Lietuva siekia stiprinti tarptautinę serialų gamybą

Lietuva siekia stiprinti tarptautinę serialų gamybą, ruošiamasi pasirašyti tai numatančią Europos Tarybos konvenciją.

Ministrų kabinetas praėjusią savaitę suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadoriui prie Europos Tarybos Andriui Kriviui pasirašyti konvenciją dėl audiovizualinių kūrinių serialų forma bendros gamybos.

Pasak Kultūros ministerijos, poreikį pasirašyti ir ratifikuoti konvenciją išreiškė Lietuvos kino centras, atsižvelgdamas į šalies serialų gamintojų interesus.

Lietuvos kino centro vadovo Laimono Ubavičiaus teigimu, konvencija nustato aiškesnį tarptautinės serialų gamybos teisinį reglamentavimą ir vienodus reikalavimus šiems kūriniams, kai kreipiamasi dėl valstybinių fondų finansavimo.

„Tai kartu skatina skirtingų Europos valstybių serialų gamintojus įgyvendinti bendrus projektus, ypač išaugus žiūrovų domėjimuisi šios kategorijos kūriniais“, – BNS perduotame komentare teigė L. Ubavičius.

Pasak jo, Europos Tarybos filmų gamybos paramos fondas „Eurimages“ numato, kad, įsigaliojus konvencijai, serialų paramai bus sukurta specializuota finansavimo priemonė.

„Todėl svarbu, kad ir Lietuvos filmų gamintojai galėtų lygiavertėmis sąlygomis dalyvauti serialų gamyboje, bendradarbiauti su partneriais Europoje ir gauti tiek nacionalinių, tiek tarptautinių fondų paramą“, – akcentavo centro vadovas.

Konvencijos pasirašymas, L. Ubavičiaus teigimu, yra tikslingas žingsnis, atitinkantis Lietuvos interesą stiprinti audiovizualinio sektoriaus tarptautiškumą ir konkurencingumą.

Europos Tarybos 2025 metų lapkritį priimta konvencija – pirmasis tarptautinis teisinis instrumentas, skirtas nepriklausomai serialų gamybai, kuriuo siekiama palengvinti kūrėjų iš skirtingų šalių bendradarbiavimą.

Pasak Kultūros ministerijos, iki šiol tarptautinės bendros gamybos – koprodukcijos – taisyklės galiojo tik kino filmams. Naujoji konvencija pritaiko šias taisykles serialų formatui, atsižvelgdama į televizijos ir interneto platformų specifiką.

Konvencija supaprastins administracines procedūras ir leis lengviau įgyvendinti bendrus projektus su užsienio partneriais. Tai ypač svarbu nepriklausomiems prodiuseriams: dokumentas įtvirtina jų teises teisingai dalyvauti nuosavybės ir pajamų pasidalijime, taip stiprindamas ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą.

Dokumentas taip pat pripažįsta svarbų transliuotojų ir platformų vaidmenį bei nustato gaires subalansuotai sąveikai tarp jų ir nepriklausomų prodiuserių.