Žmogiškumo renesansas algoritmų valdomoje erdvėje: kodėl „sukurta žmogaus“ gali tapti nauju kokybės ženklu?

Kai socialinių tinklų vartotojai „Facebook“ ir „Instagram“ platformose kasdien pasidalija 3,5 milijardo vaizdo įrašų (reels), o dirbtinio intelekto (DI) naudojimas Lietuvos įmonėse per dvejus metus šoktelėjo keturis kartus, komunikacijos lauke ryškėja naujas paradoksas – nepaisant technologinio proveržio, vartotojai vis labiau ilgisi tikro žmogaus balso.

Ekspertai prognozuoja, kad jau 2027-aisiais „sukurta žmogaus“ taps nauju kokybės standartu. Tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, kas penktas prekių ženklas bus priverstas keisti strategiją ir pabrėžti žmogiškąjį autentiškumą, kad išliktų pastebėtas dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio vandenyne. Šis pokytis diktuoja naujas sąlygas aukštajam mokslui – komunikacijos specialistų rengimas transformuojasi į discipliną, kurioje technologinis raštingumas privalo derėti su strateginiu kūrybiškumu.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, DI technologijų taikymas įmonėse per dvejus metus šoktelėjo nuo 4,9 proc. iki 21,3 proc. Tačiau augantis technologijų prieinamumas sukuria paradoksą: kai turinį generuoti tampa vis lengviau, jo vertė rinkoje krenta, o poreikis unikaliam, patirtimi grįstam turiniui – auga.

Kauno kolegijos Verslo fakulteto Komunikacijos katedros lektorė, nuosavų medijų kanalų valdymo profesionalė Agnė Vilkišienė įsitikinusi – technologinis lūžis keičia mūsų socialinius ryšius, todėl skaitmeniniame triukšme vėl tampa svarbus autentiškas žmogaus balsas: „Kokybiška komunikacija šiandien transformuojasi iš informavimo funkcijos į gilaus, prasmingo ryšio kūrimą.“

A. Vilkišienė atskleidžia, kad mokslininkai, analizuodami vertybinę komunikaciją, vis dažniau pabrėžia empatijos ir asmeninio ryšio svarbą. Pastebima tendencija, kad masinė komunikacija užleidžia vietą asmeniniams, skaitmeniniais kanalais grįstiems būdams, kurie orientuoti ne tik į sudominimą, bet ir į specifinių vartotojo lūkesčių tenkinimą.

„Ar tai reiškia, kad klientas vėl tapo karaliumi? Greičiau – kad vartotojas įgijo daugiau galios. Prekių ženklai siekia kurti artimą santykį, tarsi tapti klientui geru draugu, su kuriuo norisi eiti į miesto renginius ar praleisti laisvą laiką, tačiau realybėje vartotojo lojalumas išlieka trapus: jeigu požiūriai ar vertybės išsiskiria, o bendravimas pradeda erzinti, prekių ženklai greitai praranda savo auditoriją“, – pažymi Kauno kolegijos lektorė.

Vis dėlto, ji įspėja, kad šis „draugystės“ kūrimas yra sudėtingas procesas. Jei komunikacijos ekspertas per daug pasitiki savimi, prekių ženklas gali nukrypti į toksišką lyderystę. Nors tokios strategijos kartais tampa laikina norma, vertybių imitavimas dažniausiai lemia tik trumpą klestėjimo ciklą.

Būtent šis poreikis „žmogiškajam dėmeniui" atsispindi ir Kauno kolegijos studijų programų kryptyje. Įvertinus technologines inovacijas ir rinkos tendencijas, Kauno kolegija, rengdama būsimus komunikacijos specialistus, telkia dėmesį į skaitmeną ir kūrybą – tai įkūnija Verslo fakulteto studijų programa Skaitmeninė ir kūrybinė komunikacija, ugdanti specialistus, kurie geba ne tik valdyti įrankius, bet ir generuoti unikalias idėjas, kurių nepavyksta sukurti organinės žmogiškosios patirties stokojantiems DI įrankiams.

Programos išskirtinumas – technologijų ir kūrybiškumo dermė. Studentai mokomi ne tik „įdarbinti“ dirbtinį intelektą procesams optimizuoti, bet ir skatinami kurti vertybėmis grįstą turinį. Tai apima platų spektrą: nuo techninio vaizdo įrašų montavimo iki prekės ženklo identiteto formavimo bei strateginio pasakojimo kūrimo (angl. storytelling).

Kauno kolegijos Verslo fakulteto absolventė, kūrybos studijos „Leo Projects“ įkūrėja Inga Grincevičienė, kurios vadovaujama įmonė dirba su vaizdo produkcija, 2D / 3D animacija, dizainu ir DI sprendimais, pabrėžia, kad perpildytoje rinkoje būtent žmogaus patirtis tampa brangiausia valiuta. Ekspertė savo veikloje vadovaujasi asmenine taisykle: „DI mane papildo, bet nepakeičia“.

„Žmogaus turinys – autentiškas, atsiradęs iš patirties, jausmo ir suvokimo. Ir su laiku kūrybiškumo vertė turėtų tik augti. Įrankių idėjoms generuoti jau turime apstu ir, tikėtina, jų vis daugės“, – teigia specialistė.

I. Grincevičienė pabrėžia, kad technologijos tėra pagalbinė priemonė, o tikroji kūrybos vertė visada kils iš asmeninės patirties ir emocinio gylio.

„Kol vieni generuos – kiti atsirinks. Sukurti tikrą, pagrįstą turinį, atrinkti, kas iš tikrųjų yra svarbu ir reikalinga – bus kiekvieno misija ir atsakomybė. Svarbu neslopinti savo potencialo kurti“, – sako I. Grincevičienė.

Anot jos, profesionalo vertė ateityje priklausys ne nuo gebėjimo generuoti kiekį, o nuo gebėjimo filtruoti informaciją.

„Komunikacijos specialistas, kuris geba naudotis įvairiais įrankiais, tikiu, kad puikiai suvokia – vienas iš svarbiausių įrankių yra jo kalba, laikysena, ryšys su aplinka, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti. Visa tai ir yra komunikacija“, – pabrėžia „Leo Projects“ vadovė.

Ekspertės teigimu, galutinis vartotojas skaitmeninėje erdvėje visada ieško ne sauso produkto, o emocinio ryšio ir už jo stovinčios autentiškos istorijos.

„Prisiminkime save: norėdami įsigyti paslaugą ar prekę, neretai mes perkame ryšį, nes už to yra žmogus ir jo emocija ar istorija“, – primena I. Grincevičienė.

A. Vilkišienė papildo, kad geras specialistas šiandien privalo būti ne tik kūrėjas, bet ir kritiškai mąstantis strategas. „Siekdamas autentikos, turi ne tik turėti, bet ir gerai panaudoti savo asmeninių ir profesinių žinių rinkinį. Todėl populiarėja kolegijų programos, kurios suteikia ne tik technologinių įgūdžių, bet ir tvirtas praktines kompetencijas“, – sako lektorė.

Šiuolaikinis komunikacijos ekspertas turi remtis duomenimis ir tyrimais, tačiau kartu suvokti ir platesnį savo veiklos kontekstą – pavyzdžiui, ekologinį komunikacijos pėdsaką ar etinę atsakomybę.

Keičiantis komunikacijos paradigmoms, Kauno kolegijos Verslo fakultete realizuojama Skaitmeninės ir kūrybinės komunikacijos studijų programa tampa tiesioginiu atsaku į rinką, kurioje vien technologijų išmanymo nebepakanka. Ateities komunikacijos specialistui reikės ne tik mokėti valdyti skaitmeninius įrankius ar pasitelkti DI, bet ir suprasti auditorijos poreikius, vertinti kontekstą, kurti pasitikėjimą bei priimti etiškai pagrįstus sprendimus.

Jei domina studijos, kuriose susitinka kūryba, skaitmeniniai įrankiai ir dirbtinis intelektas, kviečiame daugiau sužinoti apie Skaitmeninės ir kūrybinės komunikacijos studijų programą.