Vaikų fizinis aktyvumas Lietuvoje mažėja, o tėvų įpročiai kelia nerimą

Lietuvos vaikų fizinis aktyvumas per ketverius metus sumažėjo, o jų fizinis pajėgumas prastėja. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų judėjimo įpročiams įtakos turi ne tik mokyklų sudaromos sąlygos, bet ir šeimos pavyzdys – apie 70 proc. Lietuvos pradinių klasių mokinių tėvų patys yra nepakankamai fiziškai aktyvūs.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Arūnas Emeljanovas, pristatydamas tarptautinio vaikų fizinio aktyvumo tyrimo rezultatus, nurodė, kad 2018–2022 m. Lietuvos vaikų fizinis aktyvumas sumažėjo. Per šį laikotarpį Lietuva iš vidutiniškai vertinamų valstybių grupės pateko į prasčiau atrodančių šalių grupę.

„Deja, bet Lietuvos vaikų fizinis aktyvumas sumažėjo“, – penktadienį Seime vykusiame forume „Vaikų fizinis raštingumas: tyrimai, patirtys ir perspektyvos“ sakė A. Emeljanovas.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį vaikų sėslumą.

„Kuo toliau, tuo labiau vaikai sėdi visame pasaulyje“, – teigė jis.

Prastėja ir kai kurie vaikų fizinio pajėgumo rodikliai. A. Emeljanovo pristatytais duomenimis, tarp 15-mečių antsvorio arba nutukimo turi 16 proc. mergaičių ir 24 proc. berniukų. Be to, kas dešimtas Lietuvos vaikas negali išsilaikyti kybodamas net vienos sekundės.

Pasak profesoriaus, vaikams rekomenduojama kasdien bent valandą užsiimti vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla, o bent tris kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Jis pabrėžė, kad tam nebūtina speciali įranga ar dideli svoriai – galima naudoti ir savo kūno svorį.

LSU docentė Brigita Miežienė pabrėžė, kad vaikų fizinio aktyvumo įpročiai formuojasi ir šeimoje. Jos pristatytais duomenimis, apie 70 proc. Lietuvos pradinių klasių mokinių tėvų patys yra nepakankamai fiziškai aktyvūs.

„Veikla pati savaime gali būti nuobodi ar įdomi, priklausomai nuo to, kaip ją pateiksi“, – forume kalbėjo B. Miežienė, aiškindama, kad vaikams svarbu matyti, jog fizinis aktyvumas tėvams yra maloni ir įprasta veikla.

Pasak mokslininkės, tyrimų apžvalgos rodo, kad tėvų fizinis raštingumas susijęs su jų vaikų fiziniu raštingumu ir visos šeimos aktyvumu. Ji taip pat atkreipė dėmesį į neatitikimą tarp tėvų deklaruojamo požiūrio ir jų veiksmų.

„Deklaracijos yra viena, o reali situacija yra kita“, – sakė B. Miežienė, pasakodama apie fizinio ugdymo mokytojų patirtį, kai tėvai prašo atleisti vaikus nuo pamokų.

Vienas mokytojas, anot jos, net juokavo negalintis nuspėti, iš kurių tėvų penktadienio rytą gaus raštelį dėl vaiko traumos.

Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad vaikų fizinis raštingumas svarbus ne tik jų sveikatai, bet ir bendravimui su bendraamžiais. Geresni fiziniai gebėjimai padeda įsitraukti į bendrus žaidimus, o mažiau fiziškai pajėgūs vaikai kartais lieka nuošalyje ir praranda galimybę lavinti savo įgūdžius.

Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Erika Poškevičienė taip pat kalbėjo apie fizinio ugdymo pamokų lankomumo problemą. Pasak jos, mokykloje pasitaiko atvejų, kai tėvai prašo atleisti vaikus nuo užsiėmimų, o tokie prašymai kartais grindžiami ir nepatvirtintomis sveikatos problemomis.

„Labai dažnu atveju sveikatos problema be jokių sveikatos pažymėjimų“, – kalbėjo E. Poškevičienė.

Anot direktorės, fizinis ugdymas neretai laikomas antraeiliu dalyku, todėl svarbu keisti ne tik tėvų, bet ir visos švietimo bendruomenės požiūrį. Ji atkreipė dėmesį, kad net ir turint sporto sales ar stadionus, pradinukai jais ne visada gali naudotis, nes pirmenybė teikiama vyresnių klasių mokiniams.

„Tada jau ten, kur liko, kada liko“, – apie pradinukams tenkančias sporto erdves sakė E. Poškevičienė.

Direktorė pasakojo, kad jos vadovaujamoje gimnazijoje ieškoma įvairių būdų įtraukti vaikus į judėjimą – organizuojamos mankštos, judriosios pertraukėlės, fiziniai pratimai integruojami į kitų dalykų pamokas. Pavyzdžiui, mokantis daugybos lentelę vaikams siūloma atlikti judesio užduotis.

A. Emeljanovas savo ruožtu ragino daugiau dėmesio skirti vaikų galimybėms judėti ne tik per fizinio ugdymo pamokas, bet ir laisvalaikiu. Pasak jo, svarbu kurti palankią aplinką – įrengti parkus, dviračių takus, sporto aikšteles, taip pat užtikrinti, kad vaikai galėtų nemokamai dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose.

Kaip skelbta, penktadienį Seime vykusiame forume „Vaikų fizinis raštingumas: tyrimai, patirtys ir perspektyvos“ pristatyti pirmojo nacionalinio Lietuvos pradinių klasių mokinių fizinio raštingumo tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 846 antros–ketvirtos klasių mokiniai iš visų dešimties Lietuvos apskričių.

Forumo metu mokslininkai, švietimo ir sporto bendruomenės atstovai aptarė vaikų fizinio aktyvumo situaciją, ją lemiančius veiksnius ir galimus sprendimus.

Forume taip pat dalyvavo pirmoji ponia Diana Nausėdienė, raginusi vaikų fizinį raštingumą paversti valstybės prioritetu ir pabrėžusi jo svarbą ne tik vaikų sveikatai, bet ir nacionaliniam saugumui.