Vairavimo mokytojų gildija: kaip gerinti motociklizmo kultūrą Lietuvoje?

Lietuvos keliuose motociklizmas jau seniai peržengė paprastos transporto priemonės ribas. Šiandien tai stipri, savidrausme grįsta bendruomenė, kovojanti už lygiavertes teises eisme. Tačiau profesionalai įspėja, kad kol vairuotojai investuoja į savo įgūdžius, o valdžios institucijos lieka stebėtojų vaidmenyje, visuomenės piktinimasis triukšmu konstruktyviais sprendimais nepavirs, praneša Vairavimo mokytojų gildija.

Priešingai nei vyraujantys stereotipai, šiuolaikiniai baikerių klubai pasižymi griežta vidine struktūra ir aukšta važiavimo kultūra. Sezono pradžia šiai bendruomenei reiškia ne tik pramogą, bet ir atsakingą pasiruošimą.

„Vairuotojai patys siekia tobulėti, pavasariais atnaujina įgūdžius ir to visiškai nesigėdija. Tai rodo brandą,supratimą, kad kelyje esi atsakingas ne tik už save“, – teigia „ARV-Auto“ instruktorius, Vairavimo mokytojų gildijos narys Edvardas Vanagas.

Pasak specialisto, didžiausią pavojų kelia ne organizuoti klubai, o pavieniai vairuotojai, tarp kurių pasitaiko ir neturinčių teisės vairuoti, kurių neatsakingas elgesys, keliamas triukšmas, dulkės ir gatvėje atliekami rizikingi manevrai meta šešėlį visai motobendruomenei.

Nors skundų dėl motociklų keliamo triukšmo kasmet daugėja, realių veiksmų situacijai keisti trūksta. E. Vanagas pabrėžia, kad besipiktinančiųjų yra daug, tačiau ieškoti sisteminių sprendimų vis dar nepavyksta.

„Kritika be siūlymų yra tuščia. Trūksta savivaldybių įsitraukimo dėl saugumo ir prevencijos. Reikia švietimo, specifinių vietų treniruotėms. „ARV-Auto“ vairavimo mokykla turi tam pritaikytas erdves, tačiau tai turėtų būti ne išimtis, o valstybinė strategija“, – sako E. Vanagas.

Instruktoriaus teigimu, jei savivaldybės investuotų į specializuotas aikšteles, kuriose jaunimas ir azarto ieškantys vairuotojai galėtų legaliai realizuoti save, problemų bendro naudojimo keliuose natūraliai sumažėtų.

Vienas didžiausių iššūkių eismo saugumo kontrolieriams ir policijos pareigūnams išlieka nepilnamečiai vairuotojai. Statistika ir kasdienė praktika rodo, kad sėsti prie motorolerio ar lengvojo motociklo vairo neturint tam teisės vis dar laikoma „nekaltu nusižengimu“, nors pasekmės dažnai būna tragiškos.

Šiuo metu galiojanti tvarka leidžia vairuoti motorolerį (iki 50 kub. cm) nuo 15 metų, tačiau instruktorius E. Vanagas pabrėžia esminę klaidą – manymą, kad plastikinis kortelės gabalėlis kišenėje savaime suteikia saugumą ir gebėjimus. Reikėtų pasidžiaugti, kad ši nuostata jau keičiama, ir motorolerį bus galima vairuoti nuo 16 metų, išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus.

„Vien egzamino išlaikymo ir teisių gavimo neužtenka. Tai tik bazinių taisyklių rinkinys, o ne įgūdis valdyti transporto priemonę, ypač kritinėse situacijose. Jaunimui trūksta ne teorinių žinių, o nuolatinio, praktinio švietimo ir atsakomybės suvokimo“, – teigia E. Vanagas.

Šiuo metu realią prevenciją ir ugdymą savo iniciatyva vykdo tik pavieniai sporto klubai ar vairavimo mokyklos, tačiau tai – lašas jūroje. Kol valstybiniu lygmeniu nėra sukurta sistema, kuri įtrauktų jaunimą į saugaus vairavimo kultūrą per praktinę veiklą, policija bus priversta kovoti su pasekmėmis – gaudyti be teisių važinėjančius paauglius, kurie kelius painioja su lenktynių trasomis.

E. Vanago teigimu, savivaldybės turėtų tapti pagrindinėmis švietimo platformų rėmėjomis: „Jei paauglys neturės specializuotos vietos, kurioje galėtų saugiai mokytis valdyti techniką prižiūrimas profesionalų, jis tai darys gatvėje, keldamas dulkes, triukšmą ir pavojų savo bei aplinkinių gyvybėms. Tik bendras darbas su sporto bendruomene gali pakeisti šią ydingą praktiką.“

Viena opiausių problemų, kurias įvardija eismo saugumo ekspertai, tai praraja tarp įstatymų leidėjų ir praktikų. Priimant eismo saugumą reglamentuojančias nuostatas, profesionalų įžvalgos dažnai lieka paraštėse, o tai lemia sprendimus, kurie teoriškai atrodo teisingi, tačiau praktikoje veikia neefektyviai.

„Mes turime ne tik bausti, bet ir reikalauti įrodymo, kad žmogus yra pasiruošęs saugiai dalyvauti eisme. Kol valdžia nediskutuos su praktinio mokymo specialistais, tol turėsime įstatymus, kurie kovoja su pasekmėmis, o ne su priežastimis“, – reziumuoja E. Vanagas.

Kol sisteminiai pokyčiai stringa, instruktoriai pradedantiesiems motovairuotojams akcentuoja asmeninę atsakomybę: