Atsinaujina Dievo Kūno bažnyčia: taps svarbia Kauno kultūrinio gyvenimo erdve

Kaune planuojama atverti visuomenei iki šiol neprieinamas Dominikonų vienuolyno ansamblio Dievo Kūno bažnyčios erdves, kuriose slypi netyrinėtos požeminės didikų laidojimo vietos. Projektą įgyvendinanti Kauno arkivyskupija siekia atkurti istorines pastato erdves, pritaikyti jas lankytojams ir sudaryti sąlygas kultūrinei, edukacinei bei bendruomeninei veiklai, išsaugant sakralinę objekto paskirtį.

Bendra numatoma projekto vertė siekia beveik 1,55 mln. eurų.

XVII amžiuje pastatyta Dievo Kūno bažnyčia 1965 m. buvo pritaikyta kino teatro veiklai – sunaikinta didelė dalis interjero, įrengtos gelžbetoninės konstrukcijos, o bažnyčios erdvė suskaidyta į kelis aukštus. Kauno arkivyskupijos kurijos ekonomas Kęstutis Patašius sako, kad šiuo projektu siekiama pašalinti šiuos vėlesnius pakeitimus ir sugrąžinti pastatui istorinį vientisumą.

„Iki projekto pradžios dalis bažnyčios erdvių buvo nepritaikytos lankytojams, o techninė pastato būklė ribojo galimybes objektą visapusiškai atverti visuomenei. Pastato sienas veikė drėgmė, buvo pažeista vidaus apdaila, neįrengtos būtinos inžinerinės sistemos, pastatas nebuvo pritaikytas žmonėms su negalia“, – sako K. Patašius.

Anot jo, dar iki šio projekto Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnyba, pasitelkdama savivaldybės lėšas, nuosekliai tvarkė kritinės būklės pastato dalis – atliko stogo dangos remontą, sutvarkė stogo konstrukcijas, visus fasadus, bokštelius, frontonus, mozaiką. Vis dėlto tapo aišku, kad pavienių darbų nepakanka – norint visapusiškai atnaujinti objektą ir pritaikyti jį visuomenei, buvo reikalingas kompleksinis sprendimas ir didesnės investicijos.

„Planuojant darbus vienas didžiausių iššūkių buvo ribotos finansinės galimybės, todėl darbus teko planuoti etapais ir aiškiai prioritetizuoti svarbiausias problemines vietas. Taip pat reikėjo tiksliai įvertinti realią pastato techninę būklę – dalis paslėptų defektų paaiškėjo tik atlikus detalius tyrimus“, – teigia K. Patašius.

Pašnekovo teigimu, sprendimas atverti bažnyčios ir vienuolyno ansamblio patalpas kilo vertinant platesnį šio objekto potencialą.

„Šis sakralinis ir kultūros paveldo objektas turi kur kas didesnį potencialą nei vien tradicinė religinė funkcija. Siekiame, kad bažnyčia taptų gyva ir visiems prieinama erdve, jungiančia dvasinį, kultūrinį, edukacinį ir bendruomeninį gyvenimą“, – sako K. Patašius.

Anot jo, projektas skirtas pritraukti platesnę auditoriją – ne tik aktyvius parapijos narius, bet ir miesto gyventojus bei svečius, kurie iki šiol šio objekto nebuvo lankę.

„Istoriškai vienuolynai buvo ne tik religiniai, bet ir kultūros bei švietimo centrai. Atvertos erdvės leidžia užtikrinti prieigą įvairioms visuomenės grupėms ir sudaro sąlygas organizuoti edukacines veiklas, koncertus, parodas bei diskusijas“, – teigia K. Patašius.

Projekto metu numatoma įrengti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų ir gaisrinės saugos sistemas, įrengti liftą, pritaikyti takus žmonėms su negalia. Taip pat planuojama atverti rūsį. Po bažnyčia esančiose erdvėse palaidoti didikų giminių – Michalkevičių, Eirimovičių, Zabielų – atstovai, taip pat yra dar netirtų laidojimo vietų. Sutvarkius rūsį planuojama įrengti ekspoziciją ir kolumbariumą.

Pasak ILTE valdybos narės, Klientų finansavimo tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės, kultūros paveldo objektų atnaujinimas nėra tik pastatų tvarkymas – tai ilgalaikė investicija į bendruomenes ir kultūrinį gyvenimą.

„Paveldo objektų atnaujinimas dažniausiai reiškia daugiau nei statybos ar remonto darbus. Atkurtos erdvės tampa vietomis, kuriose buriasi bendruomenės, vyksta kultūriniai renginiai, edukacijos, stiprėja vietos tapatybė ir socialiniai ryšiai. Tokie projektai kuria ilgalaikę vertę visai aplinkinei teritorijai bei žmonėms“, – sako G. Gečiauskienė.

Dėl paskolų „Paveldas“ kviečiami kreiptis kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai, planuojantys pastatų atnaujinimo, pritaikymo įvairioms veikloms ar jų atvėrimo visuomenei projektus.

Finansavimo gali siekti projektai iš visos Lietuvos. Sostinės regiono projektams numatyta 500 tūkst. eurų, o dar 370 tūkst. eurų nėra priskirti konkrečiam regionui – į šias lėšas gali pretenduoti tiek Sostinės regiono, tiek Vidurio ir Vakarų Lietuvos (VVL) projektai.