„Šalin rankas“: daugiau nei 10 tūkst. žmonių protestavo prieš parlamentarų svarstomas LRT pataisas

Seimui tęsiant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų svarstymą, sostinės Nepriklausomybės aikštėje trečiadienio vakarą daugiau nei 10 tūkstančių žmonių buvo susirinkę į protesto akciją „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Organizatorių teigimu, jei būtų priimtas dabartinis įstatymo projektas, jis suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, politizuotų LRT.

Susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Šalin rankas“, „Bebrai, graužkite baslį, ne valstybės pamatus“, „Drauge Gitanai, bebrobolševikai ir antisemitai, patraukit rankas nuo laisvo žodžio!“, taip pat degami laužai.

Protestuotojai taip pat skandavo žodžius „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, „gėda“.

Vietoje budintys policijos pareigūnai BNS patvirtino, kad į protesto akciją buvo susirinkę mažiausiai 10 tūkst. žmonių.

36-erių teisininkas Laurynas Zinkevičius sakė įžvelgiantis paralelę tarp 1991 metų ir to, kas vyksta dabar.

„(Įžvelgiu – BNS) tam tikrą formą cenzūros potencialios, kuri galėtų būti taikoma mūsų nacionaliniame transliuotojuje su naujomis įstatymo pataisomis“, – BNS sakė protestuotojas.

Anot L. Zinkevičiaus, iš Seimo narių jis pasigendantis paaiškinimų, kokiu tikslu siekiama įgyvendinti LRT įstatymo pataisas.

„Pasigendu iš įstatymo leidėjo, kad vis tiktai būtų paaiškinama, ko yra siekiama, kas yra siekiama pataisyti, kokių tikslų siekiama ir kokios priemonės tų tikslų leis pasiekti“, – sakė jis.

„Ir tai įstatymas buvo pateiktas paprasčiausiai prisidengiant atliktu auditu, (...) (tačiau – BNS) šios įstatymo pataisos neturi nieko bendro su auditu ir audite nurodytomis pastabomis, kas turėtų būti keistina, tvarkytina arba tobulintina“, – kalbėjo pašnekovas.

Protestuotojas nurodė, jog nors pataisomis būtų padidinamas LRT tarybos narių skaičius, tačiau ir jie būtų deleguojami politikų.

„Taip pat tarybai leidžiama anoniminiu būdu, slaptai balsuoti. Sakyčiau, iš šių pataisų įžvelgčiau tiktai vieną teigiamą ir gerą dalyką, tai, kad įstatyme numatoma, kad dabar jau LRT tarybos visi posėdžiai būtų transliuojami viešai“, – tikino L. Zinkevičius.

Savo ruožtu į protesto akciją atėjusi 34-erių projektų vadovė Karolina BNS sakė netikinti politikų kalbomis, kad šie atsižvelgė į žmonių nuomonę ir pakoregavo įstatymo pataisas.

„Akivaizdus melas ir, iš tikrųjų, pasižiūrėjus detaliai į patį įstatymo projektą, tai tikrai neatsispindi“, – teigė ji.

„Iš esmės žiniasklaida turėtų būti nevaržoma ir jie turėtų gebėti dalyvauti ne tik LRT veikloje, bet ir kitose veiklose, kuriose mato, kad gali kažkur prisidėti. Tai toks cenzūravimas“, – kalbėjo moteris.

Prieš protestą pranešimą išplatinusios Žurnalistų profesionalų asociacijos teigimu, gruodį prie Seimo susirinkus dešimttūkstantinėms minioms pavyko sustabdyti valdančiųjų buldozerį, tą tikimasi padaryti ir dabar.

„Nepaisant dešimčių tūkstančių jūsų, besirinkusių į protestus gruodį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo. Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą, šį kartą net ir su cenzūrą primenančiais elementais“, – teigia pareiškime.

„Pagrindinis klausimas dabar – ar mes atiduosime mūsų visų visuomeninį transliuotoją tokiems veikėjams kaip Žemaitaitis, Skardžius, Zuokas, Girskienė ir pan.? Ar atiduosime visuomeninį transliuotoją tiems, kurie atvirai balsuoja prieš Lietuvos nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus, pavyzdžiui, poligoną?“ – rašoma jame.

Protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ trečiadienį vyko ir Šiauliuose.

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės Birutės Davidonytės teigimu, nuo praėjusio protesto gruodžio mėnesį niekas nepasikeitė.

„Pirmiausia valdantieji lieka prie tų pačių pataisų, leisiančių lengviau atleisti visuomeninio transliuotojo direktorių ir pakeisti jį politikams palankesniu. Bet matyt per šiuos mėnesius suprato, kad vien pakeisti direktoriaus pilnam visuomeninio transliuotojo užvaldymui neužtenka. Juk reikia susitvarkyti dar ir su žurnalistais. O tai padaryti nėra taip paprasta“, – sakė B. Davidonytė.

„Dabar politikai kartu su LRT taryba bando pašalinti iš eterio jau konkrečius, jų nemėgstamus vedėjus. Juos galima išvardinti ir konkrečiomis pavardėmis – Andrius Tapinas, Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė ir dar daug kitų“, – kalbėjo ji.

B. Davidonytės nuomone, priėmus įstatymo pataisas politikai gaus galimybę kontroliuoti visuomeninio transliuotojo turinį.

„Kontroliuoti tai, ką jūs matote ir tai, ką jūs girdite. Ir tai ištarus darosi tikrai baisu. Ekspertai jau pasakė tiesiai – šis įstatymas gali būti laikomas cenzūra, kuri draudžiama Konstitucijoje“, – nurodė ji.

Savo ruožtu ant scenos kalbėjusi „Redakcijos“ žurnalistė R. Miliūtė į Seimą rodė vidurinį pirštą ir teigė, kad valdančioji dauguma yra teisiškai neraštinga, neturi kompetencijos valdyti valstybę.

„Sunku stebėti tokią nekompetenciją mano valstybės parlamente. Yra sunku matyti, kaip prisidengiant kilniu noru sustiprinti LRT, jį iš tikrųjų yra bandoma susilpninti“, – sakė ji.

Protesto akcijoje taip pat pasisakė LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, vengrų žurnalistas Szabolcs Panyi (Sabolčas Panis), atlikėjai Pijus Opera ir Benas Aleksandravičius-BA, humoristas bei laidų vedėjas Mantas Stonkus, visuomenininkas Karolis Žukauskas, rašytojas Mindaugas Nastaravičius, istorikė Kristina Petrauskė, teisininkas Algimantas Šindeikis.

BNS rašė, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms, jas dabar svarsto Kultūros komitetas.

Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.

Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo.

Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.

BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta transliuotojo valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Būtent jos parengtą projektą kritikuoja dalis žurnalistų bendruomenės, aukštųjų mokyklų ekspertų.