Kas iš tiesų dėl to kaltas, aiškinsis teismas, į kurį, Kauno miesto savivaldybei nutraukus sutartį, kreipėsi UAB „Auksetas“, keletą mėnesių šį projektą vykdžiusi ir neturėjusi sąlygų jį pabaigti.
...ir ko gi prireikė „toje galeroje“?
Šios įmonės vadovas Alius Bartkus prieš šventes naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pripažino besigailintis, kad iš viso anksčiau panoro dalyvauti Kauno miesto savivaldybės paskelbtame konkurse ir tuomet džiaugėsi jį laimėjęs. Kad prireiks teismo, nesitikėjo...
„Žiauriai nesmagus variantas, kai ateini dirbti, o netrukus pamatai, kad čia yra bandymas tave žlugdyti. Iki tol tokio užsakovo nesame turėję, nors labai sudėtinguose objektuose dirbome. Visi mūsų užsakovai buvo labai reiklūs, tačiau su jais visada, kol objekte dirbame, normaliai bendraujame. Pasitariam, aiškinamės, siūlome sprendimus, gauname pritarimą. Taip buvo ir Benediktinių vienuolyno Kaune atveju, ir kitose vietose, kur teko atnaujinti kelių bažnyčių ar vienuolynų kompleksų pastatus. O visai neseniai baigę paveldinį Šeduvos žydų muziejaus pastatą, už darbą sulaukėme tarptautinės padėkos. Visur dirbame atsakingai, kokybiškai, jausdami ir užsakovų suinteresuotumą, kad rezultatas būtų geras.
Nesitikėjau, jog Kauno savivaldybėje bus kitaip. Eidami į konkursą, pažiūrėjom, paskaičiavom ir matėme, kad neuždirbsime, bet ir į minusą neisim. O pasirodo, čia nereikia mokėti dirbti, bet naudingiausia – rasti, „kur prie ko prieiti“,- ‚Kas vyksta Kaune“ pasakojo A. Bartkus. Dar pabrėždamas, kad jaučia atsakomybę ir prieš „Aukseto“ darbuotojus, kurie negali laiku gauti suderėto atlygio už darbą.
Kauno miesto savivaldybė / R. Tenio nuotr.
Jo teigimu, pirmi nerimą keliantys ženklai šiame objekte pasimatė vos porai mėnesių prabėgus nuo darbų Kauno savivaldybėje pradžios.
„Ne, statinys šiuo atveju tikrai nekaltas“, - pabrėžia įmonės vadovas, anot kurio, statybininkams trūko kasdienės komunikacijos su užsakovu kiekvienu spręstinu momentu. Bendrauta, tarsi bandant jiems ko ne kasdien įteigti: „ne tie turėjo laimėti“ Kauno savivaldybės konkursą.
Ar tik liftas buvo pagrindinis „nesusikalbėjimo“ su užsakovu kaltininkas?
Nors būtent jį, pernai kalbėdama su šių eilučių autore apie Kauno savivaldybės rūmų Laisvės alėjoje renovacijos projektą, minėjo architektė Jūratė Juozaitienė (iš miesto valdžios skelbtą konkursą laimėjusios bendrovės „JAS“), pabrėždama, jog techniškai lifto atstatymas nebus paprastas.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/01/30/miestas/kauno-savivaldybe-uzsimojusi-savo-centriniuose-rumuose-atstatyti-prieskarini-lifta/
Nors architektė tikriausiai labai profesionaliai išanalizavo visus „už“ ir „prieš“, tačiau iš anksto nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, kokio sudėtingumo užduotis „Aukseto“ meistrams teks. Kiek atsiras papildomų darbų (pvz., teko iškirsti bei iš pastato rankomis išnešti apie 50 tonų statybinio laužo, „senoviškai“ sakant, „gruzo“), kiek prireiks papildomo laiko projektui įgyvendinti. Nes „kol neatveri paveldo, tol nežinai, ką reikės padaryti“...
Mėginant į šachtą perspektyvoje „įtupdyti“ šiame pastate kažkada veikusį liftą, teko ne dieną ir ne dvi skaičiuoti, su specialistais sukti galvas, kol buvo rastas sprendimas, kaip lifto šachtos erdvę padidinti.
„Liftui trūko 10 centimetrų, mums sako: „griaukit šachtą“, bet raštiško patvirtinimo nėra. Ir panašiai būdavo kiekvieną žingsnį...“
Liftas buvo pagamintas pagal J. Juozaitienės projektą. Tačiau
Kauno savivaldybė, nutraukusi sutartį su statybų bendrove, nesirengė įmonei atlyginti už specialiai būtent šiam pastatui pritaikytą liftą. O vienas atsakingas valstybės tarnautojas netgi pasiūlė: „parduokit tą liftą tam, kas ateis čia darbus užbaigti“.
Gerai bent, kad prieš Kalėdas (ne vienai savaitei po sutarties nutraukimo prabėgus) miesto savivaldybė teikėsi „priimti darbus“ - „Aukseto“ dirbtuvėse renovuotas „smetonines“ karuselines duris pagrindinio įėjimo į Laisvės alėjoje esančius miesto valdžios rūmus. Taip pat – ir atnaujintus rūmų holą puošusių masyvių veidrodžių rėmus. Ir pažadėjo už tai sumokėti.
Jūratė Juozaitienė / DELFI nuotr.
Oficiali versija
Rengiant šią publikaciją, naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ per „dispečerį“ (Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrių) raštu pateikė klausimą, dėl ko buvo nutraukta sutartis su savivaldybės pastatą renovuoti pradėjusia konkurso laimėtoja UAB „Aukseta“. Laukėme išsamaus atsakymo iš statybinių procesų organizavimu, bendravimu su vykdytojais užsiimančio Statybos valdymo skyriaus. Bet sulaukėme Bendrųjų reikalų skyriaus pastatų tvarkymo poskyrio vedėjos Ausmos Alešiūnienės kuklaus komentaro:
„Rangos sutartis su UAB „Auksetas“ nutraukta dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų. Pagal sutartį darbai turėjo būti užbaigti iki lapkričio 14 d., tačiau iki šios datos buvo atlikta tik 26,70 proc. numatytų darbų. Be to,
rangovas nesilaikė darbų vykdymo terminų, nepateikė ataskaitų apie aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų laikymąsi, pasitelkė subrangovus su savivaldybe nesuderinta tvarka ir savavališkai sustabdė darbus“.
„Kai laimėjome konkursą, tikėjome, kad tai bus „Auksetui“ įveikiama užduotis. Praktikos, geros patirties turime sočiai, žinojome, kad pradelsti terminų negalima. Bet nežinojom, kad normalaus bendravimo čia nebus. Dabar galiu pasakyti: tai – objektas, kokio daugiau niekada nenorėtume turėti“, - logišką išvadą pasidarė iš bendravimo su Kauno savivaldybe „pirmosios praktikos“ įmonės „Auksetas“ vadovas.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir UAB ,,Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kraičiūnas / R. Tenio nuotr.
Kauno meras su „mažiais“ nesifotografuoja ir nesišneka
„Kai buvo iki termino pabaigos likę apie tris mėnesius, mačiau, kaip viskas klostosi. Taip, lapkričio viduryje sutarties terminas baigėsi, o iki tol du mėnesius mes iš vis neturėjome ką ten dirbti.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/06/10/miestas/kauno-valdzios-rumuose-jau-darbuojasi-statybininkai/
O juk vylėsi, kad tas jokio pelno įmonei nežadėjęs sudėtingas projektas -atnaujinti didingo kultūros paveldo statinio vidines erdves - bus kaip paskata ateičiai. Taip sakant, sudarys sąlygas “Auksetui“ geru darbu pasireikšti ir nuties platesnį kelią palyginus nedidelės, tačiau statybose bei restauracijose didelę patirtį per kelis dešimtmečius veiklos sukaupusios bendrovės tolesniam bendradarbiavimui su Kauno savivaldybe.
„Ne kartą siūliau skyriaus vedėjui, „gal reikėtų daryti taip?“, bet jo nuomonės negirdėjau. Neretai gaudavau žodinį pritarimą, bet paskui buvau kaltinamas savivaliavimu...Kai prireikė sertifikato, kreipėmės į Kauno technologijos universiteto mokslininkus. Jie atliko bandymus, surašė išvadas. Gavome atsakymą, jį pateikėme užsakovui. Po mėnesio išgirdau piktų priekaištų: „neturėjot teisės to daryti“, nors prieš tai buvome patikinti, kad viską darome teisingai.
Mums tiesiog buvo daromos kliūtys, kad viskas žlugtų. Tai, kas realiai atlikta, neforminama aktais, vilkinamas darbų priėmimas. Bandžiau su valdžia aiškintis - pas rūmų šeimininką – Kauno merą - patekti, pas administracijos direktorių. Mėginau registruotis per savivaldybės sekretoriatą, - niekaip. Pavaldiniai neprileido“, - pasakojo A. Bartkus.
Tvarkant Kauno savivaldybės pirmojo aukšto patalpas, reikėjo atlaisvinti rūbinę .Išmontavo projekto vykdytojai jos kabyklas ir perdavė Bendrųjų reikalų skyriui. Paskui statybininkai buvo apkaltinti...pradanginę savivaldybės turtą. Gerai, kad nuotraukose jie buvo užfiksavę kabyklų perdavimo momentus, netgi – savivaldybės administracijos darbuotoją, kuris turtą perėmė, ir vietą, kur jį statybininkai sudėjo...
Kauno miesto savivaldybė / R. Tenio nuotr.
Neringoje – kitoks bendradarbiavimo stilius ir kultūra
Pirminis „Aukseto“ gražus noras – normaliai bendradarbiaujant su užsakovu, gražiai atnaujinti Kauno savivaldybės rūmų interjerą – žlugo. Užsakovas ne už visus iki sutarties nutraukimo atliktus darbus įmonei sumokėjo, ir statybininkai viliasi teisme rasiantys teisybę.
„Kauno valdžios rūmuose buvo laukiama, kol pritrūkę kantrybės, kitam rangovui užleisime aikštelę, kur sunkiausius darbus būtent „Auksetas“ įveikė. Apie nesiskaitymą su dirbančiais žmonėmis, nepagarbų bendravimo toną, tiek to, nutylėsime, gal tai – Kauno savivaldybės norma?“ – tam tikrą nusivylimą šiandien jaučia bendrovės direktorius A. Bartkus.
Daugiau kaip prieš 20 metų jis įkūrė statybų bendrovę pakaunėje. Dabar Domeikavoje likęs tik „Aukseto“ padalinys, pati įmonė registruota Neringos savivaldybėje (Nidoje). Kadangi pastaraisiais metais dauguma jos darbų būtent ten koncentruojasi, nors šiuo metu „Auksetas“ vykdo ir keletą privačių projektų kitų Lietuvos savivaldybių teritorijose.
Darbo Neringoje sąlygos statybininkams – dar sudėtingesnės nei kur kitur. Nepakanka vien didelės patirties bei įgytų sertifikatų, liudijančių darbų kokybę bei atsakomybę. Reikia gerai išmanyti ir UNESCO paveldo taisykles. Šiuo metu „Auksetas“ Neringoje stato poilsio paskirties daugiabutį. Yra ir mažesnių projektų (Žvejo namas bei kiti).
Neringos vicemeras ne kartą lankėsi statybvietėse, kur dirba „Aukseto“ meistrai. Savivaldybės vadovai domisi, kaip jiems sekasi. Užsuka vietos valdžios atstovai ir į kitas statybvietes. Mato, vertina, kas kokią kokybę kuria. Neringos savivaldybė pasirengusi bendradarbiauti ir tikisi, kad „Auksetas“ dalyvaus būsimuose jos skelbiamuose konkursuose bei padės įgyvendinti baigiamus rengti reikšmingus projektus.