Ministrų kabinetas palaiko siūlymą griežtinti atsakomybę už sistemingas vagystes iš parduotuvių

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui taikyti griežtesnes bausmes už sistemines smulkias vagystes iš parduotuvių ir jiems taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Pasak teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, asmuo galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

„Mes matome, kad tai yra sisteminės vagystės ir tai yra jau net ir organizuoto nusikalstamumo apraiškos, kuomet privažiuojama automobiliu, išeina trys žmonės, pavagia visi iki 150 eurų ir realiai vėliau nesumoka jokios net baudos, nes dažniausiai tie žmonės, neturintys pastovaus darbo ir išieškoti net baudą yra sudėtinga“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams teigė ministrė.

„Dėl to mes, reaguodami į visą tą situaciją, tiems ilgapirščiams norime šiek tiek apsunkinti gyvenimą ir vis dėlto leisti prekybos centrams nuo tų vagysčių apsisaugoti“, – pridūrė ji.

Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų dar turės pasisakyti Seimas. Parlamentarams pritarus, naujos nuostatos įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 dienos.

Šiuo metu už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų.

Teisingumo ministerijos teigimu, 2020–2025 metais fiksuotas itin didelis smulkių vagysčių augimas, o absoliuti jų dauguma įvykdyta prekybos vietose.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apimančiais tik asociacijos narius, 2020 metais buvo užfiksuotos 15 tūkst. 213 vagystės, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų. 2024 metais šis skaičius išaugo iki 37 tūkst. 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų.

Anot ministerijos, platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 metais išaugo iki 21 mln. eurų 2023-aisiais.

Per pastaruosius dvejus metus beveik 1 tūkst. asmenų buvo dešimt ir daugiau kartų bausti už smulkias vagystes. Iš jų vienas asmuo padarė virš 300 smulkių vagysčių, du asmenys virš 200, 24 asmenys – virš 100 vagysčių.

Teisingumo ministerijos teigimu, šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė dažnai yra neefektyvi sistemingomis vagystėmis užsiimantiems asmenims, kurie veikia gerai organizuotose grupėse.

„Tokiais atvejais baudos išieškojimas tampa problemiškas, nes šie asmenys dažnai neturi ir neketina turėti teisėtų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti priverstinį išieškojimą“, – sako ministerija.

Taip pat siūloma įtvirtinti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose. Ši priemonė būtų taikoma asmenims, pakartotinai padariusiems smulkią vagystę, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos.

„Žinome, jog ir dabar yra prekybos centruose stebimi žmonės, yra kameros, tačiau apsaugos darbuotojai neturėjo galimybės tokių neįleisti žinodami net kad yra nuolat vagiantys būtent šitie asmenys. Tai šiuo metu bus galimybė juos išvesdinti iš prekybos centro“, – aiškino R. Tamašunienė.

Pasak ministerijos, draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.