neatitinkančius reikalavimų keičiamus kelio ženklus, portalo skaitytojai pastebėjo, jog Kaune esama ir daugiau Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių neatitinkančių kelio ženklų.

Vieni iš šių ženklų – kelio ženklai Nr. 548 „Stotelė“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius nurodė, jog Kaune yra 764 viešojo transporto stotelės, kurios pažymėtos ženklu Nr. 548.

LR susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, 189 punktas numato, kaip turi atrodyti šis kelio ženklas. Ministro įsakyme nurodoma, kad kai stotelė yra tik vienoje kelio pusėje, ženklas turi būti dvipusis, ženklas turi būti įrengiamas prie maršrutiniam transportui sustoti skirtos vietos ir t.t.

Tarp reikalavimų nurodoma, jog apatinėje kelio ženklo dalyje turi būti nurodomas stotelės pavadinimas.

Tačiau „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas atkreipė dėmesį, jog Kaune įrengtuose ženkluose stotelės pavadinimas nėra matomas – kelio ženkle pavaizduoti tušti stačiakampiai.

Paskutinėmis vasario dienomis „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas įsitikino, jog skaitytojo pateikta informacija – ne iš piršto laužta. Žurnalistui patikrinus kelio ženklus Centro ir Žaliakalnio rajonuose buvo pastebėta, jog kelio ženklų dizainas skiriasi.

Dalis kelio ženklų buvo su skaitytojo minėtais baltais stačiakampiais, kiti kelio ženklai neturėjo jokio žymėjimo. Tačiau nebuvo aptiktas nė vienas kelio ženklas, kuris atitiktų ministro įsakyme nurodomus reikalavimus.

Susisiekimo ministerijos AB „Via Lietuva“ ir Lietuvos savivaldybių asociacijai siųstame rašte, kurį matė ir „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai, Susisiekimo ministerija netgi paragino Lietuvos savivaldybių asociaciją informuoti savivaldybes apie šiuos reikalavimus.

„Atsižvelgiant į tai, kad Susisiekimo ministerija dažnai gauna paklausimus dėl informacijos trūkumo keleivinio transporto stotelėse, maloniai prašome AB „Via Lietuva“ užtikrinti, o Lietuvos savivaldybių asociaciją informuoti, kad kelio savininkams priklausančiuose kelio ženkluose „Stotelė“ apatinėje dalyje būtų nurodomi stotelės pavadinimai ir pageidautina po ženklu tvirtinamoje lentelėje ar įtaise nurodyti maršrutinio transporto maršrutus ir važiavimo laiką“, – rašoma rašte.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pastebėjo, jog Kaune naudojamas ženklinimas – išskirtinis. Mat pasidalintose nuotraukose matyti, jog Vilniuje ir Klaipėdoje naudojamas kitoks ženklinimas – kelio ženkluose matomas maršrutinio transporto stotelės pavadinimas.

Taip pat, asmens nuomone, Kaune naudojamas ženklinimas yra kur kas mažiau informatyvus, nei tas, kurį numato teisės aktai.

„Kaune didžioji dalis ženklų Nr. 548 „Stotelė“ yra su tuščiu baltu stačiakampiu apačioje – be jokio stotelės pavadinimo. Tai reiškia, kad pats kelio ženklas nesuteikia jokios esminės informacijos. Jis tik pažymi, kad kažkur čia yra stotelė, tačiau nepasako – kokia (...).

Tai reiškia, kad pats kelio ženklas neatlieka savo pagrindinės funkcijos – aiškiai identifikuoti stotelę. Tai klaidina gyventojus ir miesto svečius“, – pabrėžė skaitytojas.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir pasiteiravo, ar savivaldybei yra žinoma, jog šie kelio ženklai neatitinka reikalavimų.

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas M. Matusevičius nurodė, jog Kauno miesto viešojo transporto stotelėse dauguma ženklų įrengta daug anksčiau nei 2023 m., o pagal ankstesnę Susisiekimo ministro redakciją, buvo tik rekomenduojama apatinėje kelio ženklo dalyje nurodyti stotelės pavadinimą.

Anot M. Matusevičiaus, viešojo transporto stotelės yra atpažįstamos ne tik dėl esamų ženklų, ir dėl visos stotelių infrastruktūros: paviljonų, švieslenčių, cilindrų ir pan. Taip pat informacija apie visas Kauno mieste esančias stoteles ir jų žemėlapis pasiekiamas per „Google maps“, taip pat ir per Kauno miesto viešojo transporto sistemą stops.lt.

Savivaldybės atstovės patvirtino, jog kelio ženklų „Stotelė“, įrengtų iki 2023 m., kol kas keisti neplanuojama.

„Vadovaujantis Taisyklių 189 punkto redakcija, svarstoma tam tikrose vietose vietoje kelio ženklo stotelės atvaizdą įrengti ant stotelės paviljono ar kitoje alternatyvioje vietoje, taip siekiant mažinti vizualinę taršą, išsaugoti istorinio, kultūros paveldo vietovių ir kraštovaizdžio vizualinį pobūdį“, – teigia M. Matusevičius.

Tačiau savivaldybė pati kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, prašydama inicijuoti pakeitimus.

„Taip pat buvo kreiptasi į Lietuvos savivaldybių asociaciją su pasiūlymu inicijuoti LR susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių pakeitimą, numatant, kad vietinio reguliaraus susisiekimo miesto maršrutų viešojo transporto stotelėse, kada jose yra įrengta keleiviams reikalinga viešojo transporto stotelių įranga (tokia kaip: keleivių laukimo paviljonai, keleivių informavimo švieslentės, viešojo transporto žemėlapiai) ir viešojo transporto sustojimo vieta paženklinta horizontaliuoju ženklinimu, ar stotelės zona yra A juostos ribose, nežymėti stotelės kelio ženklu Nr. 548 „Stotelė“, – pridūrė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Anot skyriaus vedėjo, savivaldybė siekia remtis „daugumos Europos valstybių“ (tarp M. Matusevičiaus paminėtų valstybių – Italija, Ispanija, Prancūzija, Švedija) didesniuose miestuose taikoma praktika, kuomet viešojo transporto stotelės, kuriose įrengta keleiviams reikalinga infrastruktūra, nežymimos kelio ženklu „Stotelė“.

Sausio pabaigoje „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog keli šimtai Kaune pastatytų kelio ženklų neatitinka techninių reikalavimų. Portalo duomenimis, vien Šančių, Panemunės ir Aleksoto mikrorajonuose yra mažiausiai 364 nurodomieji kelio ženklai „Pėsčiųjų perėja“.

Per 90 proc. šių ženklų neatitinka Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo bei Kelių eismo taisyklių, nes yra įrengti ryškiaspalviuose skyduose arba per maži.

Susisiekimo ministerija portalui nurodė, kad pėsčiųjų perėją žyminčių ženklų kraštinės turi siekti 60 cm arba 70 cm priklausomai nuo ženklo grupės. 2022-ųjų susisiekimo ministro įsakymu taip pat draudžiama kelio ženklus įrengti ryškiaspalviuose skyduose.

„Kas vyksta Kaune“ išmatuotų kelio ženklų kraštinės buvo nuo kelių iki keliolikos centimetrų trumpesnės nei įtvirtinta taisyklėse.

Pasak Susisiekimo ministerijos, tokius ženklus įrengti draudžiama, o už Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pažeidimus kelio valdytojui gresia administracinė atsakomybė.

Pastaruoju metu pagrindinius konkursus kelio ženklams tiekti laimi bendrovė „Prismalitus“. Su ja savivaldybės įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“ yra pasirašęs sutarčių inžineriniams eismo sprendimams įsigyti už 1,38 mln. eurų.

„Prismalitus“ žurnalistams neatsakė, ar Kauno mieste jos įrengti kelio ženklai atitinka taisykles.

Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius pripažino, kad „Kas vyksta Kaune“ užfiksuoti kelio ženklai neatitinka standartų ir pažadėjo, kad rangovas juos pakeis savo lėšomis.

Vis tik M. Matusevičius negalėjo nurodyti, kiek ženklų Kaune neatitinka techninių reglamentų, nes Transporto ir eismo organizavimo skyrius nekaupia tokių duomenų.

Savivaldybės duomenimis, Kauno mieste yra per 50 tūkst. kelio ženklų. Per metus pakeičiama ar naujai įrengiama per 3 tūkst. ženklų.