BFK pritarė biudžeto projektui: siūlo 3 mln. eurų padidinti Seimo biudžetą, apkarpyti Šeimos paketą

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė 2027 metų deficitinio biudžeto projektui – komitetas siūlo 2,99 mln. eurų padidinti Seimo kanceliarijos biudžetą bei apkarpyti Šeimos paketo finansavimą.

„(Seimo kanceliarija prašo – BNS) dviem dalims – kibernetiniam saugumui ir darbo užmokesčiui“, – teigė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Jis žadėjo prašyti Vyriausybės rasti Seimui dar daugiau lėšų investicijoms į informacines technologijas: „Jeigu dings teisės aktų duomenų bazė, ne pats geriausias dalykas Lietuvoje būtų.“

Komitetas, kuris yra pagrindinis svarstant biudžeto projektą, pritarė papildomų lėšų skyrimui Seimo kanceliarijai – to prašė visi parlamentiniai komitetai, tuo metu kiti jų ir Seimo narių siūlymai buvo atmesti.

Seimo nariai buvo pateikę 10 pasiūlymų dėl beveik 54 mln. eurų papildomo įvairių sričių finansavimo. Parlamentiniai komitetai įvairioms reikmėms siūlė rasti 1,566 mlrd. eurų.

Komitetas, be to, pritarė dviem liberalo Simono Gentvilo siūlymams dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoto Šeimos paketo – jis siūlo Vyriausybei sutaupyti 40 mln. eurų papildomai nedidinant finansavimo paramai būstui įsigyti bei neskirti 23,65 mln. eurų vienkartinei paramai mokinio krepšeliui.

Be to, pritarta S. Gentvilo siūlymui 82,84 mln. eurų nedidinti valstybinių įstaigų skolinimosi limitų.

Vyriausybė numačiusi daugiau nei dukart – iki 95,26 mln. eurų – padidinti aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitą, o kitų įstaigų – maždaug 35 mln. eurų – iki 625 mln. eurų.

Už visą kitų metų biudžeto projektą trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai, prieš buvo trys, o du balsavime nedalyvavo.

Komitetas siūlo Vyriausybei numatyti konkrečias priemones grynųjų išlaidų augimo nuokrypiui mažinti, taip pat jų įgyvendinimo terminus.

Keturi opozicijos parlamentarai teikia atskirąją nuomonę, kad kitąmet planuojamas grynųjų išlaidų augimas neatitinka nacionalinių ir ES fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau nedaroma jokia teisinė išvada.

Opozicija taip pat piktinasi, kad komiteto išvadoje nenurodoma nė viena konkreti ir patikrinama sąlyga, kurią projektas turėtų atitikti, o esminiu biudžeto trūkumu vadina žinomus ir Vyriausybės dokumentuose užfiksuotus įsipareigojimus, kuriems lėšų projekte nenumatyta.

Konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu komitetas pripažino, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklės, tačiau nepritarė, kad Vyriausybė patikslintų biudžeto rodiklius taip, kad 2027–2029 metų projektas atitiktų šią taisyklę.

Komitetas paprašė Valstybės kontrolės iki antrojo svarstymo Seime pateikti patobulinto projekto atitikties fiskalinės drausmės taisyklei vertinimą.

Valstybės kontrolės atstovai komitete teigė galintys pateikti tokią išvadą.

Dabar projektas bus svarstomas plenarinių posėdžių salėje. Po to paprastai projektas grąžinamas Vyriausybei jį pakoreguoti pagal Seimo siūlymus.

Pirmas jo svarstymas numatomas lapkričio 19 dieną, o antrasis – gruodžio 1-ąją, tuomet bus paskirta priėmimo data.

Konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad Seimo kanceliarija reikalingų lėšų galėtų rasti iš vidinių resursų.

„Reikia iš visuomenės tam tikro supratimo ir solidarumo. Ir kai mes visiems sakome, kad reikia taupymo plano, kad reikia turėti ir išlaidų kažkokias taupymo priemones, ir taip pat kalbame ir apie tam tikrų mokesčių pokyčius, šiuo atveju labai nekaip atrodo prašymas didinti Seimo kanceliarijos asignavimus nepaisant to, kad tai nėra Seimo nariai, tai yra Seimo aplinka. Seimas turi solidarizuotis, kaip ir visi kiti“, – komitete tvirtino G. Skaistė.

Pasak A. Syso, kanceliarijos darbuotojų darbo užmokestis yra mažiausias tarp visų ministerijų, Vyriausybės, prezidentūros. Pasak jo, svarbūs ir saugumo klausimai.

„IT programos senos ir jas reikia keisti. Siūlome pritarti, šitiems darbo užmokesčiui ir kibernetiniam saugumui“, – teigė jis.

G. Skaistės teigimu, Seimo kanceliarija gali perskirstyti savo asignavimus taip, kaip nori: „Tai reiškia, kad gali mažiau važiuoti į komandiruotes, gali daugiau investuoti į kibernetinį saugumą. Čia yra Seimo kanclerio prerogatyva, kur tuos pinigus išleisti. Negalima sakyti, kad jeigu mes neperskirstysime programų, pinigų ir nebus. Seimo kancleris pasirinko kitus prioritetus“, – kalbėjo buvusi finansų ministrė.

Anot jos, kanceliarija papildomai skirtas lėšas galėtų panaudoti visai kitoms reikmėms, nebūtinai algoms ar kibernetiniam saugumui.

„Aš (būdama finansų ministre – BNS) trejus metus iš eilės įdėjau pinigų aikštei (prieš Seimą – BNS) sutvarkyti, fontanui. Jūs matot čia fontaną? O pinigai grįžo į biudžetą? Tris metus iš eilės Seimas gavo asignavimus aikštei tvarkyti. (...) Pinigai buvo išleisti kažkam“, – aiškino G. Skaistė.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 proc. Tačiau po koalicijos tarybos ir Vyriausybės korekcijų rodiklis dar gali keistis.

Trečiadienį biudžeto projektą svarstys koalicijos tarybos, o išvakarėse antrą kartą susirinkusi specialiai suburta darbo grupė siūlo naikinti ar koreguoti bent penkių mokesčių lengvatas, kai kuriuos mokesčius, koreguoti Šeimos paketą, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus ir cukraus mokesčius.

Anot grupės narių, sprendimų įtakos biudžetui paletė yra nuo 100 mln. iki milijardo eurų.

Kitų metų biudžeto projektą sukritikavo ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė, ir socialdemokratų koalicijos partneriai demokratai bei „valstiečiai“.