R. Vaikšnoras: įstatyminė bazė nėra adaptuota krizei, gynybos įsigijimams trūksta greičio

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir pasikeitus geopolitinei situacijai regione, Lietuvos įstatyminė bazė prie to neprisitaikė, dėl to biurokratiniuose procesuose stringa krašto apsaugai skirti įsigijimai.

„Matau labai didelį ryžtą iš mūsų Vyriausybės, premjerės, krašto apsaugos ministro vystyti pajėgumus, bet labai svarbu mums ir persiorientuoti įstatyminę bazę“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Vaikšnoras.

„Mūsų įstatyminė bazė nėra adaptuota krizei, mūsų visi viešieji pirkimai, įsigijimai toliau stringa biurokratinėse girnose. Priemones nupirkti užtrunka iki keturių mėnesių, o dar apskundimai įvairūs, kur, sakyčiau, reikėtų neatsakingas firmas patraukti galbūt netgi atsakomybėn už tai, kad jie vilkino ar stabdo. Čia ne mano klausimas, bet aš keliu problemą, kad galėtume būti greitesni“, – kalbėjo jis.

Jis pažymėjo, kad Ukrainoje biurokratiniai procesai, kai kalbama apie gynybos įsigijimus, vyksta gerokai greičiau nei Lietuvoje.

„Aš suprantu, mes esame Europos Sąjungoje, taikos mete, bet kažkur reikėtų adaptuotis, kažkur reikėtų prisiimti riziką, nes su nuline rizika greičio nebus“, – teigė R. Vaikšnoras.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė trečiadienį pritarė daugiau nei 710 mln. eurų siekiančiai valstybės gynybos fondo lėšų sąmatai šiems metams, kurioje didžiausia lėšų dalis numatyta kariuomenės divizijos vystymui.

Beveik 505 mln. eurų iš fondo numatyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui reikalingai ginkluotei ir infrastruktūrai.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šis finansavimas bus įgyvendinamas per Gynybos resursų agentūrą, kuri vykdys vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, tankų, tankų simuliacinių sistemų įsigijimus.

87 mln. eurų skirti karinio mobilumo reikmėms.

Lėšas naudos Susisiekimo ministerija, už jas bus gerinami privažiuojamieji keliai prie Pabradės ir Rūdninkų karinių poligonų, taip pat stiprinama priimančiosios šalies paramos infrastruktūra.

Dar 49 mln. eurų skirti reikalingai infrastruktūrai vystyti Rūdninkų kariniame poligone, kuriame ruošiamasi priimti Vokietijos brigadą.

Po maždaug 35 mln. eurų numatyti kontrmobilumo priemonėms ir civilinei saugai. Už šią sumą numatyta įsigyti minų, sprogmenų, minavimo sistemų ir kitų inžinerinėms kliūtims reikalingų priemonių.

2026 metų Valstybės gynybos fondas sudaro apie 15 proc. viso gynybos biudžeto.

Jis buvo sukurtas prieš kelerius metus kaip garantija, kad lėšos dar tada iš valdančiųjų konservatorių iniciatyva padidintų mokesčių tikrai atiteks krašto apsaugai. Šiemet fondas smarkiai augo po socialdemokratų iniciatyva priimtos mokesčių pertvarkos.

Kritikai nuogąstavo, kad tvirtinant rekordinį gynybos biudžetą reikšminga minimo fondo dalis nebus nukreipta tiesiogiai gynybos poreikiams. Tačiau valdantieji teigia, jog planuojama tvirtinti sąmata įrodo, kad smarkiai išaugusios išlaidos krašto apsaugai skirstomos tinkamai.

Visas šių metų gynybos biudžetas siekia apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.