Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė: ar valstybė žino, kokio abituriento reikia Lietuvai?

D. Miškinienė sako visada norėjusi būti mokytoja, todėl po mokyklos baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto anglų kalbos studijas, o anglų kalbos mokytoja dirbo 16 metų.

„Nepaprastai mylėjau savo darbą, tačiau domėjausi ir tuo, kokie pokyčiai vyksta švietimo sistemoje, kaip mokyklų tinklo pertvarką sekasi „išgyventi“ mano mokyklai, ką galėtume daryti kitaip ir kuo aš galėčiau prisidėti. Taip 2013 m. iš mokytojos „peršokau“ į direktorės batus, o po beveik 4 metų tapau Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktore“, – pasakoja ji.

Vis dėlto, anot D. Miškinienės, atėjus į direktoriaus pareigas be direktoriaus pavaduotojo ugdymui patirties, jos darbo pradžia nebuvo lengva.

„Kelias savaites sėdėjau prie tuščio stalo ir nežinojau, nuo ko pradėti. Kaip man tada būtų padėjęs mentorius, bet, deja. Tačiau man labai pasisekė, kad įstojau į ISM universiteto Švietimo lyderystės vadybos studijas, kurios buvo mano išsigelbėjimas“, – sako direktorė.

Vadovavimo darbe ją labiausiai motyvuoja galimybė kurti gimnazijos išskirtinumą ir bendruomenę telkiančias aplinkas.

„Man labai gera jausti, kad mokytojai gimnazijoje gerai jaučiasi, kad jie yra motyvuoti dirbti, jaučiasi branginami ir gerbiami. Smagu, kai mokiniai renkasi mūsų gimnaziją ir pokalbiuose argumentuotai pasakoja, kodėl jie trokšta pas mus mokytis. Jaučiuosi išdidi, kai alumnai šiltai atsiliepia apie gimnaziją ir noriai mus aplanko. Džiaugiuosi tėvelių įsitraukimu ir pagalba“, – vardija direktorė.

D. Miškinienė pabrėžia, kad į konkursus direktoriaus pareigoms užimti visada ėjo ne dėl paties titulo ar menamos garbės, o dėl galimybės kurti pokytį. Vis dėlto, jos teigimu, ne mažiau svarbu nepamiršti ir to, kuo mokykla gyveno iki tol.

„Svarbu nenutraukti mokyklos savasties, neuždusinti tos gyvybės, kuri buvo. Vadovo paskirtis – kurti mokyklos ateitį ir kartu išsaugoti tai, kas buvo sukurta: išsaugoti tos mokyklos herojus, artefaktus, istorijos detales, prisiminimus, kurie yra gyvi prisilietusių prie tos mokyklos atmintyje“, – sako ji.

Geram mokyklos vadovui, jos supratimu, svarbūs keli dalykai – strateginis mąstymas, gebėjimas analizuoti duomenis ir priimti sprendimus. Tačiau D. Miškinienė ypač pabrėžia atvirumą ir gebėjimą telkti bendruomenę.

„Vienas vadovas nieko nepadarys. Galima „perlipti“ per žmones ir įgyvendinti vieną ar kitą tikslą, tačiau vis tiek teks sugrįžti prie santykių kūrimo ir bendruomenės subūrimo, bet tai padaryti jau bus labai sunku. Atvirumas yra vienas iš kertinių dalykų kuriant pasitikėjimą: planuoji – pasitark su kitais, suklydai – prisipažink, nepavyksta – prašyk pagalbos. Nereikia būti superherojumi, reikia būti žmogišku. Žmonės tiki tikrais dalykais“, – įsitikinusi ji.

Derindama gimnazijos istoriją ir ateities viziją, D. Miškinienė išskiria dvi svarbias mokyklos vertybines kryptis – pilietiškumą ir tarptautiškumą.

„Tautinės tapatybės išsaugojimas – pagarba savo kalbai, savo kultūrai, savo šalies istorijai – mums yra labai svarbus. Gimnazijoje skatiname tarnystę savo bendruomenei, savo miestui ir savo šaliai per įvairias veiklas, renginius ir akcijas. Drąsa kalbėti savo balsu šiame margame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje yra viena iš svarbiausių siekiamybių“, – pabrėžia direktorė.

Tarptautiškumo kryptį gimnazijoje įtvirtino Tarptautinio bakalaureato diplomo programa, atvėrusi duris mokiniams iš viso pasaulio ir sustiprinusi atvirumą kitoms kultūroms.

„Žinojau, kad gimnazija anksčiau turėjo tokį siekį, todėl šis pokytis turėjo būti gana natūralus, tačiau lengva nebuvo. Bet vėlgi, viena nieko nebūčiau padariusi. Nuostabi komanda sugebėjo per rekordiškai trumpą laiką pasiruošti akreditacijos procesui ir būti labai gerai įvertinta“, – pasakoja ji.

Po metų gimnazijos bendruomenė suprato, kad programa yra labai vertinga, todėl nusprendė suteikti galimybę pagal ją mokytis ir jaunesnių klasių gimnazistams – taip gimnazijoje atsirado MYP (Middle Years Programme).

„Nepaprastai didžiavomės, nes buvome pirmoji Lietuvoje valstybinė mokykla, įgyvendinanti abi programas. Patys tampame pavyzdžiu ir pagalba kitoms mokykloms, esame vienas iš Tarptautinio bakalaureato Lietuvos mokyklų asociacijos steigėjų, o mūsų direktoriaus pavaduotoja ugdymui tapo asociacijos MYP programos direktore“, – dalijasi direktorė.

D. Miškinienė pabrėžia nuosekliai siekianti, kad gimnazija būtų ne tik vertybiškai stipri, bet išsiskirtų ir savo ugdymo modeliais.

„Viską pradėjome nuo Verslumo klasės. Labai norėjome, kad mūsų mokiniai būtų drąsūs, kūrybingi, verslūs, turėtų finansinio raštingumo pagrindus, viešojo kalbėjimo įgūdžius, ir tam puikiai tiko verslumo ugdymo programa, kurią kūrėme kartu su VDU Ekonomikos fakulteto komanda, o vėliau atradome „Lietuvos Junior Achievement“. Tada supratome, kad nereikia išradinėti dviračio, o tiesiog imti ir naudotis išbandyta, gerai veikiančia sistema“, – pasakoja ji.

Vėliau ši kryptis gimnazijoje išaugo į platesnį ugdymo modelių spektrą, įskaitant kūrybinių industrijų, „Erasmus“, gamtos mokslų ir germanistikos klases. Pasak direktorės, jos leidžia mokiniams ne tik stiprinti žinias, bet ir gana anksti pasimatuoti galimą savo profesinį kelią.

Prie reikšmingų gimnazijos pasiekimų D. Miškinienė taip pat priskiria „Erasmus“ projektus. Jos teigimu, tai buvo viena iš svajonių, kurios ilgą laiką nepavyko įgyvendinti, tačiau pastaraisiais metais šioje srityje gimnazija pasiekė ryškų proveržį.

„Esame akredituota Erasmus mokykla. Ir vėl nieko nebūtų be užsidegusių mokytojų. Praeitais metais gavome net 3 rimtus apdovanojimus už Erasmus projektų įgyvendinimą, taip pat Europos Komisijos skirtą apdovanojimą „European Innovative Teaching Award 2025“ už aktyvų pilietiškumą „European Language Label“ kategorijoje“, – pasakoja direktorė.

Ji priduria, kad gimnazija stipri kalbų ir socialinių mokslų srityse, o viena svarbesnių naujovių tapo galimybė mokiniams antrąją užsienio kalbą keisti iš rusų į ispanų arba italų. Pasirinktų krypčių sėkmę, jos teigimu, gimnazija vertina pagal konkrečius rodiklius.

„Ar mums pavyko, matuojame duomenimis: stebime mokinių akademinius pasiekimus ir laimėjimus, vertiname mokytojų kompetenciją, tiriame mokinių norą čia mokytis, tėvelių pasitikėjimą mūsų darbu, patyčių mastą ir kitus svarbius rodiklius“, – sako ji.

Pasak direktorės, rezultatai matyti ir už gimnazijos ribų – bendruomenė dalijasi patirtimi su Lietuvos ir Europos mokyklomis, o mokytojai vyksta mokytis ir skaityti pranešimų į kitas šalis.

Kalbėdama apie Lietuvos švietimą, D. Miškinienė sako abejojanti, ar valstybė yra atsakiusi į klausimą, kokio abituriento reikia Lietuvai. Jos įsitikinimu, sistemai taip pat trūksta stiprios profesionalų parengtos strategijos ir realaus jos įgyvendinimo mechanizmo.

„Mes turime daug sudėtingų dokumentų, kuriuose viskas yra gražiai ir teisingai aprašyta, o kaip tai veikia kasdieniame gyvenime – neaišku. Kiekvienas naujas pokytis numetamas ant mokyklų bendruomenių pečių su gražiu šūkiu: „Susitarkite!“, – teigia D. Miškinienė.

Ne mažiau svarbia problema ji laiko ir mokytojų pritraukimą į mokyklas.

„Be mokytojų mes esame niekas. O kas yra padaryta, suteikiant mokytojo profesijai reikiamą pagarbą? Kas padeda mokytojui pradėjus jo profesinį kelią? Vėlgi, mokytojo įdarbinimo ir išlaikymo procesas yra paliktas nuošalyje“, – sako direktorė.

Nors kalbėdama apie Lietuvos švietimą D. Miškinienė nevengia pastabų, ji mato ir pozityvių pokyčių. Vienu svarbiausių direktorė įvardija „Švietimas #1“ atėjimą į Lietuvos švietimo lauką.

„Jie turi tai, ko šiandien labiausiai pasigendu: aiškiai suformuluotą viziją, misiją, tikslus ir uždavinius, drąsą keisti. Šios komandos kitoks požiūris į švietimo sistemą – į vadovus, mokyklų bendruomenes, mokinių poreikius, tėvų siekius. Aiški vizija, tiksli ir išsami komunikacija, prasminga ir nuosekli atskaitomybė bei stipri procesų vadyba yra šios komandos sėkmė“, – sako ji.

Šias vertybes, anot direktorės, ji aiškiai pajuto ir prisijungusi prie Švietimo vadovų klubo, inicijuoto organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“. Pasak D. Miškinienės, ši erdvė išsiskiria ne tik stipria programa, bet ir tuo, kad joje vadovai gali atvirai kalbėtis apie savo darbą su žmonėmis, kurie iš tiesų supranta jo specifiką.

„Nepaprastai norėjau prisijungti prie Švietimo vadovų klubo ir kai buvau pakviesta, labai džiaugiausi. Mane labai nustebino veiklų intensyvumas ir kokybė: savo patirtimi dalijosi aukščiausio lygio vadovai, o mes, mokyklų direktoriai, be baimės ir atvirai dalijomės savo sėkmėmis ir nenusisekimais, klausėme patarimų ir mokėme vieni kitus. Čia esu laisva, įgalinta mokytis ir veikti“, – pasakoja ji.

Svarstantiems apie pedagogo kelią D. Miškinienė sako, kad tai ir daug džiaugsmo, ir didelio įsitraukimo reikalaujantis darbas.

„Galiu pasakyti, kad tai yra nepaprastai įdomus, vertingas, prasmingas darbas. Aš juo užsiimu jau beveik 30 metų. Buvo visokių patyrimų, bet niekada nenorėjau išeiti iš mokyklos. Būti pedagogu – dalyko mokytoju ar vadovu – yra daug džiaugsmo suteikianti veikla. Tačiau kartu ji yra ir labai sudėtinga, nes reikalauja atsidavimo ir niekada nesibaigiančio įsitraukimo“, – sako ji.

Direktorės teigimu, šis kelias neatsiejamas ir nuo nuolatinio augimo – noro kurti, tobulėti ir nesustoti mokytis. Todėl, jos manymu, svarstant apie karjerą švietime pirmiausia verta nuoširdžiai atsakyti sau, ar tokio kelio iš tiesų norisi.