Lietuviai uždirba daugiau nei bet kada, tačiau dažnas vis tiek gyvena „nuo algos iki algos“. Kur dingsta pinigai?

Atlyginimai Lietuvoje jau keletą metų auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, o gyventojų indėliai bankuose pasiekė rekordines aukštumas. Europos Komisija prognozuoja, kad darbo užmokestis šalyje ir šiemet didės daugiau nei 7 proc., o vartojimas išliks pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu. Nepaisant to, reikšminga dalis gyventojų vis dar jaučiasi gyvenantys nuo algos iki algos, teigia ekspertai. Šią situaciją lemia kelios priežastys, tarp jų – ir gana netikėtos.

„Lietuva susiduria su reiškiniu, kuris brandesnėse Vakarų ekonomikose matomas jau ne vieną dešimtmetį – augant pajamoms, kartu labai sparčiai didėja ir bazinis gyvenimo standartas. Per pastaruosius penkiolika metų reikšmingai pasikeitė namų ūkių vartojimo struktūra: vis didesnę išlaidų dalį sudaro paslaugos, mobilumas, skaitmeninis vartojimas ir įvairūs periodiniai mokėjimai. Kitaip tariant, auganti pajamų dalis šiandien vis dažniau skiriama ne ilgalaikio turto kaupimui, o nuolatiniam gyvenimo komforto palaikymui“, – sako skaitmeninio indėlių ir paskolų banko „Fjord Bank“ vadovas Veiko Kandla.

Eksperto teigimu, dalis išlaidų, kurios anksčiau buvo laikomos papildomomis ar net prabanga, šiandien vis didesnei visuomenės daliai tampa kasdieniu standartu. Todėl net ir sparčiai augant atlyginimams finansinio saugumo jausmas dažnai nedidėja.

„Prenumeratos, maisto pristatymo paslaugos, papildomos sveikatos ar ugdymo išlaidos, dažnesnės kelionės ar technologiniai sprendimai vis didesnei visuomenės daliai tampa įprasta gyvenimo dalimi. Dėl to augančios pajamos nebūtinai proporcingai didina finansinį rezervą“, – teigia „Fjord Bank“ vadovas.

Tai rodo ir Lietuvoje atliekami tyrimai, nuosekliai atskleidžiantys, kad reikšminga dalis gyventojų neturi sukaupę didesnių santaupų. V. Kandlos teigimu, finansinio saugumo rodikliai keičiasi gerokai lėčiau nei darbo užmokestis.

Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs apie 3 proc., o privatus vartojimas didės 4,6 proc. ir išliks pagrindiniu ekonomikos augimo šaltiniu. Tačiau kartu prognozuojama ir didesnė nei 4 proc. infliacija, o paslaugų kainos šalyje toliau kyla sparčiau nei daugelyje Vakarų Europos valstybių.

Pasak „Fjord Bank“ vadovo, papildomą spaudimą kuria ir tai, kad vartojimas tapo gerokai greitesnis bei mažiau pastebimas.

„Didelė dalis mokėjimų vyksta automatiškai – įvairios platformos, programėlės ar lizingo paslaugos. Kai išlaidos suskaidomos į daugybę nedidelių periodinių mokėjimų, žmonėms tampa sudėtingiau objektyviai įvertinti bendrą mėnesio išlaidų lygį“, – aiškina V. Kandla.

Dalis gyventojų ieško sprendimų

Paradoksalu, tačiau augančios pajamos nebūtinai mažina finansinį spaudimą. Pasak eksperto, todėl vis daugiau gyventojų pradeda ieškoti būdų optimizuoti jau turimus finansinius įsipareigojimus.

Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies bankuose šių metų pradžioje viršijo 28 mlrd. eurų, tačiau kartu toliau sparčiai auga ir paskolų apimtys. V. Kandlos teigimu, tai rodo ir besikeičiantį požiūrį į asmeninių finansų valdymą.

„Prieš kelerius metus žmonės dažniausiai skolindavosi konkrečiam tikslui. Šiandien vis dažniau matome kitą tendenciją – gyventojai aktyviai peržiūri turimus finansinius įsipareigojimus, lygina skirtingų finansuotojų pasiūlymus ir ieško būdų efektyviau valdyti savo mėnesio biudžetą. Tai rodo, kad finansinis raštingumas ir dėmesys asmeniniams finansams palaipsniui auga“, – sako jis.

2025 m. vartojimo paskolos sudarė 51 proc. visų „Fjord Bank“ paskolų, o šių metų pradžioje jų dalis sumažėjo iki 49,6 proc. Nors vartojimo paskolos išlieka didžiausia banko paskolų portfelio dalimi, jų svoris nuosekliai mažėja. Palyginimui, 2022 m. jų dalis siekė 70 proc., 2023 m. – 60,2 proc., o 2024 m. – 55,4 proc.

Tuo metu reikšmingai auga refinansavimui skirtų paskolų dalis. 2025 m. ji siekė 22,1 proc., o 2026 m. pradžioje padidėjo iki 29,7 proc. Kitaip tariant, beveik kas trečia banko išduodama paskola jau yra skirta turimų finansinių įsipareigojimų peržiūrai. 2022 m. ši dalis siekė tik 7,5 proc., 2023 m. – 10,2 proc., o 2024 m. – 18,7 proc.

Pasak V. Kandlos, refinansavimo populiarumą lemia ne vien galimybė sumažinti palūkanų normą.

„Dažnai manoma, kad svarbiausia yra mažesnės palūkanos, tačiau praktikoje nemažai gyventojų pirmiausia vertina mėnesinę įmoką. Jei refinansavimas leidžia sumažinti mėnesio finansinius įsipareigojimus, šeimos biudžete atsiranda daugiau lankstumo ir finansinio saugumo. Vis dėlto svarbu vertinti ne tik įmokos dydį, bet ir bendrą paskolos kainą per visą laikotarpį“, – teigia jis.

Anot eksperto, refinansavimas nėra universalus sprendimas kiekvienoje situacijoje.

„Jeigu mažesnė mėnesinė įmoka pasiekiama tik reikšmingai prailginant paskolos terminą, ilgainiui bendra sumokama suma gali būti didesnė. Todėl refinansuoti verta tuomet, kai pagerėja finansavimo sąlygos arba paskolos struktūra tampa labiau pritaikyta žmogaus finansinei situacijai, o ne vien tam, kad trumpam atidėtume finansinius sunkumus“, – sako V. Kandla.

Pasak jo, augantis refinansavimo paskolų skaičius rodo ir kitą svarbią tendenciją.

„Dažnai manoma, kad refinansavimo ieško finansinių sunkumų turintys žmonės, tačiau praktikoje matome priešingą tendenciją. Daugeliu atvejų tai klientai, kurie aktyviai domisi savo finansais, lygina alternatyvas ir ieško efektyvesnių sprendimų. Tai yra brandesnės finansinės elgsenos požymis“, – teigia V. Kandla.

„Fjord Bank“, visa apimtimi veikti pradėjęs 2021 m., yra visiškai reguliuojamas skaitmeninis specializuotas bankas, teikiantis vartojimo finansavimo ir taupymo paslaugas. 2025 metais Lietuvoje veikiantis bankas tapo pelningas.