Asociatyvi / R. Riabovo / BNS nuotr.
Asociatyvi / R. Riabovo / BNS nuotr.

LRT siūlo įstatyme įtvirtinti redakcinį ir institucinį nepriklausomumą

Lietuvoje2026-04-07 21:01pagalBNS
Seimo kultūros komitetui siūlymus dėl LRT įstatymo pataisų pateikusi transliuotojo administracija ragina įtvirtinti redakcinį ir institucinį nepriklausomumą, depolitizuoti tarybą joje didinant visuomeninių organizacijų delegatų.
LRT taip pat ragina įtvirtinti skaidrius siūlomo naujo organo – valdybos sudarymo principus, atsižvelgti į Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas bei Venecijos komisijos rekomendacijas, teigiama antradienį išplatintame pranešime.
„Tam, kad tai (transliuotojo nepriklausomumas – BNS) būtų įtvirtinta ir naujajame LRT įstatymo projekte, siūloma į jį įtraukti aiškią teisinę formuluotę apie tai, kad LRT yra nepriklausoma tiek redakciniu, tiek funkciniu (instituciniu – BNS) požiūriu“, – nurodė LRT.
Kaip pabrėžė transliuotojas, apie tokį nepriklausomumą kalba ir ne vienas Konstitucinio Teismo nutarimas.
Tai yra vienas iš siūlymų, kurį LRT pateikė transliuotojo įstatymo pakeitimus svarstančiam Seimo Kultūros komitetui.
Šis siūlymas panašus į praėjusią savaitę tarpuniversitetinės ekspertų grupės pristatytą LRT valdysenos koncepciją, pagal kurią įstatyme būtų įtvirtintas redakcinis transliuotojo nepriklausomumas nuo vidaus ir išorės spaudimo, steigiama LRT tarybai atskaitinga profesionalų valdyba, kuri rinktų ir atleistų generalinį direktorių.
Kaip rašė BNS, pateikimą Seime įveikusiame projekte numatyta įtvirtinti nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimą, sukurti naują LRT valdymo organą – valdybą, o tarybos narių skaičių didinti nuo 12 iki 15.
Savo ruožtu, LRT siūlo svarstyti nepriklausomų visuomeninių organizacijų delegatų skaičiaus taryboje didinimą arba papildomą deleguojančiųjų institucijų peržiūrą.
Pagal LRT siūlymą, Tarybą sudarytų 11 asmenų, skiriamų 6 metų kadencijai, pareigas galinčių eiti ne daugiau kaip vieną kadenciją.
LRT siūlo tarybą sudaryti iš 11 asmenų, skiriamų šešeriems metams, kurie pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip vieną kadenciją. Transliuotojo siūlymu, du tarybos narius skirtų prezidentas, du – Seimas, šešis – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir vieną – Lietuvos žurnalistų sąjunga bei Žurnalistų profesionalų asociacija.
Be to, pasak LRT, tarybos funkcijos turėtų apsiriboti strategine priežiūra ir institucijos veiklos kontrolės aspektais, „neperžengiant ribos į redakcinio turinio formavimą“.
Tuo metu valdybos narių atranką, jeigu toks organas būtų įkurtas, LRT siūlo vykdyti viešu konkursu, į procesą įtraukiant išorinius ekspertus.
Seime svarstomu projektu taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį, keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai tvarką.
LRT manymu, ribojimas eteryje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms be tarybos leidimo yra „neapibrėžto turinio, neatitinka teisinio aiškumo ir proporcingumo principų“.
Todėl transliuotojas siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, pagal kurią LRT naudojamuose kanaluose be tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims.
LRT administracija taip pat kritiška dėl siūlymo transliuotojui sudaryti viešųjų paslaugų pavedimo sutartis su Vyriausybe.
„Tokia sutartis sukurtų nuo politikų priklausomą LRT, būtų antikonstituciška, taip pat neleistų reaguoti į pokyčius visuomenėje ir informacinėje erdvėje. Tokios sutarties klausimu kritiškas buvo ir Seimo Teisės departamentas“, – teigiama LRT pranešime.
Seimas trejiems metams jau yra įšaldęs LRT biudžetą, o po to transliuotojui numatęs skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį. Šį sprendimą ragino peržiūrėti pataisas vertinusi Venecijos komisija.
LRT siūlo nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį sudaryti iš užpraėjusių metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų bei 1,2 proc. akcizo pajamų.
Dėl LRT nepriklausomumo suvaržymo, politizavimo grėsmės dalis žurnalistų balandžio 8 dieną prie Seimo vėl rengs protesto akciją.

Populiariausi straipsniai

Loading