Kauno savivaldybės sekama pasaka apie nepotizmą gimnazijoje subliuško: tai atskleidė portalo gautos audito išvados

Sausį savivaldybė skambiai pranešė apie tuometinio Tarptautinės gimnazijos direktoriaus Eriko Griškevičiaus pasitraukimą – esą atlikus gimnazijos vidinį auditą, buvo nustatyti nepotizmo ir interesų konflikto požymiai. „Kas vyksta Kaune“ gauti dokumentai rodo, jog ne visi savivaldybės paviešinti teiginiai atitinka minėto audito išvadas – taip pat matyti, jog dalį jai nepatogių audito išvadų savivaldybė nutylėjo.

Sausio 16 d. Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius išplatino pranešimą spaudai skambiu pavadinimu – „Auditas atskleidė nepotizmo atvejį Kauno tarptautinėje gimnazijoje: savivaldybė inicijuoja miesto ugdymo įstaigų patikrinimus“. Pranešimu spaudai apie šį įvykį netrukus pasidalino daugelis žiniasklaidos priemonių, naujienų agentūros. Ne išimtis ir portalas „Kas vyksta Kaune“.

Savivaldybės teigimu, vidaus audito metu gimnazijoje buvo identifikuoti pažeidimai, susiję su vadovu Eriku Griškevičiumi ir jo artimaisiais.

„Surinkti duomenys rodo vadovui artimų asmenų protegavimo – nepotizmo – apraiškas: priimant į darbą neturint privalomo aukštojo ir pedagoginio išsilavinimo, formuluojant darbo užduotis, skiriant priemokas ir kintamąją darbo užmokesčio dalį, nustatant darbo laiką bei pavedant pavaduoti kitus gimnazijos pedagogus“, – skelbė savivaldybė.

Anot savivaldybės, vienas iš direktoriaus artimųjų, įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, buvo įdarbintas į dvejas pareigas, nors nė vienai neturėjo tinkamo – universitetinio bei pedagoginio – išsilavinimo.

„Duomenys rodo, kad atlyginimas su priemokomis, pavadavimais svyravo nuo 4,3 iki 7,7 tūkst. Eur „ant popieriaus“. Taip pat nustatyta, kad abiems direktoriaus artimiesiems 2024 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais dubliavosi skirtingų pareigybių darbo laikai ir galimai buvo apmokėta už faktiškai nedirbtą laiką“, – rašoma pranešime spaudai.

Direktorius E. Griškevičius ir jo artimieji iš darbo gimnazijoje pasitraukė, tačiau savivaldybei vis dar nepavyksta rasti naujo direktoriaus gimnazijai vadovauti – kaip anksčiau rašėme, gimnazija naujus mokslo metus pradės neturėdama nuolatinio direktoriaus.

Kadangi buvo atliktas vidinis auditas, visuomenė su audito išvadomis susipažinti negalėjo. „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams paprašius savivaldybės atstovų pasidalinti audito ataskaitos išvadomis, šie to padaryti nesutiko, tačiau pasidalino keturių puslapių apimties santrauka.

„Konstatuotina, kad savivaldybė neturi teisinio pagrindo perduoti visos vidaus audito ataskaitos tretiesiems asmenims, įskaitant žiniasklaidos atstovus, tačiau įvertinus teisę žinoti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-402, 60 punktu, numatančiu, kad pagal poreikį gali būti rengiama vidaus audito ataskaitos santrauka viešojo juridinio asmens vadovui arba kitiems suinteresuotiems asmenims, ją pateikiame laiško prisegtuke“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Markauskaitė.

Deja, pateikta audito santrauka nebuvo pakankamai išsami, kad žurnalistai galėtų palyginti savivaldybės teiginius su realiai įstaigoje nustatytais trūkumais.

Tačiau audito ataskaitos išvadas „Kas vyksta Kaune“ gavo iš šaltinių. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyrius Kauno tarptautinės gimnazijos vidaus audito ataskaitą parengė 2025 m. gruodžio 19 d. 34 puslapių apimties dokumentą pasirašė Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Vilma Ramonienė ir Vyriausioji vidaus auditorė Julija Rasimavičienė.

Nurodoma, jog audituojamas laikotarpis – 2024 m., taip pat 2025 m. sausio-rugsėjo mėn., nors atskirais atvejais buvo analizuojami ir kitų laikotarpių duomenys.

Nors savivaldybė pranešime spaudai nurodė, esą gimnazijoje nustatyti rimti trūkumai, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, jog, vertinant gimnazijos 2024 m. metinio plano įgyvendinimą, nustatyta, jog iš 95 siektinų kriterijų, įstaiga pasiekė 90 kriterijų, visų vertintų kriterijų informaciją galima patikimai įvertinti, o veiklos plano vykdymo ataskaitoje pateikta teisinga informacija. Vadinasi, daugelį užsibrėžtų tikslų gimnazija pasiekė.

„Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą [informaciją], auditorius daro išvadą, kad įstaigoje pakankama vidaus kontrolė įstaigos metiniame veiklos plane nustatytų tikslų bei Savivaldybės 2024-2026 m. strateginio veiklos plano papriemonių vykdymo srityje, patikimos ir teisingos informacijos apie įstaigos veiklą teikimo srityje“, – rašoma išvadose.

Auditoriai taip pat nenustatė reikšmingų trūkumų vaikų priėmimo srityje, tik dalis duomenų nebuvo įkelti į informacinę sistemą. Taip pat nustatyta, jog negyvenamųjų pastatų įsigijimui kaip ir kitoms prekėms įsigyti skirtas lėšas įstaiga naudojo pagal paskirtį.

Pranešdama apie atliktą vidaus auditą, savivaldybė bene daugiausiai dėmesio skyrė vadinamosioms „nepotizmo apraiškoms“. Buvo teigiama, esą E. Griškevičiaus giminės užėmė pareigas, kurioms neturėjo reikiamo išsilavinimo. Tačiau realybė yra kiek sudėtingesnė.

Vidaus audito ataskaitos išvadose pažymima, jog gimnazijai nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių (etatų) skaičius – 294,98 etato. Tačiau rugsėjo 1 d. mokykloje dirbo tik 209 darbuotojai. Tuo metu buvo neužimta 47,62 laisvo pedagoginio ir 18,95 laisvo nepedagoginio etato.

„Kas vyksta Kaune“ žiniomis, visos 20 Kaune veikiančių gimnazijų turi neužpildytų pedagoginių etatų. Tačiau Kauno miesto savivaldybė atsisakė pateikti duomenis, kiek neužimtų pedagoginių etatų yra kitose gimnazijose, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tikino neturintys duomenų apie laisvus etatus kiekvienoje Kauno gimnazijoje.

„Pedagoginių etatų užimtumas yra dinamiškas procesas. Mokslo metų eigoje jis gali nuolat kisti dėl darbuotojų kaitos, nedarbingumo. Darbo santykius reguliuoja LR Darbo kodeksas, taip pat, paminėtina, kad dirbant mokytoju, reikia vadovautis LR Švietimo įstatymo 48 straipsniu“, – nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, portalui paklausus, kiek neužimtų pedagoginių etatų yra Kauno gimnazijose.

Tiesiai, ankstesnę savaitę LRT žinioms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tikino, jog Lietuvoje ugdymo įstaigose buvo daugiau nei 600 laisvų darbo vietų pedagogams, per 70 iš jų – Kaune.

Audito išvadose auditoriai sukritikavo gimnaziją, esą „aktyvių veiksmų“ dėl darbuotojų trūkumo nevykdo. Nors šiems teiginiams iš dalies prieštarauja kitos audito metu nustatytos aplinkybės, mat laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki spalio 7 d. gimnazijoje buvo priimti 16 naujų darbuotojų.

Auditoriai pastebėjo, jog laisvų etatų darbo užmokesčio (DU) fondas per metus sudarė daugiau kaip 1,5 mln. Eur. Ir šį neužimtų etatų fondą įstaiga naudojo priemokoms už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų vykdymą, už papildomų darbų atlikimą, vienkartinėms išmokoms mokėti.

Beje, toje pačioje ataskaitoje nurodė, jog darbo užmokesčiui skirtos lėšos panaudotos tinkamai, o priedai ir kitos skatinimo priemonės skirtos vadovaujantis įstatymu.

Centralizuoto audito skyrius nustatė kelis atvejus, kuomet mokytojai neturėjo savo dėstomo dalyko išsilavinimo ar jam prilyginto išsilavinimo – pavyzdžiui, anglų kalbą mokykloje dėsto kūno kultūros dėstytojo aukštojo mokslo diplomą turinti ir VU Šiaulių akademijoje anglų kalbą studijuojanti mokytoja. Tačiau šis ir kiti minėti atvejai nėra susiję su direktoriaus giminėmis.

Taip pat auditoriai nustatė, jog įstaigoje pasitaikydavo atvejų, kai įstaigoje kurio nors dalyko mokytoją kartais vaduodavo kitas mokytojas, neturintis reikiamos kvalifikacijos. Vienas iš auditorių minimų atvejų buvo susijęs su direktoriaus gimine – jo sūnus, informacinių technologijų mokytojas Laurynas Griškevičius vadavo muzikos mokytoją dešimčiai dienų, taip pat vadavo fizikos mokytoją.

Tačiau išanalizavus audito išvadas matyti, jog ši praktika mokykloje buvo taikoma gana plačiai, ne tik E. Griškevičiaus artimųjų atžvilgiu. Pavyzdžiui, audito išvadose minimas ir kitas atvejis, kai IT sistemų administratorius (neturintis jokio pedagoginio išsilavinimo) vadavo matematikos mokytoją.

„Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, ar tokia pavadavimo tvarka yra įprasta Lietuvos mokyklose. Švietimo darbuotojų profsąjungų atstovai sutartinai teigė, jog net ir didmiesčių mokyklos susiduria su mokytojų trūkumu – tokiais atvejais įprasta, kad mokytojus pavaduoja ir kito dalyko mokytojai ar mokyklos personalas.

„Mes statistikos neturime, bet kadangi yra pastebimas mokytojų trūkumas, mes apie tokius atvejus girdime. Tikrai pasitaiko, nes nėra kaip kitaip spręsti situacijos“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

A. Navickui antrino ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Galiu pasakyti, kad tai nėra išskirtinis atvejis. Yra tikrai nemažai atvejų, kai mokyklose mokytojus pavaduoja pirmo ar antro kurso studentai, kurie net neturi pedagoginio išsilavinimo (...).

Direktoriai sukasi iš padėties, kaip spręsti mokytojų trūkumo klausimą“, – teigė E. Milešinas.

E. Milešinas taip pridūrė, jog kitų sprendimų mokytojų trūkumui spręsti direktoriai realiai neturi.

„Dažnu atveju būna taip, kad pavaduojantys mokytojai turi tokius krūvius, jog jie nebepaveža. Mokiniai lieka išvis be pamokų – klausimas, ar tai yra geresnis sprendimo būdas, neturėti vaikams pamokų“, – svarstė profsąjungos pirmininkas.

Nepaisant sudėtingos realybės, auditoriai vis tiek rekomendavo, jog mokytojus pavaduotų tik reikiamą kvalifikaciją turintys mokytojai. Nors kaip mokyklai reikėtų įgyvendinti šį reikalavimą – neaišku.

„Įstaigoje tobulintina vidaus kontrolė žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Įstaiga turėtų užtikrinti, kad įstaigoje dirbantys pedagogai turėtų reikalingą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, kad dalyko mokytoją pavaduotų tik atitinkamą kvalifikaciją turintis mokytojas, kad nesidubliuotų keliose pareigose dirbančių darbuotojų darbo laiko grafikai Personalo modulyje“, – reziumuoja auditoriai.

Auditoriai nustatė ir kitų klausimų keliančių aplinkybių ir ataskaitoje net išskyrė atskirą dalį, pavadintą „nepotizmo požymiais“.

Čia nurodoma, jog įstaigos direktoriaus sūnus Laurynas Griškevičius 2018 m. baigė Aleksandro Puškino (dabar – tarptautinę) gimnaziją ir neva neturėdamas tinkamo išsilavinimo nuo 2018 m. birželio 22 d. buvo pilnu etatu įdarbintas bibliotekininku.

Anot auditorių, jis bibliotekininku dirbo neturėdamas tinkamo išsilavinimo – esą pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. patvirtintą bibliotekininko pareigybės aprašymą, aukštasis išsilavinimas yra būtinas bibliotekininko pareigoms.

Tačiau pastebėtina, jog šis pareigybės aprašas buvo patvirtintas po daugiau kaip ketverių metų L. Griškevičiaus darbo bibliotekininku.

Taip pat 2024 m. sausio 1 d. direktoriaus įsakymu patvirtintame darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše nurodoma, jog Bibliotekininko pareigybė priskirtina A2/C pareigybės lygiui. O pagal aprašą, C lygio pareigybėms aukštasis išsilavinimas nėra būtinas – reikalingas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija. Tačiau šios detalės audito išvadose buvo nutylėtos.

Be bibliotekininko darbo, L. Griškevičius nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. gimnazijoje buvo įdarbintas Informacinių technologijų mokytojų vakarinėse klasėse, jam nustatytas 0,61 etato darbo krūvis.

Auditoriai pastebėjo, jog pagal įstaigos direktoriaus pavaduotojos ugdymui R. R. patvirtintą pareigybės aprašymą, gimnazijos mokytojui privalomas aukštasis universitetinis arba neuniversitetinis pedagoginis savo dėstomo dalyko išsilavinimas arba jam prilygintinas išsilavinimas. Šio išsilavinimo L. Griškevičius neturėjo.

Tačiau Centralizuoto audito skyrius nustatė, jog nors įdarbinimo metu aukštojo išsilavinimo L. Griškevičius neturėjo, tačiau siekė jį įgyti – 2018 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universitete nuolatine studijų forma, o 2025 m. baigė lingvistikos studijų krypties bakalauro studijų programą „Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba).

Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ anksčiau minėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, pirmo ir antro kurso studentai Lietuvos mokyklose gana dažnai dirba pedagoginį darbą, siekiant spręsti mokytojų trūkumo problemas.

Tad savivaldybės teiginiai nėra visiškai teisingi – įdarbinimo metu, E. Griškevičiui artimi žmonės pareigybės aprašo keliamus reikalavimus atitiko. Reikalavimų jie neatitiko vėliau, pakeitus pareigybės aprašą.

Vidaus audito metu nebuvo nustatyta, jog E. Griškevičiaus artimieji nebuvo kaip nors proteguojami kitų darbuotojų atžvilgiu, mat dėl trūkstamų etatų mokykloje mokytojus pavadavo ir kiti pedagoginio išsilavinimo neturintys darbuotojai, ne tik E. Griškevičiaus giminės.

Centralizuoto audito skyriui taip pat kilo klausimų, kaip L. Griškevičiui pavyko suderinti darbą 1,41 etatu ir studijas Vilniaus universitete 2018-2023 m. (iki akademinių atostogų pradžios), tačiau konkrečių įrodymų, jog L. Griškevičiui nepavyko suderinti studijų ir darbo, audito ataskaitoje pateikta nebuvo.

Ataskaitoje pateikiamas L. Griškevičiaus komentaras – jis auditoriams paaiškino, jog 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario mėn. jis buvo akademinėse atostogose, nuo vasario iki birželio paskaitų lankyti jam nereikėjo. O 2024 m. rudens semestre dirbantiems studentams buvo sudaroma galimybė atsiskaityti nuotoliniu būdu, suderinus su dėstytoju atsiskaitymo laiką.

Auditoriams kilo abejonių, kodėl L. Griškevičiui buvo išmokėta 30 proc. dydžio kintamoji dalis, tačiau jie pažymėjo, kad 30 proc. kintamoji dalis buvo išmokėta ir kitiems dvejiems darbuotojams.

Kaip savivaldybė rašė pranešime žiniasklaidai, auditoriai nustatė, jog atskirais mėnesiais priskaitytas darbo užmokestis su kintamąja dalimi siekė tarp 4 359,33 Eur 2025 m. spalio mėn. ir 7 741,06 Eur tų pačių metų lapkričio mėnesį.

Taip pat auditoriai nustatė, kad įstaigoje dirbo E. Griškevičiaus tėvas J. G., kuris nuo 2012-09-03 buvo įdarbintas resocializacijos centro vadovu pusei etato, taip pat pagal neterminuotą darbo sutartį 4 sav. pamokos matematikos mokytoju ir 18 sav. pamokų istorijos ir pilietinio ugdymo mokytoju. Pagal įstaigos pateiktus duomenis, 2024-09-01 mokytojas J. G. faktiškai užėmė iš viso 0,99 etato.

Auditoriams kilo abejonių dėl J. G. skirtos 100 proc. pareiginės algos vienkartinės išmokos, priskaičiuotos prie 2024 m. gruodžio mėnesio atlyginimo. Pasak Centralizuoto audito skyriaus specialistų, direktorius nenusišalino nuo sprendimo, nors auditoriams įstaiga pateikė direktoriaus pavaduotojos ugdymui R. Ruzgienė pasirašytą 2024-12-09 įsakymą, tačiau vidaus auditoriai šios informacijos vidaus audito ataskaitoje nepaminėjo.

Išvadose rašoma, jog minėta 100 proc. pareiginės algos vienkartinė išmoka buvo taikoma ir kitiems darbuotojams. Pavyzdžiui, nurodoma, kad direktoriaus pavaduotoja ugdymui S. L. 2024 m. gavo dvi tokias išmokas – vieną už atsakingą atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimą gimnazijoje 2024 m., kitą už „išskirtinį atsidavimą“ įgyvendinant Valstybės svarbos švietimo politikos elementus.

Centralizuoto audito skyriui kilo klausimų dėl tokių išmokų pagrįstumo, visgi galiausiai pripažįstama, jog įstatymai pažeisti nebuvo, nors savivaldybė direktorių kaltino dokumentų klastojimu ir netinkamu lėšų panaudojimu.

„Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą [informaciją], auditorius daro išvadą, kad įstaigoje pakankama vidaus kontrolė naudojant darbo užmokesčiui skirtas lėšas, darbo užmokesčiui skirtos lėšos panaudotos pagal paskirtį – mokėtas darbo užmokestis, pareiginės algos pastovioji ir kintamoji dalys nustatytos ir skirtos, priemokos ir piniginės išmokos neviršijant LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme numatytų dydžių. Tačiau įstaiga turėtų atkreipti dėmesį į piniginių išmokų skyrimo pagrįstumą bei pavedimų laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas nustatymą raštu“, – konstatavo auditoriai.

Pranešime spaudai savivaldybė teigė, esą direktorius E. Griškevičius netinkamai deklaravo privačius interesus, dėl to kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK).

Centralizuoto audito skyrius išties nustatė, jog 2025-09-25 Privačių interesų registro (PINREG) duomenimis, E. Griškevičius, direktoriaus pavaduotojos ugdymui J. Č., R.R., S.L. tinkamai (laiku) neįvykdė prievolės viešai deklaruoti privačius interesus.

Tačiau tuo pačiu metu pastebėta, jog trūkumai buvo ištaisyti.

„Audito metu (2025-09-30) buvo patikslintos deklaracijos, skiltyje „Kiti duomenys“ nurodant įstaigoje dirbančius, tačiau tiesioginiame pavaldume nesančius asmenis (pvz., direktorius E. G. patikslino, kad įstaigoje dirba jo tėvas J. G. bei sūnus L. G.; direktoriaus pavaduotoja ugdymui J. Č. Patikslino duomenis dėl įstaigoje dirbančios dukros; direktoriaus pavaduotoja ugdymui S. L. Patikslino duomenis dėl įstaigoje dirbančio sutuoktinio).

Taip pat auditoriai įvadinėje išvadų dalyje pastebėjo, jog nors direktorius netinkamai deklaravo privačius interesus, nuo su giminėmis susijusių sprendimų jis buvo nusišalinęs.

Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės puslapyje viešinamas 2024 m. sausio 24 d. pasirašytas mero potvarkis „Dėl pritarimo Kauno tarptautinės gimnazijos direktoriaus Eriko Griškevičiaus nusišalinimui“. Šiuo potvarkiu direktorius nusišalino nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir (ar) priimant sprendimus, susijusius su Kauno tarptautinės Pagrindinio ugdymo skyriaus neformaliojo švietimo mokytojo J. Griškevičiaus ir bibliotekininko L. Griškevičiaus darbo santykiais.

Tik auditoriai pažymėjo, jog merui pateiktame prašyme buvo nurodyta nepilna informacija – esą direktorius nenurodė, jog jo sūnus L. Griškevičius eina informacinių technologijų mokytojo pareigas.

Galutinį žodį dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo gimnazijoje tars VTEK. VTEK Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja Sonata Bolytė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog komisija, įvertinusi gautą informaciją, 2026 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą pradėti tyrimą E. Griškevičiaus elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.

„Kadangi šiuo metu vyksta tyrimas, Komisija situacijos nekomentuoja ir išankstinių vertinimų ar nuomonių neteikia. Visos su tyrimu susijusios aplinkybės bus vertinamos tyrimo metu, o apie priimtus sprendimus Komisija informuos viešai“, – nurodė S. Bolytė.

Nepaisant skambių viešų savivaldybės pareiškimų apie „nepotizmo apraiškas“, išvadų dalyje auditoriai pasirinko gana atsargią formuluotę.

„Įstaigoje galimai egzistuoja nepotizmas ir interesų konflikto valdymo trūkumai. Nors kai kurie sprendimai dėl direktoriaus artimų asmenų (tėvo ir sūnaus) buvo pasirašyti jo pavaldume esančių pavaduotojų, tai kelia pagrįstų abejonių, ar nusišalinimas buvo realus, o ne tik formalus (įskaitant, kad iki 2025 m. rugsėjo 30 d. direktorius viešai nebuvo tinkamai deklaravęs privačių interesų). Tokia situacija sudaro įspūdį, kad sprendimai dėl direktoriui artimų asmenų įdarbinimo, kintamosios dalies, priemokų, išmokų ir darbo sąlygų buvo priimami direktoriaus įtakos zonoje, proteguojant artimus asmenis ir rodo galimas korupcijos apraiškas“, – rašoma išvadose.

Plačiai nuskambėjusiame pranešime spaudai savivaldybė dalį nustatytų trūkumų išpūtė, tačiau kitus – nutylėjo. Bene didžiausi trūkumai buvo nustatyti viešųjų pirkimų srityje – paaiškėjo, jog gimnazijoje ne tik trūksta skaidrumo, bet maitinimo paslaugos buvo organizuojamos visiškai netinkamai.

Pasak auditorių, ne visi įstaigos darbuotojai, audituojamu laikotarpiu pirkimų procedūrose turintys dalyvauti kaip pirkimų iniciatoriai, organizatoriai ir/ar viešųjų pirkimų komisijos nariai, įvykdė prievolę deklaruoti privačius interesus: dalis darbuotojų deklaracijoje nurodė ne visas pirkimų procedūrose atliekamas pareigas.

Taip pat pastebėta, jog dalį informacijos įstaigos darbuotojai suvedė neteisingai – pavyzdžiui, CVP IS esančioje atliktų viešųjų pirkimų ataskaitoje nurodyta, kad įstaiga raštu arba žodžiu atliko 232 mažos vertės pirkimus už 342,2 tūkst. Eur, tuo tarpu CVP IS dalyje „Pirkimo sutarčių viešinimas“ nurodė 39 mažos vertės pirkimus už 183,7 tūkst. Eur, VIPIS sutarčių modulyje nurodė vos 9 mažos vertės pirkimus už 42,8 tūkst. Eur.

„Audito metu auditorius neturėjo galimybės nustatyti tikrosios audituojamu laikotarpio įstaigos atliktų prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų apimties“, – pastebėjo auditoriai, taip pat pabrėžę, jog nors įstaiga duomenis suvedė į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, duomenys apie 2024 m. pirkimus nebuvo suvesti į VIPIS.

Tačiau dar daugiau klausimų kilo dėl maitinimo paslaugų tiekimo. „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė apie panašius atvejus kitose mokyklose – pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties sąlygų neatitiko maisto valgykloje kainos Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje, ankstesniais metais blogeris Skirmantas Malinauskas buvo sukūręs vaizdo įrašą, kuriame skelbiama apie viešųjų pirkimų konkursus laimėjusių tiekėjų piktnaudžiavimą maisto kainomis mokyklose.

Tarptautinė gimnazija dar 2024 m. rugsėjo 13 d. pasirašė maitinimo paslaugų sutartį su tiekėju UAB „Skirtingi skoniai“, sutartis įsigaliojo rugsėjo 18 d. ir galiojo iki 2025 m. rugsėjo 18 d., su galimybe ją pratęsti dar du kartus po 12 mėnesių, neviršijant sutarties vertės.

Sutartimi buvo susitarta pirkti mokamo ir nemokamo maitinimo bei užkandžių bufeto paslaugas, kurių bendra vertė – 80 tūkst. Eur su PVM.

Ir čia buvo nustatyti vieni didžiausių trūkumų, mat nors tiekėjo pasiūlyme savitarnos principu veikiančio švediško stalo maitinimo paslaugos kupono kaina siekė 1 Eur su PVM, reali kaina pasirašius papildomą susitarimą vaikams priklausomai nuo amžiaus siekė 4,2 arba 4,7 Eur su PVM.

Taip pat su šia įstaiga buvo pasirašyti dar keli susitarimai – 2025 m. balandžio 15 d. susitarimu pratęsiama sutartis, nors susitarimas sudarytas nepraėjus pradiniam sutarties terminui (sutartis galiojo iki 2025 m. rugsėjo 18 d.).

Taip pat 2025 m. birželio 30 d. susitarimu pradinės sutarties vertė išaugo kone dvigubai (iki 160 149,7 Eur be PVM), nors sutartis tokios pradinės vertės keitimo nenumatė.

Nepaisant astronomiškai išaugusios sutarties vertės, auditoriai pastebėjo, jog pradinės pirkimo sutarties vertės išpirkimo faktinė kontrolė nebuvo vykdyta.

„Įstaiga nereikalavo, o Paslaugų teikėjas nepateikė kas mėnesį mokamo maitinimo ir/ar užkandžių bufeto suteiktų paslaugų apyvartą patvirtinančių dokumentų.

Pagal sutarties 8.3 p., pasiekus maksimalią vertę, sutartis laikoma pasibaigusia. Nepaisant išnaudotos sutarties vertės, įstaiga neorganizavo naujo viešojo pirkimo, o toliau pirko maitinimo paslaugas neturėdama tam teisinio pagrindo ir tuo pažeidė LR viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 25 d. 2 p. 17 d. 1 d. nuostatas“, – pastebima ataskaitoje.

Galiausiai, būtent maitinimo paslaugų sutarties vykdymo kontrolė auditorių buvo įvertinta prasčiausiai. Nors savivaldybė informaciją apie maitinimo tiekėjų lupininkavimą nutylėjo.

„Įstaiga neužtikrino maitinimo pagal paslaugų sutarties vykdymo kontrolės, nenumatė ir netaikė jokių Sutarties kontrolės priemonių, didžioji dalis Sutartyje numatytų įsipareigojimų nebuvo kontroliuojami ir vykdomi, arba kontrolė buvo nepakankama, įstaiga netaikė Sutartyje nustatytų atsakomybių už Paslaugų teikėjo įsipareigojimų nevykdymą, 3 iš 4 sudarytų Susitarimų neteisėti, rizikos dėl kokybiško ir teisės aktų bei Sutarties reikalavimus atitinkančio mokinių maitinimo, racionalaus lėšų naudojimo bei skaidrumo ir lygiateisiškumo užtikrinimo nebuvo valdomos. Sutarties vykdymo vidaus kontrolė vertinama silpnai“, – reziumuoja kontrolieriai.

Kiek anksčiau savivaldybės mero potvarkiu buvo patvirtintas ir vidaus audito ataskaitos priemonių įgyvendinimo planas – šiame plane nurodoma, jog mokykla iki 2026 m. balandžio 1 d. turi spręsti dėl naujo maitinimo paslaugų viešojo pirkimo organizavimo.

Tarptautinės gimnazijos atstovai portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, jog anksčiau su tiekėju UAB „Skirtingi skoniai“ pasirašytos sutartys – nutrauktos.

„Vykdant Vidaus audito pateiktą rekomendaciją įvertinti naujo mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo organizavimo poreikį, Kauno tarptautinė gimnazija organizavo naują viešąjį pirkimą ir 2026 m. birželio 18 d. sudarė mokinių maitinimo paslaugų sutartį su UAB „Sveikas maistas“. Mokinių maitinimo paslaugos bus teikiamos pagal naują sutartį“, – nurodė gimnazija.

„Kas vyksta Kaune“ savivaldybės taip pat pasiteiravo, kodėl buvo nuspręsta viešai pranešti tik apie „nepotizmo“ apraiškas, tačiau nutylėta, jog buvo nutraukta viešųjų pirkimų sutartis, sudaryta su tiekėju UAB „Skirtingi skoniai“, nors dėl netinkamo maitinimo paslaugų teikimo mokiniai galėjo permokėti. Savivaldybės atstovai nurodė, esą informuodami visuomenę, siekė dėmesį atkreipti tik į tas aplinkybes, kurios turi didžiausią įtaką pasitikėjimui ir skaidrumui.

„Pateikdama informaciją apie vidaus audito rezultatus, savivaldybė daugiausia dėmesio skyrė toms nustatytoms aplinkybėms ir pažeidimams, kurie, jos vertinimu, turi didžiausią reikšmę viešajam pasitikėjimui, skaidrumui ir gero valdymo principų užtikrinimui.

Vidaus audito metu buvo nustatyti kiti veiklos, viešųjų pirkimų ir vidaus kontrolės trūkumai bei pateiktos atitinkamos rekomendacijos jų pašalinimui. Dalis jų yra techninio ar procedūrinio pobūdžio, tikėtina, neturintys tyčinės rizikos požymių ir gali būti pašalinti įprastomis valdymo ir kontrolės priemonėmis.

Tuo tarpu, galimos nepotizmo ir interesų konflikto apraiškos yra priskiriamos prie kritinių, sisteminių rizikų, kurios tiesiogiai pažeidžia nešališko sprendimų priėmimo principus ir daro didžiausią neigiamą įtaką tiek pačios įstaigos veiklos skaidrumui, tiek apskritai savivaldybės reputacijai. Savivaldybė, vykdydama jai pavestas priežiūros funkcijas, laikosi griežtos nulinės tolerancijos politikos bet kokioms korupcinio pobūdžio apraiškoms, todėl šių rizikų viešu akcentavimu buvo siekiama ne tik informuoti visuomenę apie identifikuotas esmines grėsmes, bet ir parodyti, kad asmeninių interesų iškėlimas aukščiau visuomeninių įstaigose nebus toleruojamas jokiomis aplinkybėmis“, – portalui nurodė Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Markauskaitė.

Šie paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių, nes panašūs veiklos neatitikimai kasmet aptinkami ne vienoje Kauno mieste veikiančioje įstaigoje, kurie taisomi įgyvendinant rekomendacijų priemonių plane numatytas priemones, tad kodėl šiuo atveju buvo pasirinktas visuomenės informavimas ir viešas situacijos eskalavimas, kai dalis vidaus audito ataskaitoje išdėstytų abejonių išvis nepasitvirtino arba buvo paneigtos, o įprasti veiklos ir valdymo trūkumai, taisomi nustatytais terminais ir tvarka? Bei kodėl, nepasitvirtinus viešai išsakytiems teiginiams, savivaldybė nesuskubo jų paneigti ir atsitvėrė tylos siena, lieka neaišku.

„Kas vyksta Kaune“ taip pat išsiaiškino, jog birželio 9 d., taigi praėjus kone pusmečiui po audito išvadų, Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Savivaldybė skunde prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kauno Tarptautinės gimnazijos direktoriaus Eriko Griškevičiaus galimo piktnaudžiavimo, darbuotojui Laurynui Griškevičiui galimai nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio, galimo dokumentų klastojimo. Savivaldybės manymu, L. Griškevičiui laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 15 d. buvo galimai nepagrįstai išmokėtas 9 259,81 Eur darbo užmokestis.

Tačiau policija ikiteisminio tyrimo nepradėjo – policija nenustatė neteisėto lėšų panaudojimo ir galimo klastojimo požymių, taip pat pažymėjo, jog su darbo santykiais susiję ginčai spręstinti darbo kodekso ir civilinius santykius reglamentuojančių teisės normų tvarka.

Šią informaciją portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino Kauno apylinkės prokuratūra, taip pat nurodžiusi, jog policijos nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo nebuvo apskųstas prokurorui, taigi, straipsnio rašymo metu jau turėjo būti įsiteisėjęs.

„Atsakydami į Jūsų užklausą informuojame, kad 2026 m. birželio 18 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2026 m. birželio 9 d. gautą Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą. Taip pat informuojame, kad minėtas nutarimas Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui nebuvo apskųstas“, – nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Rimkė.