Kauno apygardos teismo vadovas M. Bartninkas: apie kandidatūrą LAT, teismų finansavimo krizę ir dirbtinio intelekto taikymą

Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas teigia, jog dėl nepakankamo finansavimo šiuo metu neužpildyta apie 10 proc. teisme numatytų darbuotojų etatų, trūksta dviejų teisėjų. Ribotas finansavimas taip pat reiškia, jog teismai negali įgyvendinti visų reikalingų saugumo priemonių, o esamiems darbuotojams tenka didesnis darbo krūvis, kurį paskirstyti padeda civilinių bylų skirstymas po visą Lietuvą.

Kauno apygardos teismo pirmininkas M. Bartninkas teismui vadovauja nuo 2021 m., anksčiau jis teisme vadovavo teismo civilinių bylų skyriui.

Antradienį Seimas svarstė M. Bartninko kandidatūrą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau kandidatūrai parlamentarai nepritarė slaptu balsavimu. M. Bartninkas teigia, jog norėtų susipažinti su parlamentarų motyvais, kritika kandidatūros atžvilgiu išsakyta nebuvo.

Gegužę Europos teisėjų asociacija priėmė rezoliuciją, raginančią Vyriausybę imtis veiksmų dėl nepakankamo teismų finansavimo. Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė anksčiau minėjo, jog vien teismų saugumui užtikrinti reikėtų apie 10 mln. eurų papildomų investicijų per metus.

Po praėjusiais metais Kauno apylinkės teisme užfiksuoto išpuolio, kurio metu buvo sužalota ir teisėja, viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie saugumą teismuose, tačiau, anot M. Bartninko, dėl riboto finansavimo teismas šiuo metu negali įsigyti metalo detektorių ar užtikrinti papildomų pareigūnų.

Pokyčių teismų veikloje per paskutinį dešimtmetį neįmanoma neįžvelgti. Teismai tapo dar atviresni visuomenei, daug energijos investuodami į išorinę komunikaciją, sprendimų bei teisminių procesų viešinimą.

Reaguojant į Covid-19 pandemiją buvo pasitelkti technologiniai sprendimai, leidžiantys lanksčiau organizuoti teismo posėdžius. Dėl skaitmenizacijos beveik visos civilinės bylos tapo elektroninėmis, o kreipimasis į teismą ar susipažinimas su bylos medžiaga proceso dalyviams patogesnis.

Kalbant apie kokybę, visos teismų sistemos pagrindinis tikslas – kad kiekvieną bylą maksimaliai kokybiškai ir greitai išnagrinėtų nepriklausomas teisėjas. Pagal bylų nagrinėjimo terminus esame tarp efektyviausių Europoje ir to nuosekliai siekiame ieškodami procesų tobulinimo bei spartinimo galimybių, kartu nepamiršdami ir būtinybės išlaikyti aukštus sprendimų kokybės standartus.

Nors pastaraisiais metais bendras teismuose išnagrinėjamų bylų skaičius šiek tiek mažėja, teismų darbas tapo gerokai sudėtingesnis, auga bylų apimtis, sudėtingėja teisiniai santykiai, konkretų ginčą nagrinėjančiam teisėjui tenka atsakyti į kompleksinius, tarptautinį elementą turinčius klausimus, tad nepakanka išmanyti tik nacionalinę teisę, būti susipažinus su Lietuvos teismų praktika. Dėl to daug investuojame į mokymus, kvalifikacijos kėlimą, dalijimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais. Itin aktualus išlieka ir stipriausių teisininkų pritraukimo į teismų sistemą klausimas. Iššūkių daug, bet kartu jie ir skatina tobulėti.

Šį klausimą galėčiau užduoti ir Jums. Kodėl žiniasklaidą, žurnalistus labiau domina baudžiamosios bylos? Galbūt baudžiamosios bylos labiau rezonansinės, dėl to sulaukia daugiau visuomenės dėmesio. Galbūt mūsų visuomenėje vis dar vyrauja noras teisti ir matyti kitą nuteistu. Gal tiesiog baudžiamosiose bylose nagrinėjamos labiau šokiruojančios, sensacingais elementais pasižyminčios, daugiau emocijų sukeliančios situacijos.

Tačiau tai nereiškia, kad civilinės bylos yra mažiau svarbios. Jose sprendžiami žmonių gyvenimui itin reikšmingi klausimai – šeimos, darbo santykiai, vaikų interesai, turtiniai, verslo ginčai.

Jeigu baudžiamoji byla siunčia žinią apie visuomenei nepriimtiną, dėl to baustiną elgesį, civilinės bylos irgi yra pamokančios, parodančios, į ką kasdieniniame gyvenime reikia atkreipti dėmesį. Kiek svarbu surašyti testamentą, kad vėliau tarp šeimos narių nekiltų konfliktų dėl turto? Kokių problemų gali sukurti pasitikėjimu grindžiamas pinigų skolinimas be raštu sudarytos paskolos sutarties? Prie ko priveda darbdavio elgesys, vienaip pildant dokumentus ir visai kitaip organizuojant darbą? Ką reikia pasitikrinti perkant dėvėtą automobilį ar butą dar nepastatytame name? Informacija viešojoje erdvėje apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas, nors ir mažiau sensacinga, galėtų reikšmingai prisidėti prie visuomenės teisinio išprusimo.

Jau keletą metų, kai Europos Komisija rengia teisinės valstybės (rule of law, liet. teisės viršenybės) ataskaitą, sulaukiame klausimų dėl atrankų, ypač į LAT, tam tikro galimo politizavimo. Kiek tenka dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose formatuose, tiek Europos teisėjų tarybų tinkle, tiek Europos teisėjų asociacijoje, tokio pobūdžio tvarkos nustatymas, kai galutinį sprendimą priima politikai ir kai jie šia savo teise, ją įgyvendina ne formaliai, bet patvirtindami iki tol įvykusios procedūros rezultatus, bet realiai spręsdami, kuris kandidatas turi būti pasirinktas, iš principinės pusės nėra visiškai aiški.

Lietuvoje mes turime ilgą ir kompleksinę atrankos į teisėjus, ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, procedūrą, susidedančią tiek iš profesinių kompetencijų, tiek ir iš politinio vertinimo.

Atranka buvo paskelbta dar praeitų metų gruodžio mėnesį. Pasibaigus prašymų pateikimo terminui, buvo sudarytas kandidatų sąrašas. Tuomet buvo atliktas psichologinis asmeninių kompetencijų vertinimas (visos kompetencijos įvertintos aukščiausiu lygiu), įvyko susitikimas su LAT teisėjų komanda (kuri savo išvadoje įvardijo kaip tinkamą kandidatą), atliktas neeilinis veiklos vertinimas (veikla pripažinta puikia) bei visa surinkta medžiaga perduota Teisėjų atrankos komisijai, kuri sudarė tinkamais pripažintų kandidatų sąrašą ir kandidatus išreitingavo.

Šiame reitinge buvau įvardintas kaip tinkamiausias kandidatas. Respublikos Prezidentui nusprendus teikti kandidatūrą Seimui, šiam teikimui vienbalsiai pritarė Teisėjų taryba. Prisistatymo Seime metu nebuvo užduota klausimų, Seimo frakcijos nesinaudojo teise pasikviesti kandidatą pokalbiui, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo užduoti du su teismų veikla susiję klausimai bei priimtas sprendimas vienbalsiai pritarti kandidatūrai. Pateikimo metu Seimo nariai neįvardijo jokių argumentų už ar prieš.

Po procedūros jaučiuosi sąžiningas prieš save ir kitus, neišgirdau nė vienos pretenzijos mano darbui ar biografijai. Sulaukiau politinio sprendimo, jį priimu, o priežasčių reikėtų klausti Seimo narių.

Jūsų paminėti faktai kalba už save. Kiekvienas toks incidentas kelia rimtą susirūpinimą. Teismas turi būti vieta, kurioje visi – teisėjai, teismų darbuotojai, advokatai, proceso dalyviai – jaustųsi saugūs. Netinkamas, agresyvus elgesys susijęs ir su nuotaikomis visuomenėje, susipriešinimu, nepagarba ne tik valstybei ir jos institucijoms, bet ir aplinkiniams. Dėl to vis dažniau pasitaiko neadekvataus elgesio atvejų, pykčio protrūkių.

Didesnio saugumo klausimas skatina dirbti dviem kryptimis: didinti saugumo užtikrinimo priemones teismuose ir kartu skatinti pasitikėjimą teismais, suvokimą, kad susitarę gyventi visuomenėje, turime laikytis bendro gyvenimo taisyklių, o ne savavališku elgesiu ignoruoti nustatytą tvarką. Net ir teisėjo ženkle lotyniškai užrašyta Cicerono mintis, kad „Teisė padaro mus vergais, bet be teisės mes nebūtume laisvi“. Saugūs kiekvienas esame tiek, kiek žinome, kad aplinkiniai yra linkę laikytis taisyklių.

Konkrečias šio įvykio aplinkybes vertina atsakingos institucijos. Nenorėčiau jų komentuoti, kol nėra baigti visi reikalingi patikrinimai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Svarbiausia tai, kad incidentas buvo operatyviai suvaldytas ir tapo papildomu signalu dar kartą įvertinti esamas teismų saugumo priemones.

Kokių priemonių šiuo metu imasi Kauno apygardos teismas, siekiant užtikrinti visų proceso dalyvių saugumą?

Teismas bendradarbiauja su policija, vertina galimas rizikas bei peržiūri saugumo procedūras. Po kiekvieno incidento papildomai analizuojama situacija ir ieškoma sprendimų, kaip dar labiau sumažinti galimas grėsmes. Svarbu suprasti, kad saugumas neužtikrinamas viena priemone. Tai kompleksinė sistema, apimanti tiek fizinę apsaugą, tiek organizacinius sprendimus, tiek darbuotojų pasirengimą reaguoti į nestandartines situacijas.

Metalo detektoriai yra viena iš saugumo priemonių, kurių mūsų teismui, kaip ir didžiajai daugumai Lietuvos teismų, trūksta, o jų įsigyti neturime galimybės dėl nepakankamo finansavimo.

Metų pradžioje Teisėjų taryba patvirtino saugumo teismuose metmenis, kuriuose yra pateikiamas sąrašas teismams reikalingų priemonių. Jų įsigijimui per artimiausius trejus metus visai teismų sistemai reikėtų apie 10 mln. Eur. Apie tai nuolat diskutuojame su sprendimų priėmėjais, tačiau, be pripažįstamo poreikio ir pabrėžiamo susirūpinimo, realių sprendimų nesulaukiame.

Pernai Albanijoje į teismo posėdį ginklą atsinešęs proceso dalyvis posėdžio metu nušovė teisėją. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Lietuvoje tam, jog saugumo klausimai būtų sprendžiami, nereikės sulaukti panašaus pobūdžio tragedijos.

Šiuo metu teisme yra neužimti 2 teisėjų etatai. Priežasčių yra ne viena. Teisėjo profesija reikalauja itin aukštos kvalifikacijos, didelės atsakomybės ir nepriekaištingos reputacijos. Atrankos procesas yra ilgas ir sudėtingas. Be to, dėl kvalifikuotų teisininkų konkuruoja ne tik teismai, bet ir teisėsaugos institucijos bei privatus sektorius. Dėl nepakankamo finansavimo pritraukti stipriausius specialistus į teismų sistemą tampa vis sunkiau.

Finansavimo problemos sukuria ir dar vieną dilemą: jeigu teisme būtų užpildyti visi teisėjų etatai, teismas paskęstų skolose. Nors neužpildyti teisėjų etatai didina darbo krūvį dirbantiesiems, sutaupytos lėšos leidžia bent iš dalies spręsti teismo komandos narių darbo užmokesčio klausimą, bent minimaliai didinti jų darbo užmokestį.

Teismo veikla priklauso ne tik nuo teisėjų. Labai svarbų darbą atlieka teisėjų padėjėjai, posėdžių sekretoriai, psichologai, raštinių darbuotojai ir kiti. Susiduriame su iššūkiais pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus specialistus. Todėl teismo komandos komplektavimas išlieka vienu iš prioritetų.

Šiuo metu Kauno apygardos teisme neužpildyta apie 20 etatų, kas sudaro apie 10 proc. visų į struktūrą įtrauktų etatų. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad, kaip ir teisėjų etatų užpildymo atveju, dalis pareigybių neužpildoma optimizavus teismo veiklą, didinant teismo struktūros efektyvumą bei siekiant galimybių teismo gaunamas lėšas paskirstyti taip, kad, esant didelei infliacijai ir ženkliai augant vidutiniam darbo užmokesčiui šalyje, galėtume bent minimaliai didinti darbo užmokestį teismų komandų nariams.

O teismo mokamų atlyginimų nekonkurencingumą atskleidžia aplinkybė, kad vidutinis teismo tarnautojų ir darbuotojų, neskaitant teisėjų, darbo užmokestis „į rankas“ nesiekia 1 000 Eur. Teisėjų padėjėjų, t. y. profesionalių teisininkų, kuriems keliami itin aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, vidutinis darbo užmokestis Kauno apygardos teisme siekia apie 1 500 Eur „į rankas“. Esant tokiai situacijai negebame konkuruoti darbo užmokesčiu su savivaldos, vaiko teisių apsaugos institucijomis, prokuratūra. Į konkursus ateina itin mažas kandidatų skaičius ir tai dažnu atveju nebūna stipriausi savo srities specialistai, o esamus darbuotojus išlaikyti tampa vis sunkiau. Tai sisteminė, ilgus metus besitęsianti problema, kuri kelia vis didesnę grėsmę teismų darbo kokybei, o kartu ir teismų nepriklausomumo bei teisinės valstybės principams.

Gegužės 20–23 d. dalyvavote Europos teisėjų asociacijos suvažiavime. Asociacija priėmė rezoliuciją, raginančią Vyriausybę imtis veiksmų dėl nepakankamo teismų finansavimo. Gal galite pasidalinti svarbiausiomis įžvalgomis ir įspūdžiais iš suvažiavimo?

Europos teisėjų asociacija vienija nacionalines teisėjų asociacijas iš visos Europos ir daug dėmesio skiria teisėjų nepriklausomumo, teisinės valstybės bei visuomenės pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimui. Todėl Lietuvos teismų sistemai aktualaus klausimo įtraukimas į asociacijos darbotvarkę ir priimta rezoliucija yra reikšmingas signalas.

Suvažiavimo metu buvo pabrėžta, kad tinkamas teismų finansavimas nėra vien teisėjų ar teismų darbuotojų darbo užmokesčio klausimas. Tai yra valstybės gebėjimo užtikrinti nepriklausomą, efektyviai veikiančią ir visuomenei prieinamą teisingumo sistemą klausimas.

Rezoliucijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teisėjų ir teismų darbuotojų atlyginimai Lietuvoje ilgą laiką neauga tokiu tempu, kuris leistų išlaikyti sistemos konkurencingumą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Man buvo svarbu matyti, kad Lietuvos situacija vertinama ne kaip siauras profesinis ginčas dėl atlyginimų, o kaip platesnis teisinės valstybės klausimas. Europos teisėjų asociacija labai aiškiai akcentavo, kad valstybė privalo užtikrinti pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius teismų sistemai.

Nuo to tiesiogiai priklauso teismų gebėjimas veikti efektyviai, nepriklausomai ir ne tik išlaikyti, bet ir auginti visuomenės pasitikėjimą.

Kartu svarbu pabrėžti, kad Lietuvos teismai šiandien ir taip demonstruoja gerus rezultatus. Kaip ir minėjau anksčiau, Lietuvos teismų sistema pagal bylų nagrinėjimo operatyvumą ne vienerius metus yra tarp efektyviausiai dirbančių Europoje. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vien teisėjų ir teismų darbuotojų profesionalumo bei atsidavimo nepakaks. Siekiant išlaikyti aukštą darbo kokybę, operatyvų bylų nagrinėjimą ir visuomenės pasitikėjimą, būtina užtikrinti stabilų ir pakankamą visos teismų sistemos finansavimą.

Pagal įstatymą saugumą teismuose turi užtikrinti policija, tačiau šiuo metu vos keliuose aukštesniuosiuose teismuose turime budinčius policijos pareigūnus. Kituose teismuose nėra patekimo į teismo pastatą kontrolės.

Kauno apygardos teismas išsiskiria tuo, kad jame yra aiškiai atribotos tarnybinės erdvės nuo teismo posėdžių salių. Pašaliniai asmenys neturi galimybės patekti į patalpas, kuriose yra teisėjų ar teismo darbuotojų kabinetai. Bet taip yra tik nedidelėje dalyje Lietuvos teismų.

Kita vertus, patenkant į posėdžių sales nėra užtikrinama asmenų ir jų įsinešamų daiktų kontrolė. Teismo posėdis yra viešas, į jį gali patekti bet kas ir atsinešti iš esmės ką nori. Finansavimas nėra skiriamas nei praėjimo kontrolės priemonėms, nei darbuotojų, kurie tą kontrolę organizuotų, darbo apmokėjimui. Kitaip tariant, valstybė neužtikrina teismų saugumo ir kartu nesukuria finansinių prielaidų patiems teismams pasirūpinti savo saugumu.

Svarbu suprasti, kad investicijos į saugumą yra investicijos į kiekvieną žmogų, kuris atvyksta į teismą. Kartu visuomenė turi būti suinteresuota, kad teismuose dirbtų stipriausi specialistai, visą savo dėmesį ir energiją skiriantys teisingumo vykdymui. Gi menki atlyginimai ir nesaugios darbo sąlygos kelia tokiam poreikiui didelę grėsmę.

Kauno apygardos teismas iš tiesų nagrinėja daug sudėtingų ir didelės apimties baudžiamųjų bylų, mūsų teismo veiklos teritorijoje veikia didžioji dalis laisvės atėmimo įstaigų, dėl ko spręstinų klausimų yra daugiau nei kituose teismuose. Dėl šios priežasties mes esame vienintelis teismas Lietuvoje, kuriame yra daugiau baudžiamąsias bylas nei civilines bylas nagrinėjančių teisėjų.

Valdyti krūvius padeda ir proceso įstatymuose įtvirtintos priemonės, leidžiančios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, įvertinus krūvius apygardų teismuose, dalį bylų perduoti nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam.

Kalbant apie civilines bylas, krūvių vienodinimo klausimas sprendžiamas dalį bylų, įprastai nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka, skirstant tarp visų Lietuvos teismų, nepriklausomai nuo to, kuriam teismui byla yra teisminga. Teismo įsakymais, bylos dėl nedidelių sumų ir dar kelių kategorijų civilinės bylos, skirstomos tokiu būdu, yra nagrinėjamos apylinkių teismuose. Apygardų teismų darbo krūvių vienodinimui aktuali priemonė – apeliacine tvarka nagrinėjamų civilinių bylų skirstymas po visą Lietuvą. Kaip rodo statistiniai skaičiavimai, šios priemonės pasiteisina ir krūviai vienodėja.

Kalbant apie teismų elektroninę sistemą, svarbu pabrėžti, kad pirminė Liteko versija ir platforma, kurioje ji buvo sukurta, jau prieš keletą metų pasiekė savo potencialo ribas ir vien tam, kad būtų palaikomas jos veikimas, reikėjo riboti dalį funkcionalumų. Kitaip tariant, atnaujintos versijos kūrimas buvo nulemtas objektyvaus poreikio.

Į atnaujintos sistemos kūrimą buvo investuota daug lėšų, darbo ir energijos. Sistema sukurta daug didesnį potencialą turinčioje platformoje, įvertinant pasikeitusius pačių teismų, o kartu ir elektroninės sistemos vartotojų poreikius. Visi esame išlepinti galimybės prisijungdami iš bet kurios vietos bet kuriuo metu gauti visą su byla susijusią informaciją. Atnaujintos Liteko versijos kūrimas ir buvo orientuotas į šios galimybės išlaikymą bei plėtrą.

Be abejonės, kaip ir diegiant bet kurią didelę informacinę sistemą, kilo techninių iššūkių. Tai sukėlė nepatogumų tiek teismų darbuotojams, tiek sistemos vartotojams. Problemų sprendimas reikalauja kantrybės ir tinkama kryptimi nukreiptų pastangų bei energijos, racionalaus, konstruktyvaus požiūrio. Kol kas nei kaip teismo vadovas, nei kaip Teisėjų tarybos narys negavau jokios informacijos, kuri indikuotų, jog nesklandumai yra tokio pobūdžio, kad jie iš principo negali būti išsprendžiami. Tikimės, kad situacija palaipsniui stabilizuosis. Veikia vis daugiau funkcionalumų, nuolat vyksta problemų identifikavimas ir jų sprendimas.

Turbūt yra keletas aspektų, kuriuos mes turime suprasti. Kai sistema sklandžiai neveikia, tiek teismams užregistruoti dokumentus, įkelti juos į sistemą, tiek ir proceso dalyviams matyti, kas vyksta procese, pateikti teismui dokumentą, pirmomis dienomis, iš viso buvo neįmanoma.

Bet Europoje turime ne vieną teismų sistemą, dėl kurios teismai vasarą užsidaro visam mėnesiui. Ir jiems visą mėnesį neveikianti sistema neprimena pasaulio pabaigos.

Galbūt mes galime diskutuoti, ar mes tikėjomės tokio masto nesklandumų. Galbūt buvo tikėtasi, kad nauja platforma įneš neaiškumų – kur ką paspausti, kaip padaryti. Bet susidūrėme ir su kai kuriomis sistemoje esančiomis klaidomis ir jų veikimo sutrikimais. Be jokios abejonės, tai kuria įtampą, suprantame, kad kai kurių klausimų išsprendimo terminai yra labai trumpi ir jų reikia laikytis.

Ir pats šiandien (trečiadienį, past.) turėjau paskirtą teismo posėdį ir vakar gavau prašymą jį atidėti, nes buvo likusios tik baigiamosios kalbos, o proceso dalyviai sako, kad neturėjo galimybės susipažinti su garso įrašais – jie tikėjosi iki birželio 1 d. prisijungus prie sistemos pasiklausyti garso įrašų, bet negalėjo to padaryti.

Žiūrint į situaciją konstruktyviai, visuomet galima sprendimą surasti.

Vis dar turime kritinių, techninių dalykų, susijusių su bylų ir dokumentų registravimu. Nėra išspręstas klausimas, kaip reikėtų atlikti vieną ar kitą veiksmą elektroninėje sistemoje. Galiu pateikti ir pavyzdį – kol kas nėra išspręstas klausimas, kaip, nagrinėjant bylą teisėjų kolegijoje, įkėlus į sistemą dokumentą ir kolegijos pirmininkui jį pasirašius, sistema nesuveikia, kad el. parašu galėtų pasirašyti ir kolegijos nariai.

Kol kas šią situaciją sprendžiame atsispausdindami nutartį, pasirašydami ją senuoju būdu, nuo kurio civilinėse bylose jau esame atpratę, tada nuskenuodami dokumentą ir jį įkeldami.

Su kiekviena diena yra identifikuojama kokia nors problema, ji yra persiunčiama Nacionalinei teismų administracijai (NTA). Tiek NTA, tiek sistemą kūrusių įmonių specialistai (viena įmonė kūrė sistemą, kita laimėjo viešąjį pirkimą dėl sistemos priežiūros, aut. pastaba) ieško sprendimų, kaip spręsti teismų identifikuojamas problemas.

Dirbtinis intelektas yra mūsų visų ateitis, su juo savo veikloje vis dažniau susiduria ir teismai. Dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės šiuo metu daugiausiai siejamos su duomenų paieška ir apdorojimu atliekant tam tikras pagalbines ir administracines užduotis. Pvz., baudžiamosiose bylose vis dar rašomi posėdžių protokolai. Čia gali pasitarnauti technologija, leidžianti garsą pakeisti į tekstą.

Dirbtinis intelektas gali būti pasitelkiamas ir teisės aktų bei teismų praktikos paieškai, tik, dėl vis dar pasitaikančių haliucinacijų, tą daryti reikia labai atsargiai ir atsakingai.

Dėl duomenų apsaugos reikalavimų ir su tuo susijusių grėsmių esame aiškiai apsibrėžę, kad kelti bylos duomenis į dirbtinio intelekto programas, prašant juos apibendrinti ir susisteminti, yra nesaugu. Kita vertus, sisteminiai bylų nagrinėjimo duomenys (pvz., tam tikrose bylose teikiamų dokumentų, skiriamų posėdžių, proceso dalyvių reiškiamų reikalavimų ir pan.) pasitelkiant dirbtinį intelektą ateityje galėtų būti naudojami vertinant teismų darbo efektyvumą, išgryninant su bylų nagrinėjimo trukme susijusias priežastis ir pan.

Su dirbtinio intelekto keliamais iššūkiais teismai vis dažniau susiduria ir kitu kampu. Jeigu anksčiau bylose, kaip įrodymą gavus nuotrauką, garso ar vaizdo įrašą, jų autentiškumo klausimas iškildavo labai retai, technologijų pažanga lemia tiek besiplečiančias ginčų ribas, tiek ir būtinybę papildomais aspektais vertinti proceso dalyvių į bylą teikiamą medžiagą.

Kartu būtina pabrėžti, kad teismo sprendimus priima tik teisėjas. Dirbtinis intelektas negali pakeisti teisėjo vertinimo, atsakomybės ir nepriklausomo sprendimo priėmimo.

Tai reikšmingas žingsnis didinant teismų veiklos skaidrumą ir visuomenės informavimą. Kartu labai svarbu, kad ši galimybė žiniasklaidos atstovų būtų naudojama atsakingai, laikantis įstatymų ir profesinės etikos standartų. 2 žurnalistai pasinaudojo šia galimybe.

Suprantu, kodėl visuomenėje kyla tokios diskusijos. Kai žmonės mato tik trumpą žinutę apie vieną ar kitą bylą, gali susidaryti įspūdis, kad vienais atvejais baudžiama per griežtai, kitais – per švelniai. Tačiau teismas niekada nevertina bylos pagal vieną aplinkybę – pavyzdžiui, nusikalstamos veikos pavadinimą ar viešojoje erdvėje nuskambėjusį epizodą.

Kiekvienoje byloje vertinama visuma: kokia veika padaryta, kokios buvo jos pasekmės, ar žmogus veikė vienas, ar bendrininkų grupėje, ar tai buvo atsitiktinis poelgis, ar sistemingas elgesys, ar asmuo anksčiau teistas, ar pripažino kaltę, ar atlygino žalą, kokios buvo aplinkybės.

Todėl du iš pirmo žvilgsnio panašūs atvejai teisiškai gali būti visiškai skirtingi. Ir priešingai – visuomenei skirtingai atrodantys atvejai teismui gali turėti panašų pavojingumo lygį dėl konkrečių aplinkybių.

Kalbant apie narkotines medžiagas, svarbu suprasti, kad teismas vertina ne tik kiekį ir medžiagos rūšį, bet ir paskirtį, tai, ar buvo planuota narkotinę medžiagą platinti, kokios įgijimo ar laikymo aplinkybės, taip pat ir asmens ankstesnį elgesį. Kalbant apie smurtinius nusikaltimus, vertinamas smurto pobūdis, sužalojimo mastas, padariniai, veikos tyčia, nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumas ir daugybė kitų aplinkybių.

Teismo užduotis nėra būti „griežtam“ ar „švelniam“. Teismo užduotis yra priimti teisingą, pagrįstą ir proporcingą sprendimą. Proporcingumas reiškia, kad bausmė turi atitikti ne visuomenės emocinį lūkestį, bet įstatymą pagal konkrečios bylos faktus bei teisingumo principą.

Todėl, ar konkreti bausmė yra pakankama, galima vertinti tik žinant visą bylą, o ne viešai nuskambėjusį jos fragmentą.

Teismai gali atkreipti dėmesį į praktikoje matomas problemas ir dalyvauti diskusijose dėl teisės aktų tobulinimo, tačiau konkrečiose bylose teismas privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismai taiko įstatymus, bet jų nekuria.

Tai jautrus ir sudėtingas klausimas, kuriame susikerta keli svarbūs interesai – visuomenės teisė žinoti, nukentėjusiųjų apsauga, žmogaus teisės ir teisingumo vykdymo principai.

Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad uždari teismo posėdžiai paprastai rengiami ne tam, kad būtų saugomas kaltinamojo privatumas. Dažniausiai jie skiriami siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius, ypač nepilnamečius, jų privatų gyvenimą, jautrią informaciją ar aplinkybes, kurių paviešinimas galėtų sukelti papildomą žalą.

Kita vertus, suprantu visuomenėje keliamą klausimą, ar tam tikrais atvejais platesnis informacijos apie nuteistus asmenis viešinimas galėtų prisidėti prie visuomenės saugumo. Tai yra diskutuotina, tačiau tokie sprendimai negali būti priimami vien emocijų pagrindu – būtina įvertinti tiek galimą naudą visuomenės saugumui, tiek poveikį žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams.