Kultūros komitetas nepritarė siūlymui įpareigoti LRT sudaryti viešųjų pirkimų sutartį su Vyriausybe

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį nepritarė grupės parlamentarų siūlymui naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymą papildyti nuostata, jog visuomeninis transliuotojas sudarytų viešųjų paslaugų sutartį su Vyriausybe.

Pagal šį siūlymą, Vyriausybė sudarytų viešųjų paslaugų sutartį su LRT. Joje būtų numatytos konkrečios užduotys, pavedimai ir rodikliai, kuriuos iš biudžeto lėšų finansuojamas transliuotojas turėtų pasiekti.

Nepritarti šiam siūlymui paprašė pats Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas – vienas iš šios iniciatyvos autorių. Jis aiškino, kad šiuo metu tokios nuostatos į įstatymą įtraukti nereikėtų, nes Seimo valdyba jau kreipėsi į Vyriausybę, prašydama iki rugsėjo parengti LRT įstatymo pakeitimus, susijusius su viešųjų paslaugų pavedimo sutarties principais.

Kritiką šiam siūlymui anksčiau yra išreiškusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. LRT taryba išplatintame pareiškime šią savaitę teigė, jog ši iniciatyva gali pažeisti ribą tarp valstybės ir nacionalinio transliuotojo bei kelti grėsmę jo nepriklausomumui.

Komitetas taip pat pritarė liberalo Simono Kairio siūlymui trumpinti LRT tarybos narių kadenciją nuo šešerių ir ketverių metų. Parlamentaras taip pat siūlė mažinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 11. Vis tik, komiteto pirmininkas ragino likti prie jau esamos, darbo grupėje sutartos nuostatos, jog Tarybą sudarytų 15 asmenų.

Taip pat pritarta pasiūlymui vietoje Trišalės tarybos atstovo į Tarybą įtraukti Nevyriausybinių organizacijų koaliciją (NVO), galinčią deleguoti vieną savo narį.

Komiteto nariai taip pat pritarė Tarybos narių atrankos vykdymui.

Nespėjus apsvastyti visų pasiūlymų, komitetas darbą tęs penktadienį.

Posėdžio pradžioje kilo keblumų tvirtinant darbotvarkę. Konservatorius Vytautas Juozapaitis pasipiktino posėdžio formuluote – „neeilinio posėdžio svarstymo tęsinys“. Parlamentaras pabrėžė, jog tai – eilinis komiteto posėdis.

„Aš prašau jūsų nelaužyti Statuto ir nelipti ant to paties grėblio. Šiandien jokio pratęsimo, neeilinio posėdžio būti negali. Pertrauka, jeigu jūs apeliuojate į tai, buvo padaryta klausimo svarstyme. O klausimo svarstymas ir posėdžio tęsinys yra du skirtingi dalykai ir jie negali būti sukišti į vieną“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

„Bet kuriuo atveju, jeigu šiandien bus skelbiamas eilinis posėdis – vėl jūs lipate ant to paties grėblio ir vėl jūs pažeidžiate 149 Statuto straipsnį, kuris sako, kad paruošimas turi įvykti mažiausiai prieš dvi dienas (...). Šis posėdis, bet kuriuo atveju, bus nelegitimus“, – tęsė jis.

Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas priminė, jog pirmadienį, per neeilinį posėdį svarstant įstatymo pataisas, buvo padaryta pertrauka svarstyme. Politikas kvietė komiteto narius pritarti darbotvarkei. Vis tik, V. Juozapaitis pareiškė, kad neeilinio posėdžio tęsinio skelbimas yra teisiškai nepagrįstas ir neteisingas.

„Aš dar kartą patvirtinu ir pranešu visuomenei, institucijoms, kurios stebi šį farsą. Farsą teisine prasme. Aš nekvestionuoju dabar, kad mes turime apsvarstyti įstatymo pataisas, bet tai, kaip jūs negrabiai ir diletantiškai skelbiate neeilinio posėdžio tęsinį, ko nėra ir būti negali...Čia tas pats, kas jūs pratęstumėte antradienį į kitą dieną ir sakytumėte, kad kita diena yra taip pat antradienis“, – tikino jis.

Posėdyje dalyvavęs europarlamentaras, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigė, jog komiteto vadovas negeba organizuoti komiteto darbo.

Kaip skelbta, pirmadienį Kultūros komitetui nepavyko apsvarstyti visų siūlymų ir pastabų – per visą dieną buvo aptartos tik Seimo Teisės departamento pastabos projektui, komiteto nariai pradėjo svarstyti parlamentarų siūlymus, kurių vien opozicijoje dirbantys parlamentarai registravo per pusšimtį.

Antradienį buvo nuspręsta pratęsti pataisų svarstymą ir sušaukti neeilinį komiteto posėdį. Vis tik jis taip ir neįvyko – posėdį nuspręsta surengti trečiadienį, kai įprastai renkasi Kultūros komiteto nariai.

Kaip skelbė ELTA, naujajame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

Šias pataisas rengusi Seimo pirmininko sudaryta darbo grupė taip pat numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.

Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.

Dėl šių pataisų praėjusią savaitę taip pat vyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.