Ar viešasis miesto transportas Karaliaus Mindaugo prospekte kažkam sukeltų alergiją?

„Į mane, kaip į Tarybos narę, kreipiasi žmonės su prašymu organizuoti viešojo transporto du sustojimus Karaliaus Mindaugo prospekte. Prašymas pagrįstas tuo, kad savivaldybė yra sukoncentravusi daug pramogų objektų, pavyzdžiui, - „Mokslo sala“, baseinas, „Žalgirio arena“, o artimiausiu metu prieš salą, kitame Nemuno krante, išdygs dar vienas naujas - M. K. Čiurlionio koncertų centras.

Kęstučio gatvėje eismas yra intensyvus, piko metu susidaro nemažai eismo kamščių, tai šis maršrutas prospekte, kai viešojo transporto grafikas būtų suderintas su valandomis, kada vyksta renginiai, būtų labai savalaikis ir racionalus sprendimas“, - tokiu laišku vasario gale į Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėją Martyną Matusevičių kreipėsi Tarybos narė Vaida Pranarauskaitė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Politikė netrukus sulaukė skyriaus vedėjo, atsakingo valstybės tarnautojo, atsakymo. Juo, deja, ji negalės paguosti patogesnio susisiekimo su Nemuno sala besitikinčių kauniečių, tarp kurių daugiausia, kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ aiškino V. Pranarauskaitė, yra garbingo amžiaus sulaukusių miesto gyventojų. Tų, kurie rečiau lanko renginius, bet dažniau - baseiną, o gal tiesiog mėgsta pavaikščioti neužstatytose žaliose Nemuno salos erdvėse. Juolab, kai jie tiki, jog Kauno valdančiųjų raginimai miestiečiams kuo dažniau naudotis viešuoju transportu, į kurį investuota milijonai eurų viešųjų finansų, ir žadama tęsti investavimą toliau, nėra reklaminiai šūkiai...

M. Matusevičius taip atsakė Tarybos narei: „.. informuojame, kad artimiausiu metu viešojo transporto organizavimas Karaliaus Mindaugo prospektu neplanuojamas. Autobusai važiuodami iš Kęstučio gatvės I. Kanto bei Nemuno gatvėmis, išvengia transporto spūsčių, kurios susiformuoja Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryžoje.

Vykstant renginiams Žalgirio arenoje organizuojamas keleivių išvežimas ŽA maršrutais. Vykstant įvairiems renginiams Nemuno saloje, pvz. mokslo metų pradžios šventė, organizuojamas keleivių išvežimas iš Kęstučio gatvės „P“ maršrutais. Pažymėtina, kad keleivių srautai pastoviai stebimi ir analizuojami pagal keleivių informavimo sistemos stebėjimo programos duomenis“.

Mažas naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimas: o ar ta programa pateikia duomenų ir apie transporto eismą Kęstučio gatve, galbūt ji netgi „girdi“, kaip tos susiaurintos gatvės „projektinį pertvarkymą“ keiksnoja ja važiuojantys vairuotojai? Nors, kažin, ar girdi, nes joje niekas nesikeičia. Vilniaus savivaldybė, po gyventojų pykčių ir nepasitenkinimo dėl kelių neapgalvotai susiaurintų gatvių, puolė jas atstatyti į „buvusią padėtį“. Kauno valdžia laikosi principo: žmonės papyks, papyks ir apsipras, - bus taip, kaip mes nusprendėme...

Pagal per pastarąjį dešimtmetį susiklosčiusią praktiką, kai gyventojų nepasitenkinimas Kauno valdžios sprendimais tęsiasi ilgai, jie dažniausiai nekeičiami, o patyliukais stumiami pirmyn. Tiesa, Šančių atveju – su tam tikru kompromisu: nauja gatvė Nemuno pakrantėje vis tiek bus, bet - 30 cm siauresnė...

Per „Akropolio“ prekybos bei pramogų centro vidinę sistemą, tikriausiai būtų įmanoma suskaičiuoti „tranzitinius“ lankytojus, kurie čia nieko neperka, nes skubėdami į koncertą ar varžybas arenoje, keliauja tiesiai link išėjimo į Karaliaus Mindaugo prospektą. Paskui būriais traukia per perėją, prie tilto, vedančio į Nemuno salą. Buvo Kaune ir planų „permesti“ pėsčiųjų taką (tiltelį) nuo „Akropolio“ terasos virš prospekto iki Nemuno salos. Tik jie liko neįgyvendinti, užtat sala tapo apkaišyta tiltais, kurių net nesitikėta.

Akivaizdu, jog tie „tranzitiniai“ srautai – jau ne savivaldybės, tuo labiau, ne joje dirbančių valstybės tarnautojų - eismo organizatorių - rūpestis, ar ne taip? Kitą vertus, kam kiltų mintis analizuoti bendrų (sistemos ir „Akropolį“ kertančių „praeivių“) duomenų visumą? Ar tai pagaliau sustiprintų Kauno savivaldybės tarnautojų pozicijas parengti projektą, kad būtų priimtas šio tūkstantmečio pradžioje Kauno bendrajame plane paminėtas sprendimas - atverti Karaliaus Mindaugo prospektą viešajam transportui? Neapsiribojant tik sistemą stebinčiųjų nuomonėmis ar teoriniais pasamprotavimais tema „ko nebūtina daryti, ko nereikia keisti“?

Kaip matome iš M. Matusevičiaus atsakymo, savivaldybės rūpestis yra po renginių „atlaisvinti salą“ – išgabenti iš jos keliais autobusais lankytojus. Dėkui ir už tai. Tik pasibaigus renginiui, arenoje reikėtų nors garsinio priminimo, kurioje salos aikštelėje tų autobusų ieškoti, nes galimi, interneto namie neturintys, senyvi keleiviai tamsoje skuba palikti salą, nežinodami, jog yra laukiami autobuse.

Prisiminkime, Kaunas turėjo vienintelį merą – socialdemokratą Giedrių Donatą Ašmį (2002 – 2003), kuris ir į tarnybą, ir į renginius važiuodavo miesto autobusu arba troleibusu. O jei koks renginys ilgai užtrukdavo, meras atsiprašydavo, kad turi išeiti, nes pavėluos į savo maršruto paskutinį autobusą. Tad problemas, su kuriomis Kaune susiduria keleiviai, inžinierius ir profesinių sąjungų buvęs lyderis G. D. Ašmys vėliau jau ne kaip meras, bet kaip savivaldybės administracijos tarnautojas, gerai žinojo iš praktinės, ne tik iš teorinės, pusės.

Sunkoka įsivaizduoti, kad jas žino ir dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kurio šeimos verslo rūmai (aukščiausias pastatas Karaliaus Mindaugo prospekte) yra šalia „Akropolio“. Vargu ar „eilinių keleivių“ lūkesčius girdi visi kiti miesto valdžios veikėjai?

Tačiau šiandien „miesto gerovė gerėja“ (tokią frazę aptikau viename ne taip seniai surašytame Kauno strateginiame dokumente), tad, kaip sakoma, valdžios atstovai nelinkę matuotis „svetimų batų“, priklausančių miesto bendruomenės daugumai. Taigi, ir „stebėtojai“, ir sprendimų priėmėjai ar jų vengėjai jau seniai nelipa į miesto autobusus. Nes renginius ar pramogų vietas saloje, juolab, - savo darbo kabinetus bei kitas vietas, jie dažniausiai pasiekia tarnybiniu arba asmeniniu transportu. Ir neretai... būtent jiems pakyla šlagbaumai prie įvažiavimų į salos transporto aikštelės, be jokių prolemų.

Internete nesunku susirasti Kauno miesto bendrąjį planą, kurį tuometinė savivaldybės taryba patvirtino dar šio šimtmečio pradžioje. Šio dokumento gyvavimo laikotarpiu (nuo 2003-ųjų) tam tikrais tarpsniais vietos politikoje dirbo daugiau nei dabar dirba Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų. Tame Bendrajame plane, susisiekimo infrastruktūros skirsnyje, kalbama apie projektus padidinti mieste troleibusų skaičių ir pertvarkyti jų maršrutus, nutiesiant naujas linijas.

Dar savivaldybėje buvo puoselėjamos viltys, kad mažiau aplinkos orą teršiantis viešasis transportas - troleibusai - pasieks Šilainius, tačiau šios idėjos puoselėtojams nepavyko įveikti didelio „kitaminčių“ pasipriešinimo.

Bet vienas iš ano Bendrojo plano punktų, susijusių su viešojo transporto vystymu Kaune, tapo realybe.

Kaip tik pirmuoju pertvarkos etapu tada žadėta pratęsti troleibusų linijos atkarpą Parodos gatve, sumažinus skaičių ligi tol Savanorių prospektu kursuojančių troleibusų, kurių ten buvo net 10 maršrutų.

Troleibusai (dviejų maršrutų) jau ne vienerius metus kasdien kyla į Žaliakalnį ir Parodos gatve. Kai reikia, jais naudojasi ir į renginius Dariaus ir Girėno stadione ar Kauno sporto halėje skubantys kauniečiai, tai – puiku.

Tačiau antros atkarpos troleibusų linijos tiesimas nuo Parodos gatvės Vydūno alėja bei A. Baranausko gatve (2,3 km) tebeliko „popieriniame variante“. Trečia suplanuota troleibusų kontaktinio tinklo atkarpa buvo nukreipta pasiekti Onkologinę ligoninę (atkarpos ilgis 1,4 km). Nerealizuota.

Konservatoriams valdant Kauno savivaldybę, troleibusų prioritetas pasirodė per menkas prieš galimybę imti miestui paskolas ir pripirkti daugybę naujų autobusų. Vėliau konservatorius valdžioje pakeitę „vieningieji“ kažkaip pasidavė tai pačiai idėjai. Viešų pasvarstymų apie elektrinio transporto plėtrą Kaune, juo labiau – apie pigesnį ar visai nemokamą važiavimą miestiečiams (tai jau įgyvendino ne viena Lietuvos savivaldybė) nekalbama. Ar tai per sudėtinga „perprasti“ tema?-

Ankstesniame Bendrajame plane buvo minima ir galimybė organizuoti viešojo transporto eismą Karaliaus Mindaugo prospektu. O kadangi tas dokumentas – ne kokia Biblija, kurią gali cituoti, komentuoti, mokslinius traktatus apie ją rašyti ir jos tiesas plačiai skleisti, bet jų nekeisti, tai Kauno miesto Bendrajame plane po ligi šiol buvusios ne vienos korektūros, tokios „užuominos“ neliko.

Negaliu teigti, jog valdžios nenoras įsileisti miesto autobusus į pastaraisiais metais nemažai miesto biudžeto investicijų sulaukusį Karaliaus Mindaugo prospektą kaip tik susijęs su jame esančio aukščiausio pastato šeimininkais. Taksistas taip aiškino, atseit, „čia daug kas merui priklauso, ir greit čia bus Karaliaus Visvaldo prospektas. Suprask, ponai nenori, kad varguoliai jiems painiotųsi po kojomis“ (bet iš kur jis žino?).

Tiesa, dar lieka savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo aiškinimas apie „apkrautą“ prospekto bei Birštono gatvės sankryžą. Sutikime, tos sankryžos gal ir neišvengtų nuo Senamiesčio į prospektą išvažiuojantys autobusai. Tačiau pasvarsčius, susidėliojus visus „už“ ir „prieš“, tinkamą sprendimą būtų galima rasti. Tikriausiai, nebūtų sunku suplanuoti galimybę nors į vieną pusę važiuojant papildomus autobusus per I. Kanto gatvės kampą nukreipti į Nemuno gatvę? Kad ir kaip visai neseniai pasistengta ją susiaurinti, vis tiek gal tilps dar bent viena kita viešojo transporto priemonė..?