J. Olekas: į protestą susirinko mažiau žmonių, jų nuomonė keičiasi, nes padarytas progresas

Į protesto akciją prieš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pataisas atvykęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako pastebintis, kad šįkart žmonių susirinko mažiau, o tai rodo, jog jų nuomonė keičiasi.

„Jeigu žiūrėti į šiandieninį mitingą, žmonių skaičių, tai yra mažiau negu buvo prieš naujus metus, tai ta žmonių nuomonė yra pasikeitusi ta prasme, tam žmonių skaičiui. Jeigu žiūrėti į tuos susitikimus ar diskusijas, kurios vyksta, tai man atrodo, kad irgi dauguma mato tą progresą, kuris padarytas ir kuris yra geresnis negu galiojo iki šiol reguliavimas“, – žurnalistams sostinės Nepriklausomybės aikštėje trečiadienį sakė Seimo vadovas.

Anot J. Oleko, jis į protestą atėjo pasižiūrėti, kokius plakatus laiko žmonės, kokias nuomones jie reiškia apie LRT įstatymo pataisas.

„Niekas manęs nekvietė ant scenos, tai aš pabandysiu gal tiktai pasižiūrėti, nes ankstesniuose mitinguose neduodavo (pasisakyti – BNS)“, – teigė jis.

Jis teigė, kad aikštėje jau spėjo pasikalbėti su žmonėmis, vieni jam reiškia priekaištus, o kiti – palaikymą.

„Kai kurie sako laikykitės, kai kurie sako „ar ne gėda?“. Įvairių nuomonių yra, tai aš džiaugiuosi, kad iš tikrųjų gyvenu tokioje Lietuvoje, prisidedu, kad ji būtų demokratinė, kad žmonės galėtų savo nuomonę pareikšti, tik smagu, kai dėstomi argumentai, o ne vienas kitą užgauliojame“, – nurodė parlamento pirmininkas.

BNS skelbė, kad trečiadienio vakarą po keturių mėnesių pertraukos prie Seimo vėl rengiama protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, į kurią susirinko keli tūkstančiai žmonių.

Akcijos organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į parlamente svarstomus LRT įstatymo pakeitimus, kurie, anot jų, suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų.

Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms, jas dabar svarsto Kultūros komitetas.

Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.

Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo.

Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.

BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta transliuotojo valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Būtent jos parengtą projektą kritikuoja dalis žurnalistų bendruomenės, aukštųjų mokyklų ekspertų.