Pagalbinio apvaisinimo paslaugą galės gauti nesusituokusios poros ir vienišos moterys

Pagalbinio apvaisinimo paslaugą Lietuvoje galės gauti nesusituokusios poros ir vienišos moterys, ketvirtadienį nusprendė Seimas.

Už naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą balsavo 78 parlamentarai, prieš buvo vienas ir susilaikė vienas politikas.

Tarp balsavusiųjų už nebuvo nė vieno „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų.

Naujame įstatyme nustatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos galės būti teikiamos pilnamečiams veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims – sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems arba jos neįregistravusiems vyrui ir moteriai, taip pat moteriai, nesančiai poroje.

Paslaugą valstybės lėšomis gaus diagnozuotą nevaisingumą turintys asmenys, taip pat jeigu dirbtinis apvaisinimas padės išvengti sunkios vaiko negalios, gresiančios ligos. Be to, moteris turės būti pajėgi pastoti ir išnešioti vaiką.

Ar asmuo atitinka šiuos kriterijus, nustatys gydytojų konsiliumas.

Iki šiol nustatytu reguliavimu pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik sutuoktiniams arba registruotiems partneriams.

Seimas ketvirtadienį pritarė liberalų siūlymui, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugą gautų ir vienišos vaisingos moterys. Už šią paslaugą jos turės sumokėti pačios.

Liberalai prieš balsavimą Seime surengė tuščių vaikiškų vežimėlių akciją. Jie prie posėdžių salės atėjo stumdami tuščius vaikiškus vežimėlius.

„Jeigu bus pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymui ir pataisoms dėl vienišų mamų, jie bus pilni, bus kūdikiai juose. Šiandien nuo Seimo sprendimo priklauso, ar Lietuvoje gims kasmet 500–600 kūdikių daugiau. Ir labai tikimės, kad Seimo nariams rankos nesudrebės imtis tikrų, realių priemonių tam, kad Lietuvoje kūdikių būtų daugiau“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Liberalų teigimu, šiuo metu vaisingos moterys ar nesusituokusios poros priverstos pagalbinio apvaisinimo paslaugą gauti užsienyje.

„Šeimos važiuoja į Latviją, važiuoja į Lenkiją, važiuoja į Turkiją atlikti procedūrų tam, kad susilauktų vaikų, Lietuvos piliečių. Ko jos nori iš Lietuvos, iš šitos valstybės, tai vienintelio – leisti joms atlikti procedūras čia, Lietuvoje, leisti susilaukti vaikų, ir jeigu Danijoje kas septintas vaikas gimsta su pagalba, su medicinos pagalba, modernios medicinos pagalba, tai Lietuvoje gimsta vienas iš šimto vaikų su pagalbinio apvaisinimo pagalba“, – teigė liberalas Simonas Gentvilas.

„Mylinčios, norinčios susilaukti vaikų ne dėl išmokų, bet iš meilės šeimos laukia šito įstatymo“, – pridūrė jis.

Siūlymo kritikai teigė, kad tai neatspindi geriausių vaiko interesų, nes skatina vaikų gimimą nepilnose šeimose.

„Iš jų būtų atimta teisė žinoti, kas yra jų tėvas, ir tai būtų nesmagu“, – sakė konservatorius Valdas Rakutis.

Jis tvirtino, kad įstatymas nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

V. Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pranešė, kad dėl jų siūlymo sulaukta užuominų iš Prezidentūros, jog, leidus vienišoms vaisingoms moterims gauti pagalbinį apvaisinimą, įstatymas gali sulaukti prezidento veto. Parlamentarė ragino nepasiduoti spaudimui.

„Aš netveriu džiaugsmu ir nesitikėjau, kad tikrai bus pritarta būtent dėl vienišų moterų. Ir dar noriu pasakyti, kad išgirstų prezidentas. Tegu jis pasitaria su Latvijos kolega, kur būtent šitos nuostatos yra jau tris dešimtmečius galiojančios“, – teigė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymu iš naujo įstatymo išbrauktas anksčiau Vyriausybės nustatytas reikalavimas nesusituokusiai porai įrodyti, kad kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus.

Pagal įstatymą, embriono donorystė bus leidžiama, tik jei embrionas laikomas lytinių ląstelių banke ne trumpiau kaip dvejus metus nuo jo konservavimo dienos ir donorai tam pasirašė sutikimą.

Kaip ir iki šiol, lytinių ląstelių banke embrionai dvejus metus bus laikomi valstybės biudžeto lėšomis, o po to – poros ar moters, nesančios poroje, lėšomis. Donorystei skirti embrionai valstybės lėšomis ir toliau galės būti laikomi ne ilgiau kaip dešimt metų.

Naujos redakcijos įstatyme išlieka ir surogatinės motinystės draudimas.

Seimas ketvirtadienį taip pat nusprendė, kad lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimas valstybės lėšomis turėtų būti pradedamas kompensuoti jau nuo 2027-ųjų, o ne 2029 metų, kaip siūlė Vyriausybė.

„Kiekvienas gimstantis žmogus, kokiu keliu jis beatkeliauja į šį pasaulį, yra Dievo kūrinys, labai brangi dovana, o šis įstatymas tik padės Kūrėjui“, – po balsavimo sakė liberalas Viktoras Pranckietis.

Socialdemokrato Sauliaus Čaplinsko teigimu, nevaisingumas yra medicinos problema, todėl būtina sudaryti sąlygas ją spręsti.

„Mano pareiga, kaip gydytojo, pasakyti, kad nedarytume tokių klaidų, nemaišytume į vieną savo įsitikinimų, medicininio progreso ir nespręskime už žmogų, kas jam geriau, o paprasčiausiai sudarykime sąlygas pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis, kurios jau yra. Prisiminkime, kad prieš 200 metų žmonės gyveno vidutiniškai iki 40 metų, būtent progresas ir leido pasiekti tai, ką turime dabar“, – sakė jis.

Įstatymas daugiausia kritikos sulaukė dėl to, kad pagalbinio apvaisinimo būdu gimę vaikai nežinos savo kilmės.

„Vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, žinoti biologinius tėvus ir, kiek įmanoma, augti mamos ir tėčio globoje. (...) Šiandien valstybė labai ieško būdų, kaip priversti tėvą mokėti alimentus ir vykdyti pareigas vaikui, tačiau kartu leidžia teisiškai įtvirtinti situaciją, kai tėvo vaidmuo vaiko gyvenime apskritai nenumatomas. Valstybė, mano manymu, neturėtų siųsti žinios visuomenei, kad tėvas vaikui yra nebūtinas“, – sakė „valstietė“ Ligita Girskienė.

„Esu dirbusi vaikų namuose ir mačiau šimtus vaikų, kurie žinojo savo tėvus, bet tai nesuteikė jiems džiaugsmo, tai nėra meilės ir sėkmingo gyvenimo garantas“, – kritikų argumentus atrėmė socialdemokratė Orinta Leiputė.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimas Jonas Jankūnas tvirtino, kad šiuo teisės aktu nesprendžiamos medicininės bėdos, o sudaromos sąlygos įvairioms klinikoms užsidirbti.

„Klinikos, kurioms rūpi ne žmonės, o pinigai, teikia pirmenybę pagalbiniam apvaisinimui. Jos mažai aiškina apie kitus būdus. Klinikos, kurios etiškos, jos aiškina kitus būdus, sudaro žmonėms galimybę pradėti nėštumą natūraliai. Komercine prasme tai yra visiškai nepatrauklu. Etiškos klinikos skatinamos žlugti. Jeigu pagalbinio apvaisinimo klinikoje yra medikas, kuris paaiškina kitas galimybes, ir pora laimingai išeina be pagalbinio apvaisinimo, toks gydytojas daro nuostolį klinikai. Visur vyrauja jo didenybė euras. Padarė pagalbinį apvaisinimą – pinigai, pastojo natūraliai, sutvarkius organizmo pusiausvyrą, įvykdžius detoksikaciją – nuostolis. Štai kokį mes turime projektą“, – teigė parlamentaras.

Naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos Seimas ėmėsi dar balandį po to, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per septynerius metus nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu iki šiol galiojusia tvarka, leidusia procedūrą susituokusioms poroms, gimė 2,8 tūkst. vaikų.

Iki naujo įstatymo priėmimo ministerija leidžia gydymo įstaigoms toliau teikti paslaugas.