Seimas svarsto griežtinti reikalavimus šauliams: atsiras naujos patikros

Seimas ėmėsi svarstyti Krašto apsaugos ministerijos siūlymo griežtinti reikalavimus Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams ir siekiantiesiems jais tapti.

„Pagrindiniai įstatymų pakeitimų tikslai yra plėsti šauliams ir pretenduojantiems jais tapti taikomus patikros reikalavimus“, – šią savaitę pristatydamas pataisas kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pakeitimais siūloma numatyti, kad šauliais negalėtų būti bendradarbiavę, palaikę ryšius su užsienio valstybių žvalgybomis ar asmenimis, su jomis turinčiais sąsajų, taip pat dalyvavę teroristinės grupės veikloje ar per pastaruosius penkerius turėję ryšių su žmonėmis, turėjusiais neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės.

Šauliais nebūtų leista tapti, jei to siekiantiesiems per pastaruosius trejus metus būtų nustatytos asmens savybės, dėl kurių šis galėtų kelti grėsmę LŠS tikslų įgyvendinimui.

Jais taip pat negalėtų tapti piliečiai, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, raginantys pažeisti Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką arba remiantys grupes ar organizacijas, kurios ragina šiuos valstybės interesus pažeisti.

Informaciją apie priklausomumą uždraustoms organizacijoms, bendradarbiavimą ir su užsienio žvalgybos tarnybomis susijusias veikas teiktų Valstybės saugumo departamentas, o dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo neturi psichikos ir elgesio sutrikimų, pateikti turėtų patys žmonės.

Patikra nebūtų taikoma jauniesiems šauliams, nes šie neatlieka funkcijų, susijusių su įslaptinta informacija dėl nacionaliniam saugumui svarbių objektų.

Aiškinamajame rašte nurodoma, jog pakeitimai reikalingi, nes su valstybės, teisėsaugos institucijų veikla, personalu, ginkluote ir kita jautria informacija susipažinę šauliai yra potencialūs priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų, ypač Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, domėjimosi, verbavimo taikiniai.

„Lietuvos žvalgybos institucijos kasmetiniuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose nuolat įspėja, kad atskiras su asmeniu susijusias aplinkybes, didinančias jo pažeidžiamumą (...), priešiškos žvalgybos ir saugumo tarnybos naudoja vykdydamos žvalgybos veiklą asmens ir valstybės atžvilgiu“, – pažymi iniciatoriai aiškinamajame rašte.

R. Kauno teigimu, šiuo metu šaulių peržiūra nėra aiškiai ir tiksliai reglamentuojama, pasak ministro, ji – palikta LŠS vadų savimonei.

Pakeitimais taip pat siūloma integruoti LŠS dalinius į ginkluotąsias pajėgas karo padėties atveju.

Jie numatytų, jog komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir tie LŠS specializuoti vienetai, kurie vykdys ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis, taikos metu būtų priskirti kariniams vienetams bei kartu su jais rengtųsi vykdyti ginkluotos gynybos plane nustatytas užduotis, o paskelbus karo padėtį be papildomo ginkluotųjų pajėgų vado sprendimo taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Po pristatymo šiems pakeitimams buvo pritarta bendru sutarimu. Toliau projektai bus svarstomi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, į posėdžių salę jie turėtų grįžti balandžio pabaigoje.