Lietuvos banko vadovas: iš pensijų fondų pasitraukė daugiau žmonių nei prognozuota

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pirmąjį šių metų ketvirtį pasitraukė daugiau žmonių nei prognozuota.

Tikslius skaičius centrinis bankas žada pateikti maždaug po dviejų savaičių.

„Darėme prielaidą, kad pasitrauks pirmais metais 20 proc., bet poveikio prasme tą viską sudėjome tarsi tai įvyktų pirmą ketvirtį. Tai šita prasme, ir tai ką jau komunikavo pensijų kaupimo bendrovių atstovai, tai atsiėmimas, panašu, kad mastai bus didesni negu buvo skaičiuojama prieš tai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Šimkus.

„Galutiniai skaičiai yra kovo 31-ai dienai, (...) Lietuvos bankas surinks iš pensijų kaupimo bendrovių informaciją ir ja pasidalins su institucijomis. Tai yra dviejų savaičių klausimas“, – pridūrė jis.

Anot G. Šimkaus, svarbu bus stebėti, kas pasitraukia: ar aktyviai kaupiantieji, ar jau nutraukę mokėjimus, bet likę fonduose, ar sukaupusieji mažas turto sumas, ar dideles.

„Neužtenka pasakyti, kad pasitraukė tiek ir tiek procentų. Labai svarbu, kokią tai turi įtaką ir tam pačiam sukaupto pensinio turto pokyčiui“, – teigė LB vadovas.

Įvairios institucijos prognozavo, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.

Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,403 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 9,8 mlrd. eurų.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas, 62,5 tūkst. žmonių jau pasitraukė iš sistemos dėl ligos bei artėjant pensijai arba atsiėmė 25 proc. lėšų.

Pirmąjį ketvirtį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo pasitraukė 9,5 tūkst., o 30,6 tūkst. žmonių išsiėmė iki 25 proc. lėšų, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

Be to, galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensijos, kai turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo dar 22,4 tūkst. žmonių.

„Per pirmąjį mėnesį tempas buvo didžiausias būtent metų pradžioje, sausį, vėliau tai šiek tiek sulėtėjo. Svarbu tai, kad 60 tūkstančių žmonių jau atgavo lėšas. Jų prašymai jau yra įgyvendinti, lėšos yra įkritusios į žmonių sąskaitas“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas.

V. Rūko teigimu, 25 proc. lėšų atsiėmę gyventojai vidutiniškai atgavo iki 2 tūkst. eurų, pasitraukę iš sistemos artėjant pensijai – apie 6 tūkst. eurų, dėl ligos – 5–10 tūkst. eurų.

Jis pabrėžė, kad bendras pasitraukusiųjų skaičius bus aiškus tik išmokėjus lėšas visiems pirmąjį ketvirtį paraiškas pateikusiems žmonėms – įskaitant tuos, kurie nori atsiimti visas savo įmokas ir investicinę grąžą.

„Tiktai užvakar buvo paskutinioji diena teikti prašymus. Užtruks šiek tiek laiko juos sužiūrėti, įvertinti, tam įstatymai numato 10 darbo dienų, per kurias reikia patikrinti prašymų kokybę, atitikimą duomenims, konvertuoti lėšas, jas išmokėti“, – aiškino LIPFA vadovas.

Anot V. Rūko, galutinius pirmojo ketvirčio duomenis planuojama paskelbti balandžio 17 dieną.

„Pirmo ketvirčio duomenys, kurių dar tiksliai nežinome, turėtų atitikti išankstines prognozes arba nuomonių apklausas. Ko gero, nebus kažkokių staigmenų“, – sakė jis.

Prašymus iki kovo 31 dienos pateikusiems gyventojams lėšos bus pervestos per 10 darbo dienų.

Savo ruožtu Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atstovė Živilė Kielienė gyventojus įspėja saugotis sukčių.

„Gyventojai turi išlikti budrūs, nes sukčiai žino, kad vieni traukiasi ir atsiima lėšas, o kiti lieka kaupime. Sukčiai bandys įvairiais būdais pasisavinti lėšas ir žmones vilioti į kitą pusę, pasiūlyti investuoti į nebūtas platformas, kuomet galima prarasti visas sukauptas lėšas“, – spaudos konferencijoje teigė Ž. Kielienė.

Kaip rašė BNS, sausio mėnesį prašymus nutraukti kaupimą ir pasitraukti iš sistemos pateikė apie 21 proc. kaupiančiųjų – gauta daugiau nei 300 tūkst. prašymų, tuo metu keturi iš penkių fondų dalyvių ir toliau buvo nusprendę likti sistemoje.

Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą – iki 2027 metų pabaigos – sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.

Prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti visas savo įmokas bei investicinę grąžą gyventojai gali bet kada iki 2027 metų pabaigos, o lėšas atgaus pasibaigus ketvirčiui.

Prognozuota, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.

Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,403 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 9,8 mlrd. eurų.