Akcija Ramybės parke prie Kauno mečetės praėjo ramiai ir taikiai

Liepos 6-oji Lietuvoje minima ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir Tarptautinė bučinių diena. Šios progos įkvėptas būrys kauniečių Ramybės parke susirinko į taikią akciją, kurios metu dalis susirinkusiųjų apsikabino ir bučiavosi. Pasak iniciatorių, šiuo renginiu nebuvo siekiama kurstyti nesantaikos, o priešingai – bandyta mažinti pastaruoju metu išaugusią įtampą tarp dalies kauniečių ir Kauno musulmonų bendruomenės.

Šventinę dieną Ramybės parke susirinko apie 15 asmenų grupė, nešina vėliavomis. Dalis dalyvių parko teritorijoje susikibo rankomis ir atvirai demonstravo šiltus jausmus. Nors dalis susirinkusiųjų neslėpė, kad prie akcijos prisijungti paskatino pastarųjų savaičių viešosios diskusijos dėl elgesio taisyklių šalia Kauno mečetės, jie pabrėžė, kad nepažeidė jokių šalies įstatymų.

„Jeigu aš nuvažiuoju į Stambulą, aš labai gerbiu jų teises – nusiaunu batus, kai einu į jų mečetę, elgiuosi pagal jų įstatymus. Tegul jie pas mus elgiasi taip, kaip liepia mūsų įstatymai. Viskas“, – savo motyvus pasakojo vienas iš akcijos dalyvių.

Kauniečiui antrino ir kita parke apsilankiusi moteris, teigusi, kad prisijungti prie akcijos ją paskatino noras ginti vietos tradicijas.

„Ateiti į akciją paskatino pasipiktinimas, kad Lietuvos svečiai bando primesti savo papročius, savo įstatymus, o patys nesilaiko mūsų įstatymų ir papročių“, – pasakojo kita renginio dalyvė.

Dalis susirinkusiųjų apgailestavo, kad visuomenėje vis dar jaučiama baimė atvirai išreikšti savo nuomonę:

„Man labai gaila, kad labai daug išsigandusių, akcija turėjo būti drąsesnė. Mes nieko neįžeidinėjom, mes tiesiog vaikščiojom apsikabinę, bučiavomės. Nepažeidėme jokių Lietuvos įstatymų. Bandėme parodyti, kad nereikia bijoti išreikšti savo pozicijos“, – pasakojo dalyvė.

Vieno iš renginio organizatoriaus teigimu, Tarptautinė bučinių diena tapo puikia platforma išspręsti viešojoje erdvėje kilusį erzulį ir paskatinti dialogui.

„Šiandien yra Tarptautinė bučinių diena, norėjosi ją išnaudoti bandant ne sukiršinti, bet siekiant sujungti dvi grupes, tarp kurių yra nesusikalbėjimas. Viena grupė sakė, kad nenori „pernelyg atvirai demonstruojamo fizinio artumo“, vėliau paaiškėjo, jog yra nenorima, kad šalia šventovės vyktų į lytinius aktus panašūs veiksmai. Kita grupė suprato, kad jie negali bučiuotis visame Ramybės parke. Manau, jog ši šventė galėtų padėti išspręsti tarp dviejų grupių kilusį nesusikalbėjimą“, – situaciją analizavo organizatorius.

Iniciatoriaus manymu, sprendžiant tokias jautrias kaimynystės problemas, svarbiausiu įrankiu išlieka abipusė komunikacija. Paklaustas, ar tokie akivaizdūs veiksmai prie pat mečetės esančiame parke nesukels dar daugiau papildomo erzelio viešojoje erdvėje, jis išliko pozityvus.

Organizatorius pabrėžė iki šiol nesulaukęs jokios neigiamos reakcijos ar kritikos iš Kauno musulmonų bendruomenės atstovų, todėl nuoširdžiai viliasi, kad ši pozityvi bei taiki akcija padės rasti kompromisą ir padės galutinį tašką šioje istorijoje.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad diskusijos viešojoje erdvėje užvirė po to, kai Kauno mečetės atstovai išplatino pranešimą, kuriame prašoma „pernelyg atvirai nedemonstruoti fizinio artumo“.

„Maloniai prašome visų lankytojų gerbti šios vietos paskirtį, aplinkinius žmones ir visuomenėje priimtas elgesio normas. Viešose erdvėse venkime elgesio, kuris gali kelti nepatogumų kitiems lankytojams ar būti netinkamas vaikams“, – rašyta socialiniame tinkle „Facebook“.

Toks bendruomenės prašymas sulaukė daug kritikos iš visuomenės, taip pat ir politikų.

„Neapsigaukime. Čia ne kuklus mažumos prašymas. Čia pirmos kregždės, kaip yra ir bus bandoma pasiekti, kad tai mes savo šalyje prisitaikytume. Niekada“, – „Facebook“ parašė partijos Nacionalinis susivienijimas lyderis parlamentaras Vytautas Sinica.

Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas Eltai sakė, kad minėtas įrašas paskelbtas kartojantis atvejams, kai prie maldos namų kai kurie žmonės elgiasi netinkamai. Todėl, anot jo, visuomenė paprašyta gerbti musulmonų religinį paveldą.

Savo ruožtu Kauno musulmonų bendruomenės atstovė, nepanorusi atskleisti savo vardo ir pavardės, teigė, kad „Facebook“ įrašas buvo reakcija į tai, jog prieš kelias dienas mečetės teritorijoje lytiškai santykiavo jaunuolių pora.