Prezidentas: jei bus pasiūlymų dėl valdžios poveikio LRT turiniui, man tai bus signalas vetuoti

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors jo netenkina dabartinė situacija Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyme, jis būtų linkęs vetuoti Seime šiuo metu svarstomas transliuotojo valdyseną keičiančias pataisas, jei tarp pasiūlymų būtų valdžios siekis daryti įtaką LRT turiniui.

„Kas man yra nepriimtina, jei iš išorės būtų mėginama daryti įtaką LRT turiniui. Jeigu tokių pasiūlymų bus ir jie leis manyti, kad valdžia stengsis savaip daryti įtaką (...) LRT programų turiniui, man tai bus signalas vetuoti“, – pirmadienį Kybartuose žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Kaip rašė BNS, parlamente svarstant LRT įstatymo pataisas vienas iš valdančiųjų siūlymų – transliuotojas su Vyriausybe turėtų sudaryti viešųjų paslaugų pavedimo sutartį, ji būtų sudaroma kas penkerius metus.

Viešųjų paslaugų pavedimo sutarties projektą rengtų Kultūros ministerija kartu su LRT taryba, padedant Medijų tarybai kartu su LRT, teigiama pataisose.

Prezidentas teigė, kad Seime svarstomi pokyčiai galėtų LRT valdymo procesą padaryti skaidresnį, taip pat leistų išvengti potencialių konfliktų tarp LRT tarybos ir generalinės direktorės.

„Tai, kas šiuo metu yra LRT valdyme – netenkina, santykiai tarp LRT tarybos, generalinės direktorės, administracijos yra nenormalūs, jie tokie neturėtų būti, abi pusės patiria nemažą spaudimą“, – teigė jis.

Pasak prezidento, LRT tarybos vadovės ir generalinio direktoriaus atsakomybių ribų atskyrimas „nėra raketų mokslas“.

„Pasaulio vadybos principai leidžia manyti, kad LRT taryba turėtų užsiimti strateginiais klausimais, taip pat susijusiais ir su turiniu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, LRT įstatymo svarstymas „šiandien yra savotiškas judantis taikinys, pilasi įvairiausių pasiūlymų“, tad visiškai negalima prognozuoti, koks projektas galiausiai pasieks Seimo posėdžių salę.

Viešųjų paslaugų sutartims nepritaria tiek LRT administracija, tiek taryba. LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad sudaręs tokias sutartis su Vyriausybę, transliuotojas taptų jos „marionetiniu įrankiu“.

BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta parlamento pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė parengė platesnius transliuotojo valdysenos pakeitimus.

Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms. Jose numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.

Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas, kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo. Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.

Projektą kritikuoja LRT administracija, dalis žurnalistų ir akademinės bendruomenės.