Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja – neaišku, kiek dar didės Kėdainių tilto kaina

Spalio 22 d. vykęs Antikorupcijos komisijos posėdis buvo itin turiningas – jo metu buvo sprendžiami ir aktualūs viešųjų pirkimų tvarkos klausimai Kaune.

Posėdžio metu komisijos nariai prašė Viešųjų pirkimų skyriaus vadovės Daivos Čeponienės paaiškinti, kodėl vis dar neįgyvendintos trys kritinės ir dvi nekritinės STT pastabos.

Portalo žurnalistai išanalizavę savivaldybės teiginius ir juos palyginę su STT pateikta informacija nustatė, jog dalį STT pastabų savivaldybės valdininkai interpretavo neteisingai.

D. Čeponienei paaiškinus, kodėl nebuvo įgyvendintos STT pastabos, komisijos nariai turėjo papildomų klausimų.

Komisijos pirmininkė, konservatorė Andrijana Filinaitė teiravosi, kiek viešųjų pirkimų sutarčių savivaldybė pasirašė su bendrovėmis UAB „Autokausta“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“. D. Čeponienė pažadėjo šią informaciją pateikti raštu.

A. Filinaitė atkreipė dėmesį į anksčiau „Kas vyksta Kaune“ paskelbtą informaciją, jog „Autokaustos“ vykdomų Kėdainių tilto statybų kaina išaugo antrą kartą.

115 mln. eurų turėjusio kainuoti Kėdainių tilto statybų kaina jau buvo išaugusi 6 mln. 279 tūkst. eurų suma, o spalio 10 d. savivaldybė pasirašė susitarią su rangove UAB „Autokausta“, pagal kurį dėl papildomų atliekamų darbų statyboms bus skiriama beveik 4 mln. eurų papildomų lėšų.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/10/21/statybos/kedainiu-tilto-statybu-kaina-toliau-auga-autokausta-paprase-dar-4-mln-euru/

Tarybos narė teiravosi, kiek dar augs tilto statybų kaina.

Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja atsakė, jog skyrius atlieka tik pirkimo procedūras, viešųjų pirkimų kontrolėje nedalyvauja. O kiek didės Kėdainių tilto kaina – neaišku.

„Niekas jums nepasakys, kiek dar bus papildomų susitarimų, nes susitarimas daromas tada, kai atsiranda papildomos aplinkybės, kurios nėra numatytos sutartyje. Turbūt ir statybos skyrius neatsakytų į šitą klausimą šiandien“, – teigė D. Čeponienė.

D. Čeponienė atskleidė, jog apie augančią Kėdainių tilto statybų kainą taip pat sužinojo iš žiniasklaidos. Visgi skyriaus vedėja sako, jog veikiausiai rangovai neturėjo kito pasirinkimo, kitu atveju tiltas būtų nesaugus.

„Kaip ir Jūs, turbūt kažkur skaičiau spaudoje, kad yra kažkas su poliais. Man, kaip gyventojai, daug svarbiau yra, kad tiltas laikytų ir nebūtų pavojingas, negu kad kažkoks vienas susitarimas sudaromas. Turbūt ekspertai turi indikacijas ir kažkokius dokumentus, kad reikia tvirtinti juos. O juk žinote, kad techninis projektas yra daromas prieš kažkiek metų“, – svarstė D. Čeponienė.

Skyriaus vedėja taip pat pridūrė, jog papildomi susitarimai skelbiami itin dažnai, taip pat kitose savivaldybėse.

„Projektavimas, manau, yra gana silpnas mūsų šalyje. Daug atsiranda techninio projekto klaidų ir reikia jas šalinti“, – savo vertinimu pasidalijo Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja.

Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijai priklausanti tarybos narė Vaida Pranarauskaitė prašė D. Čeponienės tarybos nariams atsiųsti duomenis, kiek tokiose statybose, kaip pavyzdžiui Kėdainių tilto, dalyvauja tiekėjų, teikiančių paraiškas.

V. Pranarauskaitė pabrėžė, jog jei konkurse dalyvauja tik du dalyviai, viena įmonė žinodama, jog jai bus papildomai sumokėta už statybų metu atrastus papildomus darbus, gali nurodyti ženkliai mažesnę kainą.

„Visgi Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia keisti sutartį, jei reikia atlikti papildomus darbus, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto, o jų vertė neviršija 50 % pradinės sutarties vertės“, – pabrėžė ji.

D. Čeponienė nurodė, jog šiame konkurse buvo du dalyviai. Bet esą daug dalyvių būti ir negalėjo, nes Lietuvoje nėra daug rangovų, kurie galėtų įgyvendinti tokio dydžio projektą.

„Jei neklystu, šiame konkurse buvo du dalyviai. Bet tai nieko nereiškia (...). Konkursas buvo atviras, tarptautinės vertės, skelbiamas ES leidinyje, plius įvyko ne iš pirmo karto, nes pirmame buvo per brangūs pasiūlymai. Reikia tą informaciją vertinti visapusiškai.

Pirkimo vertė buvo 120 mln. eurų – Lietuvoje nėra daug rangovų, pajėgių susitvarkyti su tokia apimtimi. Pasižiūrėkite, kokie rangovai dirba su respublikinės reikšmės tiltais? Tai yra kelios įmonės, „Kauno tiltai“, „Autokausta“, „Fegda“ turbūt, gal kokia „Alkesta“, yra kelios įmonės iš viso. Tai spręsti, kad du yra mažai, tai būtų neteisinga“, – atsakė D. Čeponienė.

Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja taip pat teigė, jog Kėdainių tilto statybų viešąjį pirkimą tikrino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir tiekėjus ribojančių sąlygų nenustatė.

„Aš jums garantuoju 100 proc. – nei viename mūsų pirkime nenustatoma tokių sąlygų. To daugybę metų nenustatė nei VPT, nei teismai, nei dalyviai. Tie susitarimai irgi yra reglamentuoti mūsų tvarkose – kas juos ir kaip derina. Derina ne vienas žmogus, atsiranda kažkokios aplinkybės.

Kaip su tais poliais – yra ekspertų grupės tyrimai, kuriais remiamasi. Yra oficialūs, objektyvūs duomenys – grunto tyrimai, techninio projekto sprendiniai. Tada priežiūrą atlieka atestuoti specialistai, reikia tikslinti kažką ar ne. Ir jeigu reikia tikslinti, o to nebuvo sutarties sąmatoje, tai faktas, kad reikės tikslinti.

Ir tai galioja visiems – niekas nežino, kas dar dalyvauja konkurse, kiek mes gausime pasiūlymų. Tikėtis papildomų darbų teoriškai gali bet kas ir bet kada. Bet ar paskui atsiras aplinkybės, kurios atitiks viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tai irgi niekas nežino“, – tikino Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja.

V. Pranarauskaitė dar teiravosi, kas derasi dėl papildomų rangovo atliekamų darbų tikslingumo ir įkainių.

D. Čeponienė atsakė, jog sutartyje yra nurodytas mechanizmas, kaip apskaičiuojama papildomų darbų kaina.

„Tai sprendžiama ne po to, o jau konkurso metu. Pirmiausia imami pinigai iš sąmatos. Jeigu atsiranda kažkoks dalykas, kurio nebuvo sutartyje, tada pagal SISTELA (programinė įrangą, padedanti paskaičiuoti statybų sąmatas), rinkos kainas skaičiuojama, su pagrindimais. Tai užtikrina, kad ta papildoma kaina bus teisinga, o aplinkybes tikrina visi specialistai, kuriuos vardiju. Pradedant nuo skyriaus darbuotojų, iki direktoriaus pavaduotojo, kuruojančio tą skyrių ir pačio direktoriaus, jie derina susitarimus“, – teigė D. Čeponienė.