Ministrė: įsteigus seksualinių nusikaltėlių registrą, žmogus į jį nebūtų įrašomas visam gyvenimui

Grįžtant prie idėjos steigti viešą seksualinius nusikaltimus padariusiųjų registrą, nusikaltimą padaręs žmogus nebūtų į jį įrašytas visam gyvenimui, sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

„Reikia surasti žmogaus teisių balansą. Mes suprantame, kad tai nusikaltę asmenys, bet atlikę bausmę, tai turėtų turėti apsaugą“, – žurnalistams sakė R. Tamašunienė.

„Niekas nekalba apie viešą registrą, kuris galios visą gyvenimą, tai yra nustatytas laiko tarpas. Teismai priimtų sprendimus atlikti bausmę ir taip pat, atlikus bausmę, dvejus ar penkerius metus būti viešajame registre – tai, mūsų vertinimu, atbaidytų nuo pakartotinio nusikaltimo ir apsaugotų visuomenės teisę žinoti“, – pridūrė ji.

Taip ministrė kalbėjo pirmadienį premjero iniciatyva Vyriausybėje surengus ministerijų ir institucijų pasitarimą dėl vaikų apsaugos sistemos veiksmingumo.

R. Tamašunienės teigimu, įstatymas dėl tokio registro įsteigimo šiuo metu yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

„Aišku, yra daug „už“ ir „prieš“ dėl viešinimo (...), dėl mūsų geografiškai mažos valstybės, bet šiandien diskutavome, kad verta prie to grįžti ir paieškoti tų sprendimų, kalbant apie viešumą kaip didelę prevencinę priemonę ir žinojimą žmonėms, siekiant apsaugoti vaikus ir nepilnamečius“, – dėstė Teisingumo ministerijos vadovė.

Anot jos, taip pat bus bandoma sumažinti administracinę naštą siekiant gauti žalos atlyginimą, siekiama, kad vaikams atstovaujantys advokatai gautų specializaciją.

„Buvo iškelta vaiko advokato idėja, apsvarstysime Teisingumo ministerijoje išskirti ypatingą specializaciją advokatų, atstovaujančių vaikams“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Kaip rašė BNS, šią vasarą teismams perduotos dviejų kunigų bylos, kuriose dvasininkai kaltinami seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.

Vienas kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, fiksuoti 34 nusikalstami epizodai – nuo vaikų privertimo vartoti alkoholį iki jų seksualinio prievartavimo. Nusikaltimai daryti 23 metus – nuo 2002 metų iki 2025 metų. Ši byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje dar vienas kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija, šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pirmadienį žadėjo griežtinti specialių QR kodų, reikalingų darbui su vaikais, tikrinimą tarp kunigų.

Po pasitarimo Vaiko teisių tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pranešė, kad specialistai ketina tikrinti visų su vaikais dirbančiųjų bažnytinėse bendruomenėse QR kodus.

„QR kodas yra tik nusikaltimus padariusiems žmonėms. O kodas nesuteikiamas, matytume, kad čia reikėtų teisinę bazę praplėsti, papildomus funkcionalumus įtariamųjų ir nuteistųjų registre suteikti, kad tas kodas būtų jau įtariant asmenį tokio pobūdžio nusikaltimais“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Šiuo metu pagal nuo 2024-ųjų lapkričio galiojančią tvarką, su vaikais norintys dirbti žmonės privalo turėti specialų QR kodą, patvirtinantį, jog nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus. Šie duomenys paimami iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuris nėra viešas.

Be kita ko, teisingumo ministrė teigė, kad po galimų pedofilijos atvejų Bažnyčioje, bus rengiami susitikimai ir su dvasininkais.

„Mums reikia kalbėti su visomis religinėmis bendruomenėmis. Mano vertinimu, jie taip pat yra suinteresuoti, kad tokių atvejų nebūtų arba neatrodytų, kad jie yra slepiami, o kad juos pati bendruomenė galėtų identifikuoti ir į juos tinkamai reaguoti“, – nurodė ji.

R. Tamašunienė, be kita ko, pasisakė už diskusijas, jog asmenys, kurie turi sutrikimų dėl lytinio potraukio ir ieško medikamentinės pagalbos, jos sulauktų.

„Neturime priverstinio gydymo formų, bet yra žmonių, kurie ieško pagalbos, matydami savo potraukius, kuriuos jie norėtų valdyti. (...) Galbūt tokius vaistus priskirti kompensuojamų vaistų kategorijai, nes tai yra pakankamai brangus medikamentinis gydymas, jeigu – aš nesu kompetentinga to komentuoti – gydytojas psichiatras nustato, kad tai tinkamas būdas“, – aiškino ministrė.

Savo ruožtu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė paklausta, ar palaiko registro idėją, pabrėžė, kad tai galėtų būti viena iš priemonių, kuri galėtų apsaugoti vaikų aplinką, tačiau dėl to reikia diskutuoti.

„Vienas iš tų, kas galėtų apsaugoti aplinką nuo galimai pasikartojančių veikų ir tai, ką išaiškino ir Konstitucinis Teismas, kad seksualinius nusikaltimus padarę asmenys gali anksčiau išeiti į laisvę, gali būti taikoma lygtinio paleidimo priemonė. (...) Tikrai esame diskusijoje“, – po pasitarimo Vyriausybėje sakė ji.

I. Skuodienės pateiktais duomenimis, šiemet tarnyba jau gavo apie 200 pranešimų apie galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusius vaikus. Anot jos, šis skaičius nuo 2022 metų yra paaugęs.

Registro idėjai pritaria ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Mes ne tik pritariame, bet mes ir siūlome šią priemonę, kuri tikrai ne panacėja, ne stebuklinga lazdelė ir neišspręs visų problemų, bet šiandien matydami mūsų situaciją, kai pakankamai silpnas yra baudžiamumas, kai aukos nepraneša dėl įvairiausių priežasčių, kai aplinka tyli, manau, kad tokia priemonė būtų savalaikė“, – aiškino ji.

K. Mišinienė džiaugėsi, kad dėmesio asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, padaugėjo, tačiau piktinosi, kad didesnis dėmesys atsirado tik po pastarojo skandalo.

Kaip skelbė BNS, dabar galiojančiame įstatyme nustatyta, kad dirbti su vaikais draudžiama asmenims, teismo pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

Taip pat asmenims, nuteistiems dėl vaiko pirkimo arba pardavimo, kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas.

Su vaikais dirbti taip pat negali tie, kas padarė seksualinius nusikaltimus, bet buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir padarę kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.