Atkurtas Kauno savivaldybės vestibiulis

Vienam iš paskutiniųjų tarpukariu pastatytų visuomeninių statinių, architekto Arno Funko suprojektuotam Valstybinių taupomųjų kasų pastatui, grąžinamas unikalus architektūrinis charakteris. Kauno miesto savivaldybės administracijos patalpose restauruojami sovietmečiu prarasti elementai: atkurtas istorinis vestibiulis, atnaujintas autentiškas dekoras, tvarkoma visus pastato aukštus sujungianti laiptinė ir liftas. Miesto lėšomis vykdomus darbus planuojama užbaigti per lapkritį.

1938–1940 m. pastatą Valstybinėms taupomosioms kasoms suprojektavo legendiniai architektai Arnas Funkas, Adolfas Lukošatis ir Bronius Elsbergas. Tarpukariu statinys laikytas vienu moderniausių mieste ir dėl savo šešių aukštų vadintas „Kauno dangoraižiu“. Išskirtinę jo reikšmę liudija ir tai, kad tarpukariu skelbtas tarptautinis konkursas į kurį sulaukta virš pusšimčio pasiūlymų.

Pastatui skirta ypatingai daug dėmesio, kadangi jis, visuomenės akyse, turėjo lygiuotis į valstybinių bankų ir kitų finansinių įstaigų prabangą. Čia veikė pneumatinis paštas, tarp aukštų kursavo prabangūs šveicariški „Schindler“ liftai, o statinio pasididžiavimas – Didžiosios salės, kurioje tarpukariu veikė operacijų salė, Art Deco stiliaus lubos su juodo metalo rėmu, kuriančiu geometrinius raštus. Reprezentaciniais tikslais apdailoje subtiliai panaudoti modernistiniai ir tautiniai motyvai: tulpės, rūtelės, saulutės, rodyklės ir kiti.

Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo pastate įsikūrė sovietinės administracinės institucijos, o vėliau – Kauno vykdomasis ir komunistų partijos komitetai. Šiuo laikotarpiu dalis didesnių atvirų erdvių buvo suskaidytos į kabinetus, pakeista ir dalis pirminio interjero. Būtent šias intervencijas savivaldybė atitaiso atkurdama istorinio pastato vestibiulį bei paradinę laiptinę su liftu. Dalis darbų jau užbaigta, o likusius planuojama atlikti per lapkritį.

Ryškiausi pokyčiai matomi vos pravėrus Kauno miesto savivaldybės lauko duris – lankytojus pasitiks sutvarkytas pirmojo aukšto vestibiulis. Čia restauruotos tulpėmis dekoruotos metalinės apsaugos, originalios besisukančios durys bei medinės kesoninės lubos su tarpukario architektūrai būdinga ornamentika: rūtos šakelėmis, ramunėlėmis ir tulpių žiedais.

Vienas įdomiausių restauratorių atradimų – pirmame aukšte atidengtas originalių teraco grindų fragmentas. Pagal jį grindys atkurtos visame vestibiulyje: beveik baltos, su juodais ornamentais. Ties įėjimu į Didžiąją salę atkartotas ir stilizuotos ramunės motyvas, taip sujungiant interjerą į visumą.

Papildomos šviesos ir erdvumo prideda sovietmečiu įrengto kabineto panaikinimas: nugriovus neautentiškas pertvaras atkurtas simetriškas vestibiulio išplanavimas. Jis taps jaukia vieta laukiantiems vizitų, taip pat galima laikinų parodų erdve.

Interjerą puošia Eriko Daugulio kamerinių skulptūrų („Mėnulio mergaitė“, „Šaulys“, „Miško dvasia“, „Liutnistė“) reprodukcijos bei ukrainiečių skulptorių Olesiaus Sydoruko ir Boriso Krylovo išlietos „Laisvės kario“ bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklų miniatiūros.

Sutvarkyta rūbinė, restauruoti veidrodžiai su autentiškais mediniais rėmais, atnaujintos dirbtinio marmuro „stiuko“ sienos. Taip pat integruoti ir nauji sprendiniai: pakeistos Didžiosios ir Mažosios salių durys, jos papuoštos tarpukario modernizmui būdingais elementais. Lubose įvestas naujas LED apšvietimas, išryškinantis saugomus puošybos elementus.

Atnaujintos ir rūsio patalpos, kuriose anksčiau veikė šalia dirbančių įstaigų darbuotojų ir kitų kauniečių mėgta valgykla bei archyvas. Prieš buvusios valgyklos salę pastatyti mėlyni ilgi minkštasuoliai, renovuoti tualetai ir kitos patalpos. Rūsys atrodo kaip puiki priedanga, jei savivaldai kada nors prireiktų „veikti iš pogrindžio“.

Šiuo metu restauratoriai dirba prie paradinės laiptinės ir lifto. Atkuriamas trūkstamas mozaikinio betono laiptų maršas tarp antrojo ir trečiojo aukštų, todėl pagrindiniais laiptais vėl bus galima užlipti iki pat viršaus.

Šio etapo darbus planuojama baigti šį lapkritį, galutinė jų vertė paaiškės pridavus objektą. Savivaldybė informavo, kad ateityje numatytas atskiras projektas fasadams sutvarkyti ir pastato apšvietimui įrengti.

Šis remontas vyko ne sklandžiai. Kaip anksčiau rašė „Kas vyksta Kaune“, pirmąjį konkursą laimėjusi UAB „Auksetas“ darbus vykdė keletą mėnesių, tačiau savivaldybė sutartį nutraukė. Portalui pateiktame komentare savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus pastatų tvarkymo poskyrio vedėja Ausma Alešiūnienė teigė, kad rangovas pažeidė esmines sutarties sąlygas: iki lapkričio 14 d. buvo atlikta tik 26,70 proc. numatytų darbų, nesilaikyta terminų, pasitelkti nesuderinti subrangovai, savavališkai sustabdyti darbai.

„Aukseto“ vadovas Alius Bartkus portalui pasakojo kitaip. Pasak jo, trūko kasdienės komunikacijos su užsakovu, žodiniai pritarimai vėliau virsdavo kaltinimais savivaliavimu, o liftui pritaikyti šachtą reikėjo didinti, nors raštiško patvirtinimo nebuvo. Anksčiau „Kas vyksta Kaune“ rašė, kad iš pastato „Aukseto“ meistrams teko rankomis išnešti apie 50 tonų statybinio laužo, o už specialiai šiam pastatui pagamintą liftą savivaldybė nenorėjo mokėti. „Auksetas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, jo ieškinys savivaldybei siekė apie 200 tūkst. eurų (ši suma būtų mažesnė, jei savivaldybė išpirktų liftą).

Nelaukiant teismo sprendimo, po šiemet sausį vykusio konkurso naujuoju rangovu tapo MB „Autostatyba“. Kaip skelbta anksčiau, pagal sutartį darbai turėjo trukti ne ilgiau kaip 4 mėnesius, garantija – 8 metai, pradinė sutarties vertė – 854 627,82 Eur, o rangovo pasiūlymo kaina – 1 mln. 34 tūkst. eurų.

Savivaldybė, apsisprendusi dėl taikos sutarties, paprašė „Aukseto“ atstovų surašyti jų siūlomas sąlygas. Kai abi bylos šalys žinos viena kitos pozicijas, jos tarsis, kaip bylą užbaigti taikiai.