Kauno savivaldybė jau siūlo statybininkams taikų sutarimą

Pernai gegužę dėl prasidėjusios rekonstrukcijos užvėrusi darbuotojams ir lankytojams centrines savo rūmų duris, Kauno miesto savivaldybė tiems, kas nori patekti į Laisvės alėjoje esantį kultūros paveldo pastatą, nurodo neįgaliesiems skirtą įėjimą. Juo praėjusią savaitę pasinaudojo ir Kauno politikai, susirinkę į eilinį Tarybos posėdį.

Nors terminas, per kurį turėjo būti baigta savivaldybės centrinio pastato pirmojo aukšto foje rekonstrukcija (renovacija), atstatant čia tarpukariu buvusį liftą, jau „išseko“, remontininkai tebepluša, artėdami prie pabaigtuvių.

Savivaldybės atstovų teigimu, visus darbus užbaigti dabar numatoma liepos mėnesį. Tačiau pirmojo šio projekto darbų rangovo – UAB „Auksetas“ – inicijuotas ieškinys Kauno miesto savivaldybės administracijai teisme dar neišnagrinėtas.

Kauno savivaldybė, apsisprendusi dėl taikos sutarties, paprašė „Aukseto“ atstovų surašyti jų siūlomas sąlygas, rengiant tokį dokumentą. O paskui žinodamos viena kitos pozicijas, abi bylos šalys tarsis, kaip ją užbaigti taikiai.

„Niekada nenorėjome bylinėtis su Kauno valdžia, bet taip jau išėjo. Dirbant su kitais užsakovais, mums neprireikė gaišinti teismų. Šis atvejis – išimtis. Sąlygas taikai su Kauno savivaldybe surašysime, ir mūsų ieškinyje nurodyta suma jau mažėja. Kadangi projekte mus pakeitęs rangovas dabar iš mūsų nupirko liftą, turniketus, kitus dalykus. Anksčiau savivaldybė, nutraukusi sutartį su „Auksetu“, tai, kas buvo jo įgyta dėl projekto, nupirkti atsisakė. Bet mums, pagaliau, jokio skirtumo, svarbu, kad ta įranga atsidurs tame objekte, kuriam ji specialiai buvo įgyta“, – praėjusį savaitgalį naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ aiškino Alius Bartkus – „Aukseto“ vadovas.

Jo teigimu, „nesusiklostę santykiai“ su Kauno miesto savivaldybe, tikrai neturi įtakos „Aukseto“ užsakymams, firmos reputacijai, patikimumui, jos darbams ir gerai kokybei. Gal tik moraliniai svertai įmonės vadovui primena atidžiau rinktis užsakovus, visada turi aiškų tikslą – dirbti sąžiningai ir pabaigti darbus, bet ne bylinėtis. Juolab, kai gerą vardą ir tarptautiniu mastu įgijusiam „Auksetui“ veiklos niekada netrūksta.

„Turime sočiai, ką veikti. Esame gavę daugybę privačių užsakymų Neringoje, kur „perkėlėme“ mūsų įmonės registraciją. Kaune liko „Aukseto“ padalinys, nes dirbame ir kitose Lietuvos vietose. Kai ką jau baiginėjame, kai ką vystome toliau iš ankstesnių projektų“, – sakė žurnalistei A. Bartkus.

Vienok, norint susipažinti su ryškiausiu ir plačiausiai žinomu „Aukseto“ darbu, reikėtų nuvykti į Šeduvą, kur šios firmos meistrai buvo vieni iš tarptautinio projekto įgyvendintojų. Todėl „Kas vyksta Kaune“ pokalbį su įmonės vadovu A. Bartkumi pradėjo ne nuo „Kaune nebaigtų reikalų“, bet nuo sveikinimų.

Šeduvoje pastatytam „Dingusiam štetlui“ gegužę patekus į 2026-ųjų gražiausių pasaulio muziejų septintuką, negailima liaupsių visiems jo kūrėjams. Taip pat – ir preciziškai savo darbą atlikusiems Lietuvos statybininkams, pastačiusiems štetlą (žydų miestelį).

Pažymėtina, jog tokio įvertinimo susilaukė pirmasis iš Baltijos šalių muziejus. Jo projektą finansavo Šveicarijoje registruota filantropinė organizacija „Youth Aid Foundation“, prie jo įgyvendinimo prisidėjo 30 įmonių iš 8 pasaulio valstybių.

Kalbinamas „Kas vyksta Kaune“, A. Bartkus pajuokavo sulaukęs populiarumo, bet dėl to nesijaučia tapęs medijų žvaigžde. Ne tik Lietuvos žurnalistai dabar jam skambina, prašo interviu ar nusifilmuoti. Žinoma, smagu, kad statytojams dirbus kruopščiai, atsakingai ir sąžiningai, sutariant su nepaprastai reikliais užsakovais, dabar puikus rezultatas. Todėl visiems dabar galima didžiuotis bendra sėkme.

Beje, tie patys užsakovai pasirengę projektą plėsti, nes susidomėjimas „Dingusiu štetlu“ – neįtikėtinai didelis, ir muziejaus lankytojai iš užsienio neretai nori pabūti Lietuvoje bent keletą dienų. Todėl rengiamasi įkurti kaimo turizmo objektą Rimaičiuose...