Seime skintis kelią pradėjo darbo grupės projektas dėl LRT valdysenos

Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti darbo grupės parengtą Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pakeitimų projektą.

Po pateikimo siūlomoms pataisoms pritarė 67 parlamentarai, prieš buvo 31 politikas, dar šeši susilaikė.

Pakeitimai toliau bus svarstomi Seimo Kultūros komitete, į parlamento salę jie grįš balandžio pradžioje.

„Aš manau, kad šitas įstatymo projektas gali būti mūsų visų bendro darbo pagrindas, o kai kurias detales dar turėsime laiko išdiskutuoti komitete ir tolesnėse svarstymo stadijose“, – pristatydamas siūlymus kalbėjo darbo grupei pirmininkavęs Juozas Olekas.

Jame numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

„Mums pasirodė, kad galbūt tikslingiausia būtų atstovavimą pagerinti papildžius dar bent trejetu atstovų pačią tarybą. Dar vienas bendras sutarimas pozicijos, opozicijos ir daugelio atstovų, kurie dalyvavo darbo grupėje, nors irgi ne be kritikos, buvo valdybos įdiegimas“, – teigė J. Olekas.

Taip pat nutarta nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.

Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.

Žurnalistų profesionalų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdyba ir šešios dešimtys žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų kreipėsi į parlamentarus, premjerę ir kultūros ministrę, ragindami nebalsuoti už šį projektą.

Jų teigimu, projekte lieka nuostatos, leidžiančios lengviau atleisti LRT vadovą remiantis abstrakčiais ir plačiai interpretuojamais pagrindais, kurie, Seimo teisininkų vertinimu, gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui.

Prieš balsuoti kvietęs ir darbo grupėje dirbęs, tačiau ją palikęs liberalas Simonas Kairys teigė, jog dauguma siūlymų keičia generalinio direktoriaus atleidimo situaciją, kuri toliau kaitins aistras.

Jis taip pat ragino projektą teikti tik sulaukus naujų Venecijos komisijos išvadų. Ši praėjusią savaitę nutarė naujausius LRT pakeitimus vertinti skubos tvarka.

„Šiam įstatymui gal ir nėra skubos pagal Seimo statutą, bet yra skuba pagal paprasčiausią ir elementarią logiką, buvo pažadas Venecijos komisijai, kad lauksim išvadų ir tada matysim, kaip toliau judėti su pakeitimais. Šiandien mes svarstom įstatymo projektą, dėl kurio komisija priversta dirbti skubos režimu ir formuluoti nuomonę“, – teigė politikas.

Pastaroji praėjusią savaitę paragino Lietuvą peržiūrėti pernykštį sprendimą trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą, taip pat patarė išlaikyti kvalifikuotos daugumos kartelę atleidžiant transliuotojo generalinį direktorių.

Anot komisijos, įstatymas, kuriuo LRT finansavimas buvo įšaldytas, priimtas „neatlikus poveikio vertinimo ar reikšmingų konsultacijų su LRT ir nenustatant pereinamojo laikotarpio“.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, pagal kurią 2026–2028 metams įstaigos finansavimas užšaldomas 2025 metų lygyje.

J. Oleko teigimu, net ir priėmus minimus pakeitimus prie nacionalinio transliuotojo finansavimo reikės sugrįžti atskirai.

„Aš galvoju, kad rudens sesijoje galbūt mes galėtume suspėti pasižiūrėti. Nes dabar sprendimas įšaldyti yra laikinas. Ateityje mums reikia turėti labai normalų finansavimo modelį“, – teigė Seimo vadovas.

Darbo grupė LRT valdysenai pakeisti buvo sukurta pernai valdantiesiems nepavykus priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti įstaigos vadovo atleidimą.

Pataisos Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų, o prie Seimo susirinkus daugiau kaip 10 tūkst. žmonių ginti žodžio laisvės.

Savo LRT įstatymo pataisas pateikė ir iš J. Oleko vadovaujamos darbo grupės pasitraukę opozicijos atstovai, tačiau jų Seimas kiek anksčiau nusprendė nesvarstyti.

Tiek bendras opozicijos, tiek atskiras liberalų projektai surinko kiek daugiau nei po 40 balsų, prieš buvo ar susilaikė daugiau kaip po 60 Seimo narių.