Į Lietuvą vos grįžę tautiečiai pasibaisėjo institucijų darbu

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Vilniaus oro uoste (VNO) nusileido bendrovės „FlyDubai“ užsakomasis lėktuvas, kuris iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) į Lietuvą pargabeno dalį Artimuosiuose Rytuose užstrigusių šalies piliečių.

Šiuo skrydžiu atskrido žmonės, kurie patys savo lėšomis ir pastangomis į skrydį įsigijo bilietus.

Su pirmąja grupe parskridęs vyras šypsojosi, nors ir pripažino, kad kelionė buvo ilga.

„Ilgiau negu planuota viskas gavosi, bet viskas gerai“, – šypsojosi jis.

Žmogus pasakojo, kad atsidūrė Dubajuje tiesiog dėl to, kad ten buvo jo jungiamasis skrydis.

„Mes atostogų buvome kitur. Tiesiog atskridome, ir uždarė. Laukėme, kasdien skambinome į oro linijas. Kovo 10 dienai turėjome, bet vakar kažkaip atsirado skrydžiai ir nusipirkome. Atsirado skrydžiai ir dar trečią valandą jų laikų dar jų buvo, ir mes jau oro uoste“, – sakė jis.

Vyras stebėjosi komunikacija dėl pažeidžiamų grupių evakuacijos.

„Galėjo suorganizuoti ir juos paimti. Mes galėjome dar pabūti“, – kalbėjo keleivis.

Pasak jo, skrydyje buvo iki penkiasdešimties lietuvių, nors lėktuvas buvo pilnas. Bilietas, pasak keleivio, kainavo apie 1000 eurų žmogui.

„Susipirko visi, kas gavo. Tai – ir žmonės iš kitų šalių, o galėjo lietuviai čia skristi“, – sakė žmogus.

Turistas pasakojo, kad jam susidarė įspūdis, kad Dubajuje – ramu.

„Žmonės ten savo gyvenimą gyvena, kavinės veikia. Saugu ten. Taip, kaip sako, taip ir yra“, – pasakojo pašnekovas.

Jam nesijautė, kad vyksta karas.

„Mes truputėlį toliau gyvenome, o tie, kas – prie pakrantės, tai, kaip ir rodo, kad sproginėja virš jūros, tai taip ir yra. Ten numušinėja tas raketas. Kartas nuo karto kažkas praeina, bet labai mažai“, – sakė vyras.

Keleivis kritiškai įvertino Lietuvos valstybės institucijų veiksmus. Labiausiai jam apmaudu, kad kartu neparskrido pažeidžiamų grupių žmonės.

„Ieškojome, nekaip sekėsi. Kairė nežino, ką daro dešinė. Nežinau, mažokai pastangų. Aišku, viskas yra suprantama, kokia yra situacija, jei nėra skrydžių, tai jų nėra. Bet, kai tie skrydžiai atsiranda, ir gali nusipirkti, tai galėjo tą pažeidžiamą grupę ir parvežti. Blogiausia, kad čia mažai lietuvių, pilna užsieniečių – tai kažką truputį geriau galėjo pagalvoti. Jei mes savarankiškai gavome, tai gal valstybė irgi galėjo“, – sakė vyras.

Jis sakė, kad, kai ieškojo pagalbos vietoje, tai skambino visur, kur tik įmanoma – į ambasadą, Užsienio reikalų ministeriją.

„Laukite, stebime situaciją, nėra galimybių“, – išgirstus žodžius citavo vyras.

Kai paskelbė, kad vyks evakuaciją, žmonės vėl pradėjo visur skambinti.

„Tai ambasada pasakė, kad „mes dar nieko neturime, nieko nežinome. Tai, kam tada skelbti, kad vyksta evakuacija?“, – nesupranta keleivis.

Tuo pačiu skrydžiu parskridusi ponia Regina pasakojo, kad buvo sunku susiorientuoti, ieškant skrydžių.

„Skristi sekėsi tikrai puikiai, o gaudyti skrydį buvo labai sunku. Išskridau tik nuvažiavusi į oro uostą ir nesitikėjusi, nes niekur nebuvo paskelbta jokio skrydžio. Ir iki šiol nesuprantame, ar čia buvo duotas papildomas lėktuvas, nes niekur nerodė skrydžių“, – pasakojo Regina.

Moteris papasakojo, kaip viskas vyko.

„Važiavome į oro uostą, pirkomės bilietus. Įsivaizduokite, savaitei nusipirkome į keturias šalis bilietus, ir laukėme. Nes kiekvieną dieną atšaukiami skrydžiai“, – kalbėjo moteris.

Ponia Regina pasakojo, kad keliavo savarankiškai, tačiau iš kitų keleivių girdėjo, kad „agentūros buvo palikusios žmones likimo valiai“.

Moteris pasakojo, kad kontaktavo su ambasada ir Užsienio reikalų ministerija, sulaukė bendro pobūdžio pagalbos.

„Laukite, turėtų viskas išsispręsti, viskas Dievo valioje“, – apytiksliai pokalbių turinį nusakė keleivė.

Pašnekovė sakė, kad situacija vietoje nėra tokia baisi, kaip atrodo ją stebint iš Lietuvos, tačiau pripažino, kad buvo neramu, nes neįprasta.

„Situacija tikrai nėra tokia baisi, kokią mato žmonės Lietuvoje. Žinoma, neramu, nes tai yra mums naujiena. Mes dabar puikiai suprantame ukrainiečius, ypač turint mažus vaikus. Bet kažkaip išgyvenome“, – pasakojo ponia Regina.

Ji sakė, kad labai norėjo namo. Nors moters dukra ir anūkė dar liko JAE, kadangi negavo bilietų. Keleivė pasakojo, kad apskritai vietoje dar liko daug lietuvių.

„Šiandien yra pirmas skrydis į Vilnių per tą neramią savaitę. Šiaip lietuviai skrido į Dubliną, į Varšuvą. Mes turėjome bilietus į Omaną, į Londoną, į Varšuvą. Kainos didelės, viešbučių kainos pakilusios, na, bet taip [jau yra]“, – pasakojo ponia Regina.

Skrydis moteriai nieko nekainavo, tačiau viešbučių kainos – nemažos.

„Kadangi man 28 dienos bilietą pakeitė, o viešbučių kainos – ir po 70 eurų, ir po 500 eurų“, – sakė keleivė Regina.

Į Lietuvą parskridusi jauna pora Vytas ir Sigita iš Tauragės irgi pasakojo, kaip jiems pavyko įsigyti bilietus.

„Patys tiesiog turėjome nuvažiuoti į kelionių agentūros biurą, patys pasiprašėme ir gavome bilietus“, – sakė Vytas.

„Tiesiog į gatvę išėjo agentūros darbuotojas, ir sakė: „kas norite, tiesiog stokite į eilę“. Buvome pirmi, kurie pakėlėme ranką. Turėjome grįžti per Sofiją, bet paskui pasitaikė lėktuvas per Vilnių“, – tęsė Sigita.

Jos bendrakeleivis pasakojo, kad per sistemas įsigyti bilietų į skrydžius nepavyko, ta tiesiog vyko į vietą ir laukė prie agentūros durų.

„Ir skambinome, niekas nekelia. (…) Tai bandėme gyvoje eilėje ir pasisekė“, – vienas per kitą kalbėjo keleiviai.

Šie lietuviai turėjo grįžti vakar, bet skrydis neįvyko, todėl jiems bilietus pakeitė nemokamai.

Kalbėdama apie situaciją vietoje, Sigita sakė, kad jai ten nebuvo „taip baisu, kaip „Delfi“ rašo“.

„ Bet virš mūsų buvo numušinėjamos raketos, patys matėme. Norėjosi namo, ir džiaugiamės gavę bilietus“, – sakė Sigita.

Jie irgi dalinosi, kad skrydyje lietuvių buvo mažuma.

„Gal trečdalis“, – patikslino vyras.

Pora skrido su kelionių agentūra „Join up“.

„Tai – antireklama „Join up'ui“, – pasakojo moteris.

Ji pasakojo, kad kelionių agentūra sudėtingoje situacijoje jais nepasirūpino.

„Patys turėjome vykti į skrydžių bendrovę, ir ieškojome skrydžių“, – sakė moteris.

„Svarbiausia, kad grįžome saugiai ir laimingai“, – pokalbį baigė Vytas.

Dar viena iš keleivių irgi piktinosi Lietuvos valstybės institucijų darbu. Ji sakė tik šiandien iš jų gavusi pranešimą, kad „jus evakuos“.

Kita moteris gyrė „FlyDubai“ darbą, kad suorganizavo autobusus, gerus viešbučius, maitinimą.

„Tikrai labai patiko, o iš turizmo agentūrų – Gita Kardelienė iš „Top Turo“ pirmoje vietoje, kitos – nei „Makalius“ mumis nesirūpino, nieko, o viską mums aiškino ir visus ramino G. Kardelienė. Baisiai patenkinti, Gita, linkėjimų Tau“, – ranka mojo laiminga pargrįžusioji.

Į Lietuvą kartu parskridusi lietuvių grupelė džiaugiasi, kad grįžo „gyvi ir sveiki“.

„Ten oro gynyba gerai veikia, va kur visa esmė. Buvome senamiestyje, tai mes girdėjome sprogimų, daugiau į naujuosius rajonus raketos skriejo. Jų buvo dideli kiekiai“, – pasakojo vyras.

Kita moteris pasakojo, kad jie gyveno prie Amerikos konsulato.

„Tą vakarą, kai ten krito raketa, labai nejauku buvo. Tik tiek tiek, kad mūsų langai buvo ne į tą pusę, tai mes pajutome skrydį, elektra pranyko, ir [tiek]“, – vienas per kitą pasakojo žmonės.

Kaip teigė Lietuvos amabasada JAE, šis skrydis niekaip nekeičia Vyriausybės planų dėl evakuacinio skrydžio organizavimo artimiausiomis dienomis iš JAE į Lietuvą pažeidžiamiausioms piliečių grupėms.

Kaip ir anksčiau skelbta, į Lietuvą evakuaciniu skrydžiu planuota susigrąžinti nėščias moteris, šeimas su mažamečiais vaikais, kritinėmis ligomis sergančius, judėjimo negalią turinčius bei senyvo amžiaus asmenis, šiuo metu esančius JAE, Katare, Bahreine, Saudo Arabijoje.

Kaip po uždaro posėdžio teigė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, šiai grupei priklausančių JAE esančių žmonių skaičius trečiadienį išaugo iki 28.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimųjų Rytų regione, sprendimą vykdyti pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuacija iš JAE bei aplinkinių šalių Vyriausybė priėmė antradienį.

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.