Nepilnamečių nusikalstamumui keliantis į skaitmeninę erdvę, vidaus reikalų ministras
Martynas Katelynas teigia pavedęs policijai parengti planą, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis bei kiek tai kainuotų valstybei. Anot jo, šiuo metu jis laukia patvirtinimo.
„Mes pastebime, kad socialiniuose tinkluose įvairiose susirašinėjimo platformose
nepilnamečiai yra verbuojami nusikalstamai veiklai – perduoti siuntas, platinti narkotines medžiagas, dalyvauti įvairiose sukčiavimo schemose, rinkti informaciją apie įvairius objektus, ir dažnai viskas prasideda itin nekaltai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo M. Katelynas.
„Policijai yra pavesta pateikti konkretų įgyvendinimo planą su aiškiais terminais, tarpiniais rezultatais ir finansavimo poreikiu. Turime žinoti, kokių pajėgumų ir galų gale kompetencijų reikia, nes keičiantis laikams keičiasi įvairūs dalykai ir tiems dalykams reikia pasiruošti. Tas nusikalstamumas, kuris galbūt buvo prieš 30 metų, tai vyko gatvėse – dabar viskas persikėlė į skaitmeninę erdvę“, – teigė jis.
Tiesa, vėliau ministras patikslino, kad Policijos departamentas 2026-2030 metams skirtą planą jau parengė – šiuo metu esą jis tebėra „tvirtinimo stadijoje“.
Kaip nurodė M. Katelynas, plane analizuojamos ir nepilnamečių nusikalstamumo, ir seksualinio išnaudojimo temos.
„Tame plane du prioritetai yra išskirti – tai yra nepilnamečių seksualinis išnaudojimas skaitmeninėje erdvėje ir įtraukimas į nusikalstamas veiklas, įskaitant ir verbavimą“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, šiuo metu informacija apie tokias veikas skaitmeninėje erdvėje yra renkama bei filtruojama rankiniu būdu, todėl parengtame plane siūloma dalį šių operacijų automatizuoti pasitelkiant dirbtinį intelektą.
„Kad galėtumėme efektingai kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimi, yra įvairūs technologiniai sprendimai. Čia, tikiu, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija galės kažką pasiūlyti, ką galėtų naudoti
policija“, – nurodė jis.
Martynas Katelynas / A. Ufarto / ELTA nuotr.
„Dabar tas procesas vyksta, na, rankiniu būdu turime įvairių įrankių, bet jie nėra pakankamai efektyvūs“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras.
Jis akcentavo, kad visuomenės švietimas bei raginimai tėvams būti budriems nėra pakankama priemonė – būtinas glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir interneto platformų atsakomybė.
„Vaikų saugumas negali būti paliktas vien tik tėvams ir pačių vaikų atsargumui. Platformos turi reaguoti į pažeidimus, bet ir imtis priemonių, kad pavojai būtų pastebėti kuo anksčiau – dar prieš atsirandant galimai žalai“, – nurodė ministras.
„Lietuva tikrai sieks aktyvaus vaidmens ir Europos sąjungoje (ES), nes skaitmeninės grėsmės jos nepaiso valstybių sienų, todėl būtini bendri sprendimai, glaudesnis institucijų bendradarbiavimas ir didesnė technologijų bendrovių atsakomybė“, – sakė M. Katelynas.
Jis taip pat vylėsi, kad šis klausimas „nebus paliktas“ ir Lietuvai baigus pirmininkauti ES Tarybai.
„Tikimės, kad tuo pagrindu galėsime judėti į priekį, ir tas klausimas nebus paliktas. Na, ir po pirmininkavimo, ir pirmininkavimo metu“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, perimdama pirmininkavimą iš Airijos ir vėliau perduodama jį Graikijai.
Parengė rekomendacijas vaikų saugumui internete užtikrinti
Vidaus reikalų ministerija (VRM) šią vasarą parengė rekomendacijas, skirtas vaikų saugumui skaitmeninėje erdvėje užtikrinti. Jas planuojama pristatyti Lietuvai 2027-aisiais pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Gerųjų praktikų sąvadas skirtas dešimčiai skirtingų subjektų, vienaip ar kitaip prisidedančių prie nepilnamečių saugumo skaitmeninėje erdvėje užtikrinimo.
Dokumente apibrėžiamos rekomendacijos vaikų tėvams (globėjams), vaiko teisių apsaugos institucijoms, švietimo ir sveikatos sektoriams, nevyriausybinėms organizacijoms, skaitmenines paslaugas teikiantiems verslo subjektams, Skaitmeninių paslaugų akto įgyvendinimą užtikrinančioms institucijoms.
Nurodoma, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje modelis turėtų būti orientuotas į bendrus ES sprendimus, pavyzdžiui, amžiaus patikros socialiniuose tinkluose bei telefonų ribojimo mokyklose praktikas.