Beveik pusė pedagogikos studijas baigusiųjų mokyklose nedirba: prognozuoja mokytojų trūkumą

Lietuvoje artimiausią dešimtmetį prognozuojamas 5–14 metų vaikų skaičiaus mažėjimas, tačiau mokykloms vis tiek teks spręsti mokytojų trūkumo ir senstančios pedagogų bendruomenės problemas, rodo naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalga „Education at a Glance 2026“.

EBPO duomenimis, 2024 metais 42 proc. Lietuvos pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų buvo 55 metų ar vyresni, kai organizacijos vidurkis siekė 23 proc.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) prognozuoja, kad 2026–2031 metais Lietuvai reikės apie 6,7 tūkst. naujų dalykų mokytojų, tačiau pedagogikos studijas per šį laikotarpį turėtų baigti apie 4,2 tūkst. absolventų. Labiausiai trūks anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų.

Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė atkreipia dėmesį, kad vien didesnis stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičius taip pat negarantuoja, kad mokyklose pakaks mokytojų. Pasak jos, beveik pusė pedagogikos bakalauro studijas baigusių žmonių mokyklose nedirba, o dalis jaunesnių nei 30 metų pagrindinio ugdymo mokytojų per pirmuosius penkerius metus palieka šią profesiją.

„Vien pritraukti daugiau studentų neužtenka – turime geriau parengti juos darbui klasėje, suteikti pagalbą pradėjus dirbti ir aiškias galimybes augti profesijoje, kad jie norėtų likti“, – pranešime cituojama L. Tilvytė.

Švietimo kelrodyje, parengtame kartu su ISM universitetu, siūloma būsimus pagrindinės mokyklos mokytojus rengti pagal bent dviejų dalykų programas ir dirbti su skirtingo amžiaus mokiniais. Taip pat siūloma stiprinti pedagogų praktinį pasirengimą bei plėsti galimybes į mokyklas ateiti dirbti kitų sričių specialistams, kuriems pedagoginis pasirengimas būtų derinamas su apmokamu darbu mokykloje.

„Pirmieji metai mokykloje neturėtų būti išbandymas, kurį naujas mokytojas turi įveikti vienas. Todėl pirmuosius trejus metus siūlome jam skirti apmokamą mentorių ir mažesnį pamokų krūvį. Tai suteiktų daugiau laiko pasirengti pamokoms, aptarti sudėtingas situacijas su patyrusiu kolega ir palaipsniui įsitvirtinti profesijoje“, – sako L. Tilvytė.

EBPO apžvalgoje, remiantis TALIS 2024 apklausa, nurodoma, kad antrosios karjeros mokytojai sudaro 7 proc. Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojų, kai vidutiniškai EBPO šalyse – 8,4 proc.

Švietimo kelrodyje taip pat siūloma keisti mokytojų karjeros modelį – dabartines kvalifikacines kategorijas pakeisti profesinio augimo pakopomis. Aukštesnė pakopa būtų siejama ne vien su darbo stažu, bet ir su mokytojo kompetencijomis, darbo kokybe bei papildomomis atsakomybėmis. Tokios pakopos būtų periodiškai peržiūrimos.

Patyrusiems pedagogams siūloma dalį darbo laiko skirti mentorystę, kolegų konsultavimui ir būsimų mokytojų rengimui, už šias atsakomybes mokant didesnį atlygį.

„Patyręs mokytojas gali padėti augti visai komandai. Tačiau jeigu norime, kad jis mentoriautų ar konsultuotų kolegas, šiam darbui reikia ir laiko, ir atlygio. Taip mokykla gali išsaugoti savo patirtį, o naujas žmogus – greičiau įgyti pasitikėjimo ir išmokti gerai dirbti“, – tvirtino L. Tilvytė.

EBPO apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į mokytojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Lietuvoje ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1 proc. daugiau nei kiti aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai. Vis dėlto savo atlyginimu patenkinti 28,4 proc. pagrindinio ugdymo mokytojų, palyginti su 38,7 proc. EBPO šalyse.

Kitomis darbo sąlygomis, neįskaitant atlyginimo, patenkinti 77,4 proc. mokytojų. EBPO vidurkis siekia 68,4 proc. Dar 71,6 proc. teigė, kad jų mokyklos mokinių tėvai juos vertina ir gerbia.