Mitingų skaičiai: technologijoms stinga patikimumo, o institucijos nepadeda

Lietuvos žiniasklaidai susiduriant su iššūkiais patikimai pranešti apie mitinguotojų skaičių, to nefiksuoja jokios tarnybos – net ir tos, kurios turėtų prižiūrėti įstatymų laikymąsi.

Teisės aktai numato, kad renginio organizatoriai su savivaldybe turi suderinti protesto laiką ir vietą, o policija yra atsakinga už viešosios tvarkos užtikrinimo priemonių parinkimą, kontrolę, ar nustatyto skaičiaus laikomasi.

Tačiau policija neturi įrankių tiksliai suskaičiuoti, kiek mitinguose dalyvauja žmonių, o galimus pažeidimus fiksuoja „iš akies“.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vyko mitingas dėl LRT įstatymo pataisų. Į jį susirinko dešimttūkstantinė minia, o dėl tikslaus skaičiaus viešojoje erdvėje kilo diskusija.

BNS paskelbė, kad mitinge dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių. Šiuos duomenis grindėme skaičiavimais, atliktais pasitelkus du dirbtinio intelekto įrankius: jiems pateikėme kelias nuotraukas ir paprašėme apytiksliai įvertinti dalyvių skaičių.

Patikimesnio būdo nustatyti protesto „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ dalyvių skaičių BNS žurnalistams rasti nepavyko.

„Suskaičiuoti mažesnius mitingo dalyvių skaičius galime gana patikimai, įvertindami, kiek vietos užima, pavyzdžiui, 50 žmonių grupė, ir paskaičiuodami, kiek tokių plotelių, kuriuose stovi žmonės, apskritai yra. Tačiau taip skaičiuoti daugiatūkstantinių minių be papildomų techninių priemonių nėra įmanoma“, – sakė BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Pasak jo, mitingus nušviečiantys BNS žurnalistai nuolat siekia gauti patvirtinimą apie dalyvių skaičių iš policijos. Jį nustatyti turėtų įvykio vietoje dirbantys pareigūnai, nes taiko atsakomybę už Susirinkimų įstatymo pažeidimus.

„Tai mums įmanoma ne kiekvienu atveju. Dažnai policija skaičiaus įvardyti atsisako, motyvuodama tuo, kad dalyvių neskaičiuoja. Kartais skaičių įvardija, tačiau pripažįsta, kad vertina tik „iš akies“. Esame matę ir akivaizdžių pavyzdžių, kai pareigūnai dalyvių skaičių gerokai praskaičiuodavo“, – sakė S. Jakučionis.

Policija atsisakė BNS nurodyti, kiek šeštadienį Katedros aikštėje Vilniuje susirinko protestuotojų. Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, taip nuspręsta, kad žmonės „nemanipuliuotų skaičiais“.

„Po poros mitingų nusprendėme skaičiaus nekomunikuoti, nes paskui visi naudojasi, o mes neturime objektyvios galimybės suskaičiuoti, nes (...) neturime tikslios metodikos ir negalime pagrįsti to skaičiaus“, – BNS sakė R. Matonis.

Pasak jo, policija yra taikiusi administracinę atsakomybę už viršytą mitingo dalyvių skaičių, bet tai daroma akivaizdžiais atvejais, kai tikslesni skaičiavimai nereikalingi.

Policijos atstovas pridūrė, kad įprastai renginio organizatoriai informuodami savivaldybę apie planuojamą protestą nurodo didesnį skaičių negu numato realiai susirinksiant žmonių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad policijos funkcija yra užtikrinti viešąją tvarką, o tam reikalingas pajėgas policija numato pagal renginio suderinime nurodytą galimą dalyvių skaičių.

„Gavę tuos skaičius, pareigūnai įsivertina, kiek pareigūnų turėtų dirbti, kokia apimtimi, bet skaičiuoti dalyvius nėra policijos darbas“, – teigė J. Samorokovskaja.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas BNS patvirtino, kad savivaldybės išduotame pažymėjime nurodyto dalyvių skaičiaus viršijimas laikomas Susirinkimų įstatymo pažeidimu.

„Jeigu būtų viršytas pagal leidimą nurodytas kiekis, tai būtų Susirinkimų įstatymo pažeidimas. Tokiu atveju atsakomybę gali taikyti policija, savivaldybė tame nedalyvauja“, – sakė jis.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, Susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Savo ruožtu J. Samorokovskaja nurodė, kad policija gali komentuoti tik renginyje fiksuotus pažeidimus, bet ne dalyvių skaičių.

Sostinės policijos duomenimis, protesto „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ metu šeštadienį buvo sulaikytas vienas asmuo, jam pritaikyta administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą.

„Sulaikytas asmuo už viešosios tvarkos pažeidimą, buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, jam yra surašytas protokolas už viešosios tvarkos pažeidimą“, – sakė Vilniaus policijos atstovė.

Pastaraisiais mėnesiais protestų „Šalin rankas“ dalyvius skaičiuodavo mobiliojo ryšio operatoriai, tačiau ir jų metodika turi trūkumų, nes neįvertina atsitiktinių praeivių, mitingų vietų prieigose esančių žmonių ir esančiųjų aplinkinėse patalpose arba namuose.

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, Katedros aikštėje vykusiame proteste šeštadienį dalyvavo 9,5 tūkst. šios telekomunikacijų bendrovės klientų.

„Tele2“ tinkle skaičiuojame, kiek SIM kortelių tuo metu jungiasi prie ryšio stoties ar stočių, kurios dengia tam tikrą teritoriją. Skaičiuojame visas (korteles – BNS), net jei nėra skambinama ar nevyksta duomenų sesija, todėl mūsų gaunami skaičiai yra pakankamai tikslūs“, – sakė ji.

Minėtą skaičių bendrovė nustatė atmetusi įprastą panašiu dienos metu, nevykstant susibūrimui, prie ryšio stočių prisijungusių klientų skaičių.

„Sudėjus visų operatorių pateikiamus SIM kortelių skaičius, tam tikra paklaida išlieka, nes žmonės gali turėti, pavyzdžiui, dvi skirtingų operatorių SIM korteles tame pačiame telefone arba du įrenginius“, – nurodė A. Buitkutė.

Kaip sakė „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, šios įmonės klientų Katedros aikštėje ir jos prieigose buvo 8,1 tūkstančio.

„Skaičiuojama preliminariai Katedros aikštėje. Ar stovėsite prie Vidaus reikalų ministerijos kamputyje ir žiūrėsite iš tolo, ar būsite prie pat scenos, skaičiuos vienodai“, – nurodė A. Stasiulaitis.

Jis pripažino, kad nustatant šį skaičių to paties ar skirtingų operatorių kelių įrenginių naudojimas nėra vertinamas: „Gal vienas žmogus ir turi du įrenginius, bet tai labai retas atvejis.“

„Tas skaičius yra preliminarus, natūralu. Kas yra Katedros aikštės prieigose namuose, viduje, gyvena ten, tikriausiai, irgi patenka į tą skaičių“, – pridūrė „Telia Lietuva“ atstovas.

„Bitės“ duomenimis, Katedros aikštėje protesto metu šeštadienį buvo per 8 tūkst. šio operatoriaus klientų. Bendrovės vertinimu, unikalių lankytojų, atvykusių specialiai į mitingą, galėjo būti apie 4–5 tūkstančius.

Kaip komentare BNS nurodė „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė, protesto dalyvių analizei pasirinkti tie tinklo sektoriai, kurie pagal padengimą geografiškai apima Katedros aikštę ir tiesiogines jos prieigas.

„Skaičiuodami nevertiname, kiek laiko konkretus žmogus praleido konkrečioje vietoje – ar keliolika minučių, ar kelias valandas. Visu protesto laikotarpiu kiekvienas žmogus į statistiką įtraukiamas tik vieną kartą“, – sakė jis.

Remiantis mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, į mitingą Katedros aikštėje praėjusį savaitgalį susirinko apie 22–26 tūkst. žmonių.

Šį skaičių atitinkančiu tikrovę laiko protestą organizuojančios Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė.

„Mes patys dalyvių neskaičiuojame, neturime tokių ir priemonių. (...) Patys sau remiamės ryšio operatorių duomenimis, kurie rodo, kad dalyvių galėjo būti apie 25 tūkst., taip pat ir aikštės nuotraukomis“, – BNS sakė ji.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė taip pat akcentavo, kad protestuotojų aktyvumas nemažėja.

„Žinant, kad tai buvo jau šeštas protestas per pusę metų laisvo žodžio klausimu, tai rodo, kad žmonėms ši tema tikrai yra svarbi, ir reikšminga dalis visuomenės nesutinka su tuo, kokios ir kaip Seime yra svarstomos LRT įstatymo pataisos. Būtent tai, kad žmonių pilietinis aktyvumas nemažėja tokį ilgą laiką, mane džiugina labiausiai“, – kalbėjo B. Davidonytė.

BNS skelbė, kad dėl grėsmės žodžio laisvei nuo praėjusių metų gruodžio surengtuose keliuose protestuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Protestus išprovokavo valdančiųjų bandymas palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Žlugus šiam bandymui, Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė parengė įstatymo pataisas, keičiančias nacionalinio transliuotojo valdyseną. Kritikai teigia, kad ir šios pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei.