Sklypus prie daugiabučių susiformavę kauniečiai privalo patys tvarkyti takus, bet jų užsitverti – ne

Kauno miesto savivaldybė jau kurį laiką aktyviai ragina daugiabučių gyventojus imtis iniciatyvos ir formuotis žemės sklypus apie savo namus. Valdininkai žada tvarką ir galimybę patiems šeimininkauti savo kieme, tačiau po vasaros ir rudens audrų išryškėjo kiek kitokia realybė. Suformavę sklypą gyventojai gali patekti į teisinius spąstus. Jie privalo savo lėšomis tvarkyti pėsčiųjų takus bei šalinti nuvirtusius medžius, tačiau užsitverti kiemo ar uždrausti juo vaikščioti kitiems – negali.

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi gyventojai, prašantys pagalbos sprendžiant problemą, susiformavusią po praūžusios audros. Partizanų gatvės 38A namo kieme ant pėsčiųjų tako nuvirtus medžiui, žmonės tikėjosi, kad savivaldybė pašalins audros padarinius. Vis dėlto Miesto tvarkymo skyriaus atstovai pažymėjo, kad šiuo atveju gyventojai turi tvarkytis patys.

Kaip redakcijai teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas Svajūnas Urbonavičius, minėtoje vietoje yra suformuotas žemės sklypas, kurį valdo fiziniai asmenys, todėl miesto tarnybos čia niekuo padėti nebegali.

„Vadovaujantis LR Želdynų įstatymo nuostatomis, už asmenų valdomuose žemės sklypuose augančių želdinių tinkamą priežiūrą, tvarkymą ir gerovės užtikrinimą šiuo atveju atsakingi sklypo valdytojai. Savivaldybė nėra atsakinga už asmenų valdomame žemės sklype augančių želdinių tvarkymą“, – paaiškino S. Urbonavičius.

Vis dėlto gyventojams iškilo papildomas klausimas: jei kiemas, pėsčiųjų takas ir medžiai tampa išskirtine gyventojų atsakomybe bei finansine našta, ar jie gali savo kiemą užsitverti tvora, kuri neleistų pėsčiųjų taku naudotis kitų namų gyventojams?

Savivaldybės atstovai naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams atsakė, kad šiuo atveju tokia idėja nėra įmanoma. Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas naujienų portalui komentavo:

„Žemės sklype Partizanų g. 38A nustatytas servitutas suteikia teisę naudotis pėsčiųjų taku visiems suinteresuotiems asmenims. Todėl servituto teritorijos gyventojai negali užtverti. Servitutas, skirtas pėsčiųjų takui, negali būti užtvertas ar kitaip apribojamas taip, kad būtų suvaržyta kitų asmenų teisė juo naudotis“, – teigė S. Rimas.

Maža to, valdininkas patvirtino, kad žemės nuomos sutartyse beveik visada įrašoma pareiga gyventojams savo lėšomis prižiūrėti ir remontuoti pėsčiųjų takus, kuriais kasdien vaikšto visi mikrorajono gyventojai.

„Jeigu žemės sklypo nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkai yra atsakingi už sklype esančių pėsčiųjų takų priežiūrą ir remontą, tokia pareiga jiems yra privaloma. Praktikoje tokios sąlygos nuomos sutartyse dažniausiai būna numatytos“, – komentavo S. Rimas.

Kad gyventojai nesugalvotų savavališkai įsirengti tvoros, kuri pažeistų nustatytą servitutą ar ribotų teises naudotis pėsčiųjų taku, seniūnijos inicijuoja patikrinimus. Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo teigimu, jeigu būtų nustatyti pažeidimai, pagal poreikį gali būti organizuojamas tvoros nukeldinimas ar kitos priemonės.