Nuo lapkričio – griežtesnė tvarka jauniesiems vairuotojams: dar galima suspėti pagal senąsias taisykles

Iki šių metų lapkričio 1 dienos penkiolikmečiai dar gali suspėti įgyti teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones pagal dabar galiojančią, gerokai paprastesnę tvarką. Tai reiškia, kad užtenka išlaikyti teorijos egzaminą „Regitroje“, o praktinio vairavimo įgūdžių tikrinti nereikia. Vis dėlto nuo rudens situacija iš esmės keisis – teisė vairuoti bus suteikiama tik nuo 16 metų ir tik išlaikius abu egzaminus.

Pokyčiai aktualūs ne tik pradedantiesiems, bet ir tiems, kurie ateityje laikys aukštesnio lygio teises. Iki lapkričio 1-osios įgijus AM teisę, vėliau gali pakakti tik vairavimo egzamino, todėl pasirengimas bus paprastesnis ir pigesnis.

Šiuo metu AM kategorija Lietuvoje išsiskiria tuo, kad yra viena lengviausiai įgyjamų vairavimo kategorijų. Minimalus amžius – 15 metų, o norint gauti pažymėjimą pakanka išlaikyti teorijos egzaminą „Regitroje“.

Gautas AM vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius – vadinamuosius mažuosius automobilius, kurie pastaraisiais metais sparčiai populiarėja jaunimo tarpe.

Šis paprastumas ir prieinamumas, pasak daugelio pašnekovų, lėmė ryškų nedidukių transporto priemonių kiekio miestų gatvėse augimą. Jei 2020 metais Lietuvoje buvo registruoti vos 199 AM kategorijos automobiliai, tai praėjusiais metais jų skaičius pasiekė 1115, o šiuo metu bendras skaičius siekia 3452. Daugiausia jų – 305 – registruota Kaune.

Didėjantis šių transporto priemonių populiarumas atskleidė ir kitą medalio pusę – saugumo problemas. Kaip pažymi „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, mažųjų automobilių eismo įvykių skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo net penkis kartus.

„Matome aiškią tendenciją – šios transporto priemonės vis dažniau patenka į smulkius eismo įvykius, ypač miestuose. Būtent mažesnės masės ir trumpesnės bazės automobiliai jautriau reaguoja į staigius manevrus, o ribotos deformacinės zonos lemia prastesnį smūgio sugėrimą, palyginus su įprastais lengvaisiais automobiliais“, – teigia G. Petrikas.

Pasak eksperto, svarbus avaringumo veiksnys yra ir jaunas statistinis tokių automobilių vairuotojų amžius. Daugeliui jų tai yra pirmoji transporto priemonė, todėl įgūdžių stoka ir rizikų intensyviame miesto eisme nuvertinimas neretai baigiasi incidentais ir avarijomis.

2025 metais fiksuoti 274 žalų atvejai, kai 2021 metais jų buvo vos 57.

„Lietuvos draudimo" duomenys rodo, kad daugiausia žalų patiriama dėl transporto priemonių susidūrimų – per pastaruosius penkerius metus tokių atvejų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 21 iki 91.

Antroje vietoje, pagal dažnumą, rikiuojasi sudėtingos avarijos, kai vienu metu susiklosto kelios priežastys, o trečioje – incidentai, kai pažeidžiami tik transporto priemonės stiklai.

Pasak G. Petriko, mažųjų automobilių vairuotojai įprastai patenka į smulkius eismo įvykius – dažniausiai stovėjimo aikštelėse ar spūstyse, kai dėl nepakankamo atstumo ar dėmesio stokos transporto priemonės susiduria.

„Nors dauguma šių incidentų yra nedidelio masto, jų skaičius sparčiai auga, o bendros žalų apimtys kasmet didėja. Mūsų bendrovės duomenimis, per pastaruosius metus mažųjų automobilių žalų suma išaugo beveik tris kartus – nuo 173 tūkst. eurų 2022 m. iki daugiau nei 405 tūkst. eurų 2025 m.", – teigia ekspertas.

Kaip pažymi G. Petrikas, dėl techninių specifikacijų ir patirties stokos mažųjų automobilių vairuotojai dažniau eismo įvykiuose nukenčia patys, nei sukelia žalą kitiems eismo dalyviams.

Gamintojai pabrėžia, kad nors mikroautomobiliai yra mažesni, jų kėbulas projektuojamas taip, kad sugertų smūgio energiją ir kuo geriau apsaugotų keleivius. Taip pat juose montuojamos pagrindinės saugumo priemonės – saugos diržai, oro pagalvės ir kiti būtini elementai.

MB „Žalų valdymas” steigėja ir vadovė Erika Bartusevičienė sako, kad jauniems žmonėms pravartu turėti specialistų kontaktus ir, esant poreikiui, pasitarti eismo įvykio atvejais. Vis dėlto, jos teigimu, griežtesni reikalavimai yra pagrįsti.

„Pritariu sugriežtintai tvarkai, nes per pastaruosius metus labai išaugo eismo įvykių skaičius, o nemaža dalis jų susiję su jaunais vairuotojais, valdančiais mažus automobilius. Eismo saugumui būtinas teorinių ir praktinių žinių visumos taikymas bei bendras atsakomybės suvokimas išvažiavus į kelius. Čia svarbus ne vien noras vairuoti, bet ir gebėjimas prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus eismo dalyvius – pėsčiuosius ar kitus vairuotojus“, – sako E. Bartusevičienė.

Savo ruožtu policija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pažeidimų nėra itin daug, jie egzistuoja. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2025 metais gauta pranešimų apie šių transporto priemonių statymą netinkamose vietose, ypač prie ugdymo įstaigų, o dalis vairuotojų už tai buvo nubausti.

Pastaraisiais metais situacija keliuose ir eismo intensyvumas reikšmingai pasikeitė, todėl siekiant užtikrinti didesnį saugumą keliuose nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalios pakeitimai AM kategorijai.

Laukia du esminiai pokyčiai: minimalus amžius bus didinamas nuo 15 iki 16 metų ir bus privalomas praktinio vairavimo egzaminas.

Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas pažymi, kad galutinės įgyvendinimo detalės dar derinamos: „Artimiausiu metu AB „Regitra“ pateiks Vidaus reikalų ministerijai derinti egzaminavimo tvarkos aprašo projektą. Tuomet bus aiškiau, kaip konkrečiai vyks naujoji sistema.“

„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė taip pat patvirtina, kad procesas vyksta: „Šiuo metu rengiami dokumentai, kurie detalizuos egzaminavimo tvarką nuo lapkričio 1 dienos.“

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė pabrėžia, kad pokyčiai yra nuoseklus žingsnis stiprinant saugumą.

„AM kategorijos vairuotojams bus taikomi tokie patys principai kaip ir kitų kategorijų vairuotojams – mokymai, teorija ir praktika. Tai leis užtikrinti didesnį pasirengimą dalyvauti eisme“, – sako ji.

Augant mažųjų automobilių skaičiui, aktualūs tampa ir praktiniai klausimai, pavyzdžiui, parkavimas.

„Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas primena, kad nors mopedai , motociklai, mažieji ir didieji elektromobiliai gali stovėti nemokamai, AM kategorijai priskiriamiems mažiesiems automobiliams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir įprastoms transporto priemonėms.

„Visi mažieji automobiliai privalo mokėti rinkliavą už parkavimą“, – sako jis.

Vairavimo instruktoriai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad iki šiol AM kategorija iškrito iš bendros sistemos.

„Kitų kategorijų vairuotojai privalo mokytis ir laikyti egzaminus, o čia – ne. Tai nebuvo visiškai nuoseklu“, – teigia vairavimo mokymo vadovas Valdas Šlepikas.

Pasak jo, didelė dalis jaunųjų vairuotojų praktinių įgūdžių įgyja ne vairavimo mokyklose, o savarankiškai – iš tėvų ar draugų. Tai reiškia, kad mokymasis ne visada vyksta kokybiškai.

Kita vertus, dalis specialistų abejoja, ar egzaminas pats savaime išspręs problemas.

„Patirtis ateina su laiku. Egzaminas yra svarbus, bet jis neišmokys visų situacijų kelyje“, – teigia instruktorius.

Jis pastebėjo, kad ir dabar, dalies paauglių, besiruošiančių įgyti AM kategoriją, tėvų kreipiasi į vairavimo mokyklas užsakydami ir praktikos kursus.

„Tai neprivaloma, bet dalis tėvų jaučiasi atsakingi ir už vaikus, ir už aplinkinius. Jie supranta, kad, išvažiuodami su bet kokia transporto priemone į viešą erdvę, žmonės tampa eismo dalyviais ir privalo žinoti taisykles. Tokiems tėvams esame dėkingi“, – sako V. Šlepikas.

Pašnekovas pastebėjo, kad realiai patobulinta tvarka pradės veikti tik kitais metais, nes, pradėjusiems laikyti AM kategorijos teises iki lapkričio 1-osios, bus leista tai padaryti pagal senąją, šiuo metu tebegaliojančią tvarką.