Parlamentas ėmėsi atšaukti reikalavimą išlaikyti tris brandos egzaminus, norint gauti atestatą

Seimas antradienį pradėjo svarstyti valdančiųjų socialdemokratų siūlymą atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turėjusią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus.

Po pateikimo už atitinkamas Švietimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė 24 parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

„Nemanau, kad tai kartelės nuleidimas, tai yra tik palengvinimas tiems žmonėms, kurių pagrindinis tikslas yra ne aukštasis išsilavinimas, (...) tiesiog suteikimas jiems galimybės pabaigti ir gauti vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą“, – pristatydamas pataisą sakė socialdemokratas Darius Jakavičius.

Pasak jo, reikalavimas išlaikyti tris egzaminus yra perteklinis, daliai profesinių mokyklų moksleivių šis slenkstis gali būti neįveikiamas.

Pagal grupės socialdemokratų projektą siūloma atsisakyti nuostatos, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei du kitus mokinio pasirinktus brandos egzaminus.

Ši 2022 metais Seimo priimta norma turėjo įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

D. Jakavičius pabrėžė, kad šiemet norint baigti mokyklą, užtenka išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei mokinio pasirinktą brandos egzaminą. Siūloma ir toliau taikyti šį reikalavimą.

„Leiskime švietimo politikai truputėlį stabilizuotis (...) siūlau palikti esamą tvarką“, – tvirtino Seimo narys.

Konservatorius Liutauras Kazlavickas tvirtino, kad trijų privalomų egzaminų atsisakymas yra švietimo kokybės mažinimas.

„Turėjome plius 10 istoriją (pernai visiems abiturientams pridėta po 10 balų, kad daugiau abiturientų galėtų įstoti į universitetus – BNS). Uždraudėme pridėti balus. Buvo nuleista kartelė iki 25 taškų, iki silpno trejeto. Jūs toliau siūlote, dabar jau kaip suprantu, frakcijos vardu, toliau mažinti švietimo kokybę ir vietoje trijų padaryti du valstybinius egzaminus. (...) Jeigu jums iš tikrųjų rūpi vaikų sėkmė ir matote, kad ši karta nepajėgs silpnu trejetu išlaikyti trijų valstybinių egzaminų, tai galbūt turėtumėte pasiūlyti atidėti laikotarpį, o tiems vaikams pasiūlyti pagalbą ugdyme, o ne tiesiog toliau mažinti reikalavimus mūsų švietimo sistemai?“ – klausė jis.

Liberalo Simono Kairio teigimu, Lietuvoje mažinant reikalavimus įgyti vidurinį išsilavinimą, užsienyje jau pasigirdo abejonių dėl Lietuvos moksleivių diplomų priimtinumo.

„Grupė Seimo narių, kaip iš „Gelbėtojų“ serialo su gelbėjimo ratais bėgančių padėti tiems, kurie vos vos tą kartelę peržengia, ir visais būdais juos bando įmesti į brandos atestato gavimą. Tai nesivarginkite. Kiekvienam, kuris atėjo į mokyklą, buvo joje, mokėsi ir duokite tuos diplomus“, – ironizavo parlamentaras.

Socialdemokratė Ingrida Braziulienė teigė, kad pastaruoju metu buvo per daug pokyčių švietimo sistemoje.

„Nuolatinis keitimas kelia stresą mokiniams, apsunkina mokytojų darbą. Galbūt leiskime dabartinei tvarkai veikti, ji galioja nuo 2024 metų. Užbaikime tai, ką jau pradėjome, ir bent kurį laiką nereikėtų inicijuoti jokių naujų esminių pakeitimų. Mokytojams reikia ramybės dirbti, o mokiniams – aiškumo ir galimybės mokytis be nuolatinės įtampos“, – sakė parlamentarė.

„Stabilumas šiuo metu yra didžiulė vertybė ir pradėkime pagaliau išgirsti mokytoją“, – pridūrė ji.

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, iki 2025 metų Lietuvoje kasmet apie 21 tūkst. jaunuolių baigė vidurinio ugdymo programą, iš kurių apie 95 proc. – įgijo vidurinį išsilavinimą.

2025 metais pirmą kartą vykdant išskaidyto modelio valstybinius brandos egzaminus, kai pirmoji dalis laikoma III gimnazijos klasėje, o antroji – IV klasėje, iš 20 tūkst. 993 vidurinio ugdymo programą baigusių jaunuolių vidurinį išsilavinimą įgijo 88,6 proc. jų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus laikiusių III gimnazijos klasės mokinių rezultatais, prognozuoja, kad net iki 25 taškų nuleidus valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribą, vidurinio išsilavinimo šiais metais gali neįgyti 3,4 proc. jaunuolių – jiems nepavyks išlaikyti dviejų valstybinių brandos egzaminų.

Jeigu būtų taikomas reikalavimas išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus ir 25 taškų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba, ministerijos skaičiavimais, vidurinio išsilavinimo 2026 metais neįgytų 20,4 proc. jaunuolių.

Pakeitimus dėl trijų egzaminų nuo 2026 mokslo metų priėmė buvęs konservatorių daugumos Seimas.

Šis turėjo būti taikomas tiek mokiniams, besimokantiems gimnazijose, tiek mokiniams, siekiantiems vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose.

Pagal dabar galiojančią tvarką, tris valstybinius brandos egzaminus privalu išlaikyti tiems, kurie nori gauti brandos atestatą ir stoti į aukštąsias mokyklas. Tokie jaunuoliai turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei vieną laisvai pasirinktą egzaminą.

Visiems kitiems norint įgyti vidurinio išsilavinimo atestatą užtenka išlaikyti du valstybinius egzaminus.