„Mūsų negirdi“: į protestą dėl grėsmės žodžio laisvei sotinėje susirinko tūkstančiai žmonių

Išreikšti susirūpinimą dėl grėsmės žodžio laisvei ir nepritarimą Seime svarstomoms Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms šeštadienio popietę į Katedros aikštę Vilniuje susirinko apie 30 tūkst. žmonių.

Mitingo dalyviai ir kalbėtojai teigė, kad valdžia, bet kokia kaina siekdama pakeisti LRT valdyseną, negirdi tam besipriešinančios visuomenės atstovų. Kritika dėl LRT virto kritika visai valdančiųjų socialdemokratų politikai.

„Žiniasklaida yra veidrodis, kuriame socialdemokratai paniškai bijo pamatyti savo akivaizdų bjaurumą. Ir užuot bandę keistis patys, jie atkakliai bando pakeisti patį veidrodį“, – šeštadienį per mitingą sakė Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas.

„Laisvę LRT nuo bebrų“, „Dzievuliau, jei esi, paskolink tai Vasilysai durnajai smegenų! Bo nibigaliu!!“, „Nevežkit mums Putino saulės“, „Laisvo žodžio jūs neatimsit“, „Laisvas žodis – jėga“, prie LSDP logo prirašyta „cykcinti bomba“ – skelbė mitingo dalyvių plakatai.

Dažnas protesto akcijos dalyvių buvo apsigobęs Lietuvos trispalve ar laikė rankose istorinę vėliavą su Vyčiu.

Nuo praėjusių metų gruodžio tai jau penkta protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

„Esu čia, nes valdžia toliau bando stumti tas savo nesąmones ir nesiklauso, negirdi, neva mes nematome, kur čia tos problemos. Jeigu visi mato, o jie – ne, tai nereiškia, kad mums vaidenasi, čia jie – akli“, – BNS sakė į protesto akciją atėjęs 33-ejų mokslo darbuotojas Dovydas Širvinskas.

„Gimiau laisvoje Lietuvoje ir labai patinka likti toje laisvėje“, – teigė jis.

Prekyboje dirbanti 44-erių Milda Makauskė BNS teigė į protestą atsivedusi sūnų, nes nori jam parodyti, kodėl būtina dalyvauti tokiose akcijose.

„Kad ateities kartos matytų, jog negalima susitaikyti su tuo, kas iš principo nėra teisinga, ir kad valdžia turi tarnauti ne sau, o žmonėms“, – sakė ji.

Senjorės Danutė bei Regina tvirtino į protestą atėjusios dėl to, kad tai jų pareiga.

„Ateidama čia, padarau viską, ką galiu šitoje situacijoje. Po stovinčiu akmeniu vanduo neteka“, – teigė viena jų.

Moterys sakė nepasitikinčios dabartine valdžia, nes jos politika šalį veda atgal.

„Siaubinga padėtis šiuo metu ir Seime, ir Vyriausybėje, nėra jokio lyderio. (...) Noriu, kad mano vaikai, mano anūkės gyventų laisvoje Lietuvoje, demokratinėje šalyje“, – kalbėjo moteris.

Protesto akcijos organizatorių teigimu, parlamente svarstomi LRT įstatymo pakeitimai suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų.

„Matome, kad valdantiesiems dešimčių tūkstančių žmonių, susirenkančių į protestus po parlamento langais kol kas nepakanka. Buldozeris dėl LRT pataisų vėl užkurtas ir rieda pilnu pajėgumu. Visi stebėjome realų pokytį sukūrusias šimtatūkstantines minias, susirinkusias į protestus Vengrijoje. Tegul tai tampa įkvėpimu ir mums“, – skelbta kvietime į mitingą.

„Dabar valdantieji verčiasi per galvą, organizuoja nestatutinius posėdžius, siekia, kad jie vyktų iki išnaktų. (...) Visa ši skuba ir chaosas vyksta tik dėl to, kad kuo greičiau būtų perimta jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolė“, – teigiama jame.

Protestą organizavo žurnalistų iš įvairių redakcijų bendruomenė ir Kultūros asamblėja.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovės Birutės Davidonytės teigimu, šią savaitę pavyko Seime pristabdyti socialdemokratų buldozerį svarstant LRT įstatymo pataisas.

„(...) dabar jau yra ganėtinai akivaizdu, kad į savo susiplanuotą grafiką pakeisti LRT vadovybę dar iki paskutinio šios LRT tarybos posėdžio gegužės 19-ąją, jie, ko gero, nebespės“, – sakė ji.

„Bet jie tą padarė ne iš geros valios, ne dėl to, kad norėjo. Jie tą padarė dėl to, kad juos sustabdė opozicijos spaudimas ir taip pat kiekvienas iš jūsų esantis čia“, – tvirtino B. Davidonytė.

Pasak jos, atsipalaiduoti dar anksti, nes dar neaišku, ar valdantieji atsitrauks nuo „laisvą žodį varžančių LRT įstatymo pataisų“.

Vilniaus universiteto istorikas A. Terleckas per mitingą šeštadienį kėlė klausimą, ar tai, ką daro valdantieji dėl LRT, yra „kvailumo prasiveržimas į tikrovę, ar naglumas, ar vertybių devalvacija, ar vis dėlto koks nors genialus planas užvaldyti ir pavergti Lietuvą“.

„Ir nors mes dažnai dairomės į Sakartvelo, į Vengrijos pavyzdžius, man vis tiek atrodo, kad daugiau šiandien tenka kalbėti apie piktavališką kvailumą negu genialų blogį. Kvailumas, žinoma, irgi yra pavojingas, bet jis lengviau suvaldomas, labiau pažeidžiamas ir mažiau organizuotas. Ir jam irgi reikia priešintis“, – teigė mokslininkas.

Kita vertus, anot jo, valdžios elgesys privertė bendraminčius išeiti iš virtualybės ir susiburti.

„Būdami kartu per visą šį laiką mes neapsakomai praturtėjome. Pamatėme kai kurių žmonių tikruosius veidus, išgirdome jų tikruosius interesus ir galų gale sužinojome, kuo vardu Agnės Širinskienės katinas“, – tvirtino A. Terleckas.

„Ir ši pozityvi protestų prasmė tampa ypač akivaizdi, kai pažvelgiame į valdančiųjų pusę (...) Jie neturi jokio pagrindo po kojomis. Jie neturi jokio pamato. Jie turi tik kiaurą šiferio stogą, po kuriuo bando slėptis nuo lietaus ir nuo mūsų“, – sakė jis.

Mokytojas ir filosofas Donatas Puslys tvirtino laikantis pilietiškumo egzaminą.

Filosofas pabrėžė, kad reikia dalyvauti protesto akcijose, norint neleisti kurti sistemos, kurioje valstybė paverčiama partiniu uabu.

„Šiandien negalime leisti sau pavargti ir pasiduoti. Kaip ir tas berniukas iš žymiosios Hanso Kristiano Anderseno pasakos, esu čia tam, kad pasakyčiau kartu su jumis, kad karalius, o tiksliau „karaliukai“, yra nuogi. Jų intencijos užvaldyti visuomeninį transliuotoją bet kokiomis priemonėmis yra apnuogintos. Ir matėme tai iš balsavimo. Juos suvienijo ne poligonas, kitaip tariant, nacionalinio saugumo interesas, o tik noras paversti LRT savo akcine bendrove“, – kalbėjo D. Puslys.

„Kaip laisvas žmogus kartu su kitais laisvais čia susirinkusiais žmonėmis sakau, kad nesutikau, nesutinku ir niekada nesutiksiu su taip stumiamomis LRT pataisomis. Dar daugiau, nesutiksiu su tuo, kaip elgiamasi su kultūros bendruomene, apskritai su pilietine visuomene, kaip traktuojami teisinės valstybės principai“, – sakė jis.

Ne vienas kalbėtojas akcentavo ir prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl LRT, valdančiosios koalicijos.

Pasak D. Puslio, valstybės vadovas bando „išsirangyti ir stumiamo buldozerio akivaizdoje daugiausiai tyli ar tuščiažodžiauja“.

„Negaliu taikytis su dvigubais standartais, su tuo, kad jis viena ranka žaidžia su tais, kurie užkūrė buldozerį, o kita ranka bando vaidinti nešališką teisėją. Galų gale lieka stovėti iškėlęs ką tik paseilintą rodomąjį pirštą, kad pažiūrėtų, iš kurios pusės pučia vėjas ir į kurią pusę dabar geriau pasisukus. Tai nėra prezidentiška ir tai nėra valstybiška“, – kalbėjo filosofas.

Istoriko Nerijaus Šepečio teigimu, tiek socialdemokratai, tiek prezidentas laisvą žodį yra pakeitę „natūraliu arba apsimestiniu durnumu“, pastiprinę iškalbumu, melu, nutylėjimu, iškraipymu ir net kliedesiais“.

Anot jo, tiek valdantieji, tiek G. Nausėda moka „įjungti durnių ir kalbėti taip, kad nei mintys, nei pasaulis, nei tiesa, nei tikrovė nebūtų svarbu“.

Istorikas akcentavo, kad reikia pagaliau išmokti ir nebijoti pasakyti tiesiai į akis: jūs kliedit, jūs meluojat, yra ne tai, yra tai, tiesa yra ta, išvada yra tokia.

Kaip rašė BNS, gruodį valdantieji motyvuodami Valstybės kontrolės atliktu auditu mėgino palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Žlugus šiam bandymui Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė parengė įstatymo pataisas, smarkiai keičiančias nacionalinio transliuotojo valdyseną. Šiam projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo.

Protesto mitingai dėl žodžio laisvės rengiami nuo gruodžio mėnesio. Juose dalyvaudavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Balandį netoli Seimo protesto organizatoriai pastatė ir jo simbolį – surūdijusį vikšrinį buldozerį, kurio priekinėje dalyje ugnies fone matomas užrašas „LRT pataisos“.