„Autokausta“ teisme pralaimėjo ginčą dėl 41 mln. eurų vertės statybų Kaune

Lietuvos apeliacinis teismas birželio 11 d. nutartimi atmetė bendrovės „Autokaustos“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto savivaldybės vykdyto futbolo–regbio maniežo Europos prospekte statybos ir griovimo darbų viešojo pirkimo. Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad savivaldybė teisėtai sudarė pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtoju paskelbė kitą tiekėją.

Ginčas kilo po to, kai „Autokausta“ apskundė 2025 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl futbolo–regbio maniežo statybos konkurso rezultatų. Bendrovė teigė, kad perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų principus, nes konkurso laimėtojui (bendrovei UAB „Infes“) po pasiūlymų pateikimo termino leido pakeisti pasiūlyme nurodytą ypatingojo statinio statybos vadovą. Ieškovės vertinimu, tai buvo esminis pasiūlymo pakeitimas, dėl kurio pasiūlymas turėjo būti atmestas.

„Kas vyksta Kaune“ vasario pabaigoje rašė, jog Kauno apygardos teismas buvo priėmęs nutartį, kuria sustabdytos viešojo pirkimo procedūros dėl futbolo–regbio maniežo statybos, savivaldybei draudžiama sudaryti pirkimo sutartį su laimėtoju UAB „Infes“, o jei sutartis būtų buvusi sudaryta, jos vykdymas – sustabdomas.

Ši teismo nutartis galėjo būti skundžiama apeliacine tvarka, tačiau, kaip portalą informavo teismo atstovė Vija Kudzienė, nutartis įsiteisėjo, skundų gauta nebuvo.

Civilinė byla buvo toliau nagrinėjama Kauno apygardos teisme, galiausiai apygardos teismo teisėjų kolegija atmetė UAB „Autokausta“ ieškinį ir pripažino, kad Kauno miesto savivaldybė teisėtai įvertino konkurso dalyvių pasiūlymus. Taip pat teismas nustatė, kad statybos vadovo pakeitimas nebuvo esminis pasiūlymo pakeitimas, palikdamas galioti sprendimą dėl futbolo–regbio maniežo konkurso laimėtojo nustatymo ir priteisdamas iš „Autokaustos“ bylinėjimosi išlaidas konkurso laimėtojo naudai.

Vienas pagrindinių ginčo aspektų buvo susijęs su specialisto Z. G. profesinės patirties vertinimu.

Apeliaciniame skunde „Autokausta“ tvirtino, kad savivaldybė nepagrįstai nepripažino jo patirties viename iš objektų – BĮ Kauno apskrities viešosios „Ąžuolyno“ bibliotekos rekonstravimo projekte, ir taip dirbtinai sumažino konkurento ekonominio naudingumo balų skaičių.

Tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygose buvo aiškiai numatyta pareiga pateikti tinkamai įformintus ir registruotus dokumentus. Kadangi vieno objekto atveju nebuvo pateiktas tinkamai užregistruotas pranešimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie statybos pradžią, savivaldybė turėjo pagrindą šios patirties neįskaityti.

Teismas taip pat nesutiko su argumentu, kad buvo pernelyg sureikšminti formalūs dokumentų reikalavimai. Nutartyje pabrėžta, kad viešuosiuose pirkimuose taikomas turinio viršenybės prieš formą principas nėra absoliutus. Jeigu dėl dokumentų trūkumų neįmanoma nustatyti, ar pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, vien nuorodos į šį principą nepakanka.

Kitas svarbus klausimas buvo statybos vadovo pakeitimas. Byloje nustatyta, kad po pasiūlymo pateikimo konkurso dalyvio darbuotojas Z. G. nutraukė darbo santykius, todėl buvo pasiūlytas kitas specialistas – N. K. Savivaldybė leido tokį pakeitimą, nurodydama, kad naujasis specialistas yra lygiavertės kvalifikacijos ir patirties. Tokiai pozicijai pritarė tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek abu bylą nagrinėję teismai.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad darbo santykių nutraukimas yra objektyvi aplinkybė, o specialisto pakeitimas šiuo atveju nepakeitė pasiūlymo esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirminio, tiek pakeisto specialisto patirtis buvo įvertinta vienodu balų skaičiumi, todėl ekonominio naudingumo rezultatas nepasikeitė. Dėl to nebuvo pagrindo laikyti, kad buvo pateiktas naujas pasiūlymas ar pažeisti viešųjų pirkimų principai.

Teismas taip pat atmetė „Autokausta“ teiginius apie galimą konkurencijos iškraipymą ar savivaldybės palankumą konkurso laimėtojui. Nutartyje konstatuota, kad tokie argumentai buvo grindžiami prielaidomis, o byloje nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie nesąžiningą ar koordinuotą perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veikimą. Priešingai, savivaldybės kreipimasis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl situacijos vertinimo buvo įvertintas kaip rūpestingas ir atsakingas elgesys.

Sprendime pažymėta ir tai, kad konkurso rezultatams didžiausią įtaką turėjo pasiūlyta kaina. Konkurso laimėtojas pasiūlė daugiau kaip 5,1 mln. eurų mažesnę kainą nei „Autokausta“ ir surinko 96 balus, kai „Autokaustos“ pasiūlymas buvo įvertintas 87,07 balo. Teismo vertinimu, net ir kitoks ginčijamo patirties kriterijaus įvertinimas nebūtų pakeitęs galutinės pasiūlymų eilės.

Birželio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą ir papildomai priteisė iš „Autokaustos“ 3 025 eurus bylinėjimosi išlaidų konkurso laimėtojo naudai. Nutartis įsiteisėjo iš karto po jos paskelbimo, tačiau „Autokausta“ dar gali kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) kasacine tvarka.

Nors šį kartą viešųjų pirkimų konkursą laimėjo UAB „Infes“, o į teismą kreipėsi UAB „Autokausta“, anksčiau yra buvę atvirkščiai – paskelbus konkursą dėl M. K. Čiurlionio koncertų centro statybų, jį laimėjo „Autokausta“, o „Infes“ teismui apskundė Kauno miesto savivaldybės priimtą sprendimą, kuriuo M. K. Čiurlionio koncertų centro ir požeminės stovėjimo aikštelės rangove pripažinta verslininko Juozo Kriaučiūno vadovaujama statybų bendrovė „Autokausta“, o „Infes“ siūlymas pirkime liko antroje vietoje.

„Infes“ pralaimėjo Kauno apygardos teisme – teismas, išnagrinėjęs duomenis, nustatė, jog pirmosios vietos laimėtojo pateikti įkainiai yra pagrįsti, atmestos abejonės dėl „Autokaustos“ turimos patirties. Šį sprendimą „Infes“ skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip statyboms buvo uždegta žalia šviesa, „Autokausta“ statybas pradėjo sausio 5 d.

Kaip rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai, trijų aukštų, 16 tūkst. kv. m ploto pastate numatyta 105 m ilgio ir 68 m pločio futbolo ir regbio aikštė, atitinkanti oficialių rungtynių keliamus standartus. Sportininkų ir kauniečių lauks moderni infrastruktūra šių sporto šakų treniruotėms, rungtynėms.

Pirmajame aukšte suplanuotos patalpos su sanitariniais mazgais, dopingo patikros ir persirengimo zonomis.

Preliminariai skaičiuojama, kad arena turės mažiausiai tūkstantį sėdimų vietų. Žiūrovams skirtos tribūnos ir administracinės patalpos numatytos antrame aukšte. Pakilus aukštyn – sporto klubas su persirengimo patalpomis sportininkams, treneriams ir aktyvų laisvalaikį mėgstantiems kauniečiams bei miesto svečiams.

Sporto erdvei išskirtinumo suteiks lauko terasos, tapsiančios apžvalgos aikštelėmis su vaizdinga Aleksoto aerodromo panorama ir galimybe stebėti kylančius bei besileidžiančius lėktuvus. Patekimas ant stogo terasų bus galimas laiptais ir liftu.

Teigiama, kad futbolo ir regbio arena pakeis šiuo metu sklype stovinčius statinius – apleistą administracinės paskirties pastatą ir sandėlį. Greta naujo objekto planuojama maždaug 185 vietų automobilių stovėjimo aikštelė su atskiromis vietomis autobusams.