Įvykiai prie Kauno mečetės sukėlė aštrią reakciją: „Tai tiesiog chamizmas“

Penktadienį prie Kauno mečetės Ramybės parke susirinkus maždaug šimtui baikerių, kurie musulmonų pamaldų metu garsiai gazavo motociklais, leido muziką, skandavo, o į susibūrimą buvo atsinešta ir kiaulės galva, į įvykį sureagavo Europos Parlamento narys, teisininkas Dainius Žalimas. Jo vertinimu, tokio elgesio negalima tapatinti su diskusijomis apie migraciją, islamą ar patriotizmą.

D. Žalimas pabrėžė, kad demokratinėje visuomenėje galima laikytis griežtos pozicijos migracijos klausimais, kritikuoti religijas, diskutuoti apie imigrantų integracijos problemas ar protestuoti. Tačiau, anot jo, penktadienį prie Kauno mečetės vykusi akcija peržengė šias ribas.

„Bet susirinkti prie maldos namų tuo metu, kai žmonės meldžiasi, specialiai triukšmauti, trukdyti, bauginti ir atsinešti kiaulės galvą (žinant, ką ji reiškia šios religijos kontekste) yra tiesiog chamizmas, kuris neturi nieko bendra su patriotizmu“, – teigė D. Žalimas.

Europarlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į panašaus pobūdžio akcijų keliamą pavojų visuomenės susipriešinimui. Remdamasis, kaip pats nurodė, Prancūzijos policijos tyrimu, D. Žalimas svarstė ir apie galimą užsienio žvalgybų interesą tokiomis akcijomis kurstyti įtampą.

„O kaip rodo Prancūzijos policijos tyrimas, už panašių akcijų gali kyšoti užsienio žvalgybos, pirmiausia Rusijos, ausys. Iš tikrųjų tokio pobūdžio įtampos naudingos tai šaliai, kurios tikslas supjudyti įvairias mūsų visuomenės grupes kurstant ir rasinę, tautinę bei religinę neapykantą“, – rašė jis.

D. Žalimo teigimu, šio įvykio nereikėtų vertinti kaip diskusijos apie multikultūralizmą ar islamą.

„Elementarios žmogiško padorumo taisyklės sako, kad neinama prie svetimų maldos namų tyčia trukdyti žmonėms melstis. Lygiai tą patį sakytume, jei kas nors taip elgtųsi prie bažnyčios, sinagogos ar cerkvės“, – akcentavo teisininkas.

Reaguodamas į įvykį Kaune D. Žalimas dėmesį atkreipė ir į politikų viešąją retoriką. Anot jo, politikų vartojami žodžiai gali turėti pasekmių ir keisti ribas, kas visuomenėje pradedama laikyti priimtinu elgesiu.

„Kai nuolat kurstomos baimės ir ištisos žmonių grupės vaizduojamos kaip grėsmė, keičiasi ribos to, kas viešojoje erdvėje pradedama laikyti leistina. Politikų atsakomybė yra ne tik už tai, ką jie patys daro, bet ir už ribas, kurias savo žodžiais padeda nustatyti viešojoje erdvėje“, – teigė D. Žalimas.

Teisininkas taip pat svarstė, kaip į penktadienio įvykius reaguos policija ir kitos teisėsaugos institucijos. Jis priminė režisieriaus Emilio Vėlyvio 2018 metais surengtą akciją Turgelių bažnyčioje, dėl kurios buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai.

„Dar įdomu, kaip į tai reaguos Lietuvos policija ir teisėsauga apskritai. Ar bus dvigubas standartas?“ – klausė D. Žalimas.

Jo vertinimu, teisėsaugai šiuo atveju reikėtų įvertinti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Dabar tikrai įdomu, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 171 str., nes čia nėra joks humoristinis standupas, o tyčinis islamą išpažįstančių tikinčiųjų žeminimas trukdant jų apeigoms“, – rašė D. Žalimas.

Į penktadienio įvykius prie Kauno mečetės sureagavo ir Seimo narys, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys. Politikas daugiausia kritikos skyrė Kauno miesto savivaldybei, kuri, jo vertinimu, nepakankamai reaguoja į aplink mečetę kylančią socialinę įtampą.

„Kauno m. savivaldybė visiškai nebejaučia socialinės įtampos mieste, kuri penktadienį išvirto į kiaulės galvą prie mečetės. Aš labai tikiuosi, kad savivaldybė pirmadienį pakils nuo sofos ir pajudins bent mažąjį pirštą“, – rašė S. Kairys.

Pasak parlamentaro, situacija prie mečetės nėra susijusi vien su penktadienį vykusiu baikerių susibūrimu. Jis atkreipė dėmesį, kad maldos namuose fiziškai netelpa visi tikintieji, todėl dalis jų meldžiasi lauke, o aplink teritoriją susiduria vietos gyventojų, tikinčiųjų ir šalia esančios mokyklos transporto bei žmonių srautai.

„Jau seniai bandoma atkreipti dėmesį, kad reikia peržiūrėti teritorijos planavimo klausimus, įvažas, transporto judėjimą, parkavimą, galimą teritorijos aptvėrimą. Planavimo dokumentai guli savivaldybės stalčiuose. Galiausiai, reikia užtikrinti viešąją tvarką. Ir čia yra savivaldybės darbas ir atsakomybė“, – teigė S. Kairys.

Jo nuomone, savivaldybė turėtų aktyviau įsitraukti į situacijos sprendimą ir „planuoti bei moderuoti procesą, o ne apsimesti, kad nieko nevyksta“.

S. Kairys taip pat pripažino, kad visuomenėje egzistuoja nerimas dėl kituose Europos miestuose matomų įtampų, tačiau kartu kritikavo politikus, kurie, jo vertinimu, šiomis baimėmis naudojasi.

„Pergyvenimas ir baimė yra natūralūs. Bet ir kai kurie politikai gąsdina nebūtais dalykais, naudojasi visuomenės baimėmis ir balansuoja ant neapykantos kurstymo ribos. Reikia racionalaus, ūkiško požiūrio. Tą puikiai gali užtikrinti ne kas kitas, o savivalda“, – rašė parlamentaras.

Kaip skelbė „Kas vyksta Kaune“, penktadienį prie Ramybės parke esančios mečetės susirinko apie šimtą Kauno regiono baikerių. Pamaldų metu buvo garsiai gazuojama motociklais, leidžiama muzika, skanduojama, į vietą atsinešta kiaulės galva.

Baikerių elgesys sukėlė nemažai nerimo į pamaldas susirinkusių musulmonų bendruomenėje.

„Situacija yra šokiruojanti, nes žmonės čia renkasi melstis, pasimeldžia ir išeina. Esu šokiruota, nes tai apsunkina situaciją aplink esančioms ugdymo įstaigoms ir vietos gyventojams“, – teigė netoliese gyvenanti musulmonų bendruomenės narė.

Pasibaigus pamaldoms musulmonų bendruomenės nariai, atsakydami į patriotiškus baikerių šūksnius, skandavo „Allahu akbar“. Rimtesnio konflikto išvengta, abi pusės išsiskirstė taikiai.