Tyrimas: bent 10 politikų ir su jais susijusių asmenų užpernai laikė virš 100 tūkst. eurų grynaisiais

Aršiausių grynųjų pinigų gynėjų Seime „kojinėse“ – šimtatūkstantinės eurų sumos. Bent 10 politikų arba su jais susijusių asmenų 2024 metais laikė daugiau nei 100 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, atskleidė jungtinė penkių Lietuvos redakcijų komanda, remdamasi 2024 metų duomenimis.

Pusė iš jų yra „Nemuno aušros“ atstovai Seime ar jų patarėjai, o kai kurie politikai visus arba beveik visus pinigus 2024 metais laikė tik grynaisiais, rašoma tyrime, kurį atliko „15min“, LRT, „Delfi“, „Sienos“ ir „Redakcijos“ žurnalistai.

Seimo narys „aušrietis“ Robertas Puchovičius 2024 metais deklaravo 455,9 tūkst. eurų grynųjų, „aušriečio“ Dainiaus Varno patarėjas Seime Kastytis Masalskas – 259,8 tūkst. eurų, „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 214 tūkst. eurų, Seimo narys socialdemokratas Ramūnas Vyžintas – 205 tūkst. eurų, „aušrietis“ Vidas Karolis – 200 tūkst. eurų, „aušrietis“ Seimo narys Aidas Gedvilas – 175 tūkst. eurų, Seimo nario Igno Vėgėlės žmona Lina Vėgėlienė – 153 tūkst. eurų, „valstietės“ Ligitos Girskienės patarėja Laimutė Judickienė – 150 tūkst. eurų, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Donatas Augulis – 130 tūkst. eurų, „Laisvės ir teisingumo“ Seimo narys Artūras Zuokas – 120 tūkst. eurų, rašoma tyrime.

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis tyrimo autoriams teigė, kad vien daugiau kaip 100 tūkst. eurų grynaisiais savaime nereiškia nelegalios veiklos, bet tokia suma yra rizikos signalas.

R. Puchovičius 455 tūkst. eurų kilmę aiškino ilgai kauptomis lėšomis iš dividendų ir parduoto turto.

A. Gedvilas 175 tūkst. eurų grynaisiais vadino „finansine pagalve“ nenumatytiems atvejams ir pensijai.

„Šių pinigų nenaudoju savo kasdieniame gyvenime. Taip pat nematau poreikio šios sumos didinti arba mažinti, nes ji yra saugoma nenumatytoms išlaidoms ir taip pat mano pensijai“, – „Sienai“ teigė A. Gedvilas.

2018 metais R. Žemaitaičio pajamos „ant popieriaus“ siekė 54 tūkst. eurų, bet tais metais jis sukaupė daugiau nei 50 tūkst. eurų santaupų.

Anot tyrimo autorių, tai galėtų paaiškinti R. Žemaitaičio tais metais už 60 tūkst. eurų parduota sodyba Šilutės rajone..

Šios gautos lėšos nebuvo apmokestintos, todėl jų įtraukti į pajamų deklaraciją politikui nereikėjo. Vėliau tais pačiais metais už 170 tūkst. eurų įsigytas butas Vilniaus centre, netoli Katedros, rašoma tyrime.

Registrų centro duomenys rodo, kad R. Žemaitaitis šį butą pirko su paskola, tačiau tikslus paskolos dydis taip pat nėra aiškus. Oficialioje politiko deklaracijoje ji beveik neatsispindi, rašoma tyrimo tekste.

Kaip R. Žemaitaitis šiomis aplinkybėmis sugebėjo 2018 metais sukaupti papildomus 50 tūkst. eurų, jis neatsakė nei žodžiu, nei raštu.

A. Zuokas teigė, kad su grynaisiais jaučiasi geriau ir taip mažina rizikas.

A. Zuoko valdoma „BNA Grupė“ turi daugiau nei 2 mln. eurų nepaskirstyto pelno, bet politikas iš įmonės pinigus dažnai skolinosi. Paskolos svyravo nuo 500 eurų iki 325 tūkst. eurų. Dalį įsiskolinimų įmonei planuojama padengti sumažinus įstatinį kapitalą – įmonės pinigais padengti politiko skolą.

Kaip rašė BNS, pernai „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15 tūkst. eurų.

Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Grupė pozicijos ir opozicijos parlamentarų gegužės pradžioje pasiūlė skelbti patariamąjį referendumą ir išsiaiškinti piliečių valią dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Referendumą inicijavo „Nemuno aušros“ frakcija.