Kiemo galerijoje gali nelikti dalies grafičių: koncentracijos stovyklą išgyvenusios moters portreto, pakeleivio ir kitų, tačiau V. Jakas tiki gera valia

Viena lankomiausių turistų vietų Kaune – Kiemo galerija – atsidūrė keblioje situacijoje: ant E. Ožeškienės g. 19 namo esančius kūrinius nori panaikinti šio pastato fasadą remontuojantys gyventojai. Į E. Ožeškienės g. 21 namo gyventojų prašymus išsaugoti meną jie nereaguoja, priešingai, trečiadienio rytą su plaktuku buvo nudaužyta dalis kompozicijų, QR kodas. Apie galimą kūrinių išsaugojimą ant tvarkomos sienos su remontuojamo namo kaimynais Kiemo galerijos atstovai planavo pasikalbėti trečiadienio pavakare, tačiau kvietimas buvo ignoruotas.

Nuo 2011 m. kuriamai ir į turistų lankomiausių vietų dešimtuką įtrauktai Kiemo galerijai kilo grėsmė negrįžtamai prarasti dalį kūrinių.

Kiemo galerijos įkūrėjas menininkas Vytenis Jakas pasakojo, kad trečiadienį darbininkai pradėjo montuoti pastolius ant E. Ožeškienės g. 19 pastato sienos, patenkančios į Kiemo galerijos teritoriją. Apie 11 val. galerijoje buvo užfiksuotas meno kūrinių niokojimas renovuojamame E. Ožeškienės g. 19 name butą turintis vyras plaktuku daužė instaliacijas, nuo šio pastato sienos. Ant sienos pastolius statę darbininkai sustabdė vyrą, o galerijos puoselėtojai iškvietė policiją. Anot V. Jako, minėtas gyventojas – airis, dėstantis viename Kauno universitete – kūrinius gadina jau ne pirmą kartą, esą, nori greičiau renovuoti namą ir panaikinti menus.

„Kaimynas nudaužė Kiemo galerijos taisykles, kabojusias ant sienos. Kai statybininkai pradėjo klausti, kodėl jis tą daro, vyras nuėjo į namus ir grįžo su plaktuku-kaltu bei ėmė daužyti instaliacijos veidrodžius, galiausiai QR kodus nuo meno kūrinių, taip pat unikalų kūrinį su žydės Ditos portretu ir unikaliu užrašu. Pasakė, kad šitas menas nelegalus ir jie patys sprendžia, kaip turi atrodyti šita siena. Jie nori ją uždažyti. Bet čia tokia istorija! Ji liečia visą miestą, nes pasakoja apie Kauno getą, Štuthofo koncentracijos stovyklą išgyvenusią Ditą ir kitus kieme gyvenusius žydus su tragiškais likimais. Čia įamžintas ir seniau veikęs fontanas, prie kurio telkdavosi kaimynai. Kaunui turėtų būti garbė turėti tokį kiemą su įamžinta istorija. Sunaikinimas prilygtų vandalizmui“, – kalbėjo V. Jakas.

Kiemo galerijos gyventojas Darius po incidento spėjo pakalbėti su meno niokotoju.

„Priėjau ir paklausiau, kodėl taip pasielgė, jis atsakė, kad yra remontuojamo namo gyventojas ir jam piešiniai nepatinka, jie nelegalūs ir bus uždažyti, nes reikia daryti renovaciją“, - kalbėjo Darius.

Ant minėtos sienos prieš keliolika metų buvo nutapyti vieni pirmųjų Kiemo galerijos kūrinių: fotografas, po to Dita ir kiti. Iš vienos nuotraukos žvelgia žydai Dita ir Juda Zupavičiai, šio namo kieme gyvenę 1939-1941 m., o po to išvaryti į Kauno getą. Ditos ranka rašytame raštelyje po nuotrauka minima, kad Juda buvo vienas iš Kauno geto pogrindžio vadovų, nacistų žiauriai kankintas neišdavė geto vaikų slėptuvių, galiausiai buvo sušaudytas. Dita buvo jo kovos bendražygė. Minėta nuotrauka saugoma Niujorko Holokausto memorialiniame muziejuje.

„Vieną dieną Kiemo galerijoje apsilankė Dita su žydų bendruomenės nariais, apžiūrėjo kiemą, o išvydusi Piuaro ašarą apsiverkė ir paprašė, kad ant šių sienų įamžinčiau jos šeimos istoriją. Sutikau. Ypač brangu tai, kad ji, išgyvenusi koncentracijos stovyklą, ant šios sienos savo ranka užrašė paaiškinimus po nuotraukomis. Tai unikalu! Skaudėtų širdį, jei jie būtų abejingai uždažyti“, – teigė V. Jakas.

Kiemo galerijos įkūrėjas menininkas V. Jakas apgailestavo, kad nepavyksta užmegzti dialogo su E. Ožeškienės g. 19 namo gyventojais, jie nereaguoja į skelbimus, neina į kontaktą, ignoruoja susitarimo galimybę. Kreiptasi ir į „Butų ūkį“, siekiant pakviesti gyventojus, tačiau ši įstaiga gavo kai kurių gyventojų atsakymą, kad jie komunikuoti atsisako ir tartis neketina. Minėtame name yra 13 butų (9 gyvenamieji butai ir 4 komercinės patalpos), tačiau ne visų gyventojų nuomonė žinoma.

„Niekaip nepavyksta pakviesti kaimynų į dialogą, maždaug nuo vasario dėjome daug pastangų, norime juos visus išgirsti. Formaliai jie sako, kad parašai surinkti, jog namo gyventojai pritaria sienos renovacijai be kūrinių. Bet ar jie tikrai žino, ką čia sutiko sunaikinti? Beje, laiptinėje pakabinome skelbimą, netrukus jį radome įkištą į mūsų namo pašto dėžutę su užrašu „Ačiū ne”“, - teigė VšĮ „Kiemo galerija“ vadovė Dovilė Ridzevičienė.

Renovuojamo namo sienos apačią menininkas V. Jakas siūlo sutvarkyti pats, tačiau atsako nesulaukia.

„Namo sieną galiu sutvarkyti savo lėšomis, tik prašau, leiskite išsaugoti šiuos meno kūrinius! Jie labai svarbūs, ypač Ditos istorija. Kaimynas siūlė kūrinius perkelti ant kitos sienos, bet jų perkelti neįmanoma, jie sukurti ant tinko. Beje, kito namo kaimynai renovuodami pastatą sugebėjo išsaugoti kūrinius, ten matyti senas tinkas. Jeigu yra gera valia ir noras – viską galima išsaugoti. Tikiu žmonių geranoriškumu”, – sakė V. Jakas.

Jis turi parengęs projektą, kuris leistų išsaugoti minėtus meno kūrinius ir sienos spalvinį paveldą.

„Galiu pats suremontuoti namo apačią, tai jiems nieko nekainuos“, – teigė pašnekovas.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pažymėjo, kad šiame kvartale anksčiau gyveno daug žydų, jie buvo įsikūrę ir renovuojamame name.

„Tai viena lankomiausių Kauno vietų, grupės eina viena po kitos, tai Kauno simbolis, vien dėl to reiktų šią sieną išsaugoti“, - sakė G. Žakas.

Kiemo galerijos gyventojas Julius teigė, kad meno kūriniai ant namo sienos tik padidina jo vertę. „Ant namo sukūrus meno kūrinį, namo vertė iškart pakyla ir valdžia ar namo savininkas stengiasi meną išsaugoti, kad niekas nesuniokotų. Gaila, kad čia atvirkščias požiūris. Juk kaip tik reikėtų džiaugtis, kad jūsų namas virto meno kūriniu“, - kalbėjo Julius ir paminėjo pasaulinio garso grafičių menininką Banksy, kurio darbai vertinami milijonais eurų.

Gidė, dailininkė Nomeda Balasavičiūtė pasakojo į Kiemo galeriją per metus atvedanti tūkstančius turistų, jiems tai - pats įdomiausias Kauno kiemas.

„Atvyksta turistai iš Izraelio, Amerikos, Ispanijos - iš visur. Pirmiausia visi fotografuojasi su močiutėmis prie įėjimo, nes visi savo šaly turi tokias pat „babytes“, kurios žiūri per užuolaidą ar sėdi ant suoliuko kieme, po to dėmesį patraukia tragiška Kauno žydų istorija, Kauno getas, ten gyvenusių žmonių likimai. Kaunui būtų didelis praradimas, jei šios meno sienos nebeliktų. Vilnius turi Užupį, o Kaunas – Kiemo galeriją, šios vietos turi tolygų efektą“, - įsitikinusi gidė N. Balasevičiūtė.

Menininkas V. Jakas mena, kad prieš penkiolika metų norėdamas įkvėpti apleistam, pilkam kiemui gyvybės – nutarė jį papuošti meno kūriniais, laikui einant, kūrinių vis daugėjo, juos ėmė kurti įvairūs menininkai.

„Iš pradžių nupiešiau kaimynės Nijolės katiną, beje, daug kiemo gyventojų istorijų išgirdau jį kurdamas. Tai sužadino smalsumą, nutariau jas įamžinti ir taip papasakoti visiems. Tada sukūriau Puaro – viską pastebintį ir fiksuojantį žmogų, kaip tik buvo gatvės meno festivalis „Nykoka“. Po to ant sienos įamžinau iš Izraelio atvykusios Ditos šeimos istoriją, vėliau – vestuvių ritualą su eglišakiais, kuriuos anksčiau darydavo kaimynai, ant sienos atsirado ir pakeleivis – jį sukūriau stebėdamas, kas užklysta patikrinti mūsų kiemo konteinerių, žinoma, ir „babytės“ – seniau sėdėdavusios kiekvieno namo kieme ir žinodavusios apie kiekvieną namo gyventoją. Kūriniai pildėsi vienas po kito, Kiemo galerijos procesas neturi pabaigos“, – sakė V. Jakas.

Šiuo metu nežinoma, ar pavyks meno kūrinius ant E. Ožeškienės g. 19 namo išsaugoti.