Celofanui be leidimo išvykus į Minską, tarnybos it karštą bulvę mėto atsakomybę dėl pažeidimo

Teisiamam Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, nuvykus į Baltarusiją ir taip pažeidus pasižadėjimą neišvykti iš šalies, paaiškėjo, kad šios kardomosios priemonės vykdymo niekas deramai nekontroliuoja.

Institucijos nesiima veiksmų taikyti vyrui atsakomybės, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nurodęs, kokia tvarka turėtų būti taikoma.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS sakė, kad riaušių prie Seimo byla, kurioje A. Kandrotui skirtas pasižadėjimas neišvykti, šiuo metu yra Vilniaus apygardos teismo žinioje – byla jau išnagrinėta apeliacine tvarka, bet sprendimas bus skelbiamas rugsėjį – todėl kardomosios priemonės vykdymo kontrolė turėtų būti šio teismo žinioje.

Tačiau Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS paaiškino, kad minėta kardomoji priemonė paskirta dar pirmosios instancijos – Vilniaus miesto apylinkės – teisme ir galioja iki nuosprendžio įsigaliojimo. Todėl tuo, ar A. Kandrotas nepažeidinėja kardomosios priemonės, turėtų rūpintis apylinkės teismas.

Tuo metu Vilniaus miesto apylinėks teismo atstovas Giedrius Janonis BNS sakė, kad asmens, kuriam paskirtas pasižadėjimas neišvykti, buvimo vieta nėra nuolat kontroliuojama pareigūnų, kaip tai daroma paskyrus griežtesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

Pasak jo, teismas, nustatęs, kad kaltinamasis pažeidė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali paskirti griežtesnę kardomąją priemonę.

G. Janonio teigimu, jei asmuo, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nori išvykti į užsienį, jis turi gauti rašytinį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimą. Bylą perdavus nagrinėti teismui, sprendimą dėl leidimo išvykti duoda bylą nagrinėjantis teisėjas.

Pasak G. Janonio, teismas iš Policijos departamento gauna pranešimus tik apie intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus, taip pat duomenis iš komisariatų apie kardomųjų priemonių – namų arešto bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje pažeidimus.

Jėgos struktūrų atstovai patvirtina, kad rašytinio pasižadėjimo neišvykti laikymosi aktyviai nekontroliuoja.

„Šios kardomosios priemonės vykdymo nuolatinės priežiūros policija nevykdo“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

„Asmenys, kuriems skirtas pasižadėjimas neišvykti, automatiškai nepatenka į pasieniečių naudojamas duomenų bazes, nebent kardomąją priemonę skirianti institucija pati atskirai informuoja VSAT“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patarėjas Giedrius Mišutis.

A. Kandrotas teigia į Minską atskridęs lėktuvu. Pasak G. Mišučio, iš Lietuvos lėktuvai į Baltarusiją neskraido, todėl tikėtina, kad nuteistasis iš Lietuvos išvyko per vidinę ES sieną, kuri yra nekontroliuojama, o paskui nuskrido į Minską.

LAT teisėja paaiškino, kaip turėtų būti užtikrinama rašytinio pasižadėjimo neišvykti kontrolė.

„Iš esmės, asmuo gali laisvai judėti Lietuvos teritorijoje apie tai elektroninėmis ryšio priemonėmis informavus šią kardomąją priemonę skyrusią ar jos vykdymo kontrolę prižiūrinčią instituciją. Išvykai į užsienį yra reikalingas rašytinis kardomąją priemonę skyrusios institucijos leidimas“, – BNS sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Pasak teisėjos, paprastai gyvenamosios vietos policijos komisariatui yra pranešama apie paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir jie turi spręsti dėl paskirtos priemonės vykdymo kontrolės formos.

„Policijos ar kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, nustatęs rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų pažeidimus ir surinkęs tai pagrindžiančius duomenis, tarnybiniu pranešimu turi nedelsdamas informuoti prokurorą, vadovaujantį ikiteisminiam tyrimui“, – aiškino G. Juodkaitė-Granskienė.

„Tada prokuroras sprendžia dėl tolimesnių galimų veiksmų, paprastai, imdamasis priemonių dėl griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo, pavyzdžiui, namų arešto ar suėmimo. Jei byla yra teismo žinioje, prokuroras turi informuoti teismą“, – sakė ji.

Kaip rašė BNS, Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės teigimu, A. Kandrotui į Baltarusiją išvykti pavyko, nes oro uosto sistemoje galimai stigo duomenų, šios spragos šalinamos.

A. Kandrotas pirmadienį pats pranešė išvykęs į Baltarusiją. Anksčiau už finansinius nusikaltimus teistas A. Kandrotas pernai rugsėjį nuteistas riaušių prie Seimo byloje, jam skirti ketveri metai nelaisvės, tačiau šis sprendimas neįsiteisėjęs, sprendimo dar nepaskelbus apeliacinės instancijos teisme.

Vyras kovą taip pat pripažintas kurstęs neapykantą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos bei pažeidęs viešąją tvarką. Jam skirti metai kalėjimo, bet šis nuosprendis taip pat neįsiteisėjęs.

Be to, balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti naują bylą, kurioje Celofanas kaltinamas viešoje vietoje sudavęs smūgį paramą Ukrainai renkančiam visuomenės veikėjui Valdui Bartkevičiui.