Žaliakalnio funikulieriui sukako 95-eri

Vienas ryškiausių Kauno simbolių – Žaliakalnio funikulierius – mini 95-ąjį gimtadienį. Pirmasis Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje funikulierių keleivius tarp miesto centro ir Žaliakalnio pradėjo kelti 1931 metų rugpjūčio 6 dieną.

Garbingą sukaktį simboliškai paminėti pakviesti ir kauniečiai bei miesto svečiai. Istorikas, kolekcininkas Jonas Palys kartu su Kauno gidų asociacija „Gražinkime Kauną“ surengė specialias ekskursijas, skirtas unikalaus technikos paveldo objekto gimtadieniui. Sukaktį paminėjo ir bendruomenės centras „Žaliakalnis“.

Žaliakalnio funikulieriaus istorija prasidėjo dar keleriais metais anksčiau nei pirmoji jo kelionė. 1927 metais Kauno savivaldybė nusprendė mieste pastatyti bent kelis keltuvus, tuo metu vadintus „virviniais tramvajais“. Dėl tinkamiausių vietų jiems statyti konsultuotasi net su iš Leipcigo atvykusiu inžinieriumi Rudolfu.

Savivaldybė ėmėsi ir savotiško tyrimo – pasamdė būrį bedarbių, kurie skaičiavo, kiek žmonių per dieną laiptais kyla į Žaliakalnį ir Aleksotą. Paaiškėjo, kad didžiausias srautas buvo Kauko gatvėje – čia per dieną suskaičiuota apie 4 tūkst. žmonių. Vis dėlto funikulierių nuspręsta statyti ties Aušros gatve, kur kalnas statesnis ir Žaliakalnį pėsčiomis pasiekti sunkiau.

Įdomu ir tai, kad apie naująją transporto priemonę kauniečiai galėjo perskaityti dar prieš jos atidarymą. 1931 metų balandžio 1-ąją „Lietuvos aidas“ paskelbė pokštą, esą funikulierius jau pradeda veikti. Iš tiesų „virvinis tramvajus“ su pirmaisiais keleiviais pajudėjo rugpjūčio 6-ąją.

Žaliakalnio funikulierius tapo ne tik patogia susisiekimo priemone, bet ir vienu iš tarpukario Kauno modernėjimo ženklų. Vėliau miesto valdžia apsisprendė įrengti ir Aleksoto funikulierių.

„Kauno funikulieriai atsirado kaip vienas ryškiausių ir savičiausių Kauno miesto infrastruktūros, modernėjimo ženklų, liudijančių apie sparčiai augantį miestą“, – teigia Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis.

Ilgus metus abu Kauno funikulieriai buvo prižiūrimi ir periodiškai remontuojami, tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jų situacija išsiskyrė.

Aleksoto funikulieriaus remontams dar iki euro įvedimo Kauno miesto savivaldybė per tuometę bendrovę „Autrolis“ išleido 3 mln. litų. Vėlesniais metais jo remontams buvo skiriamos ir nemažos sumos eurais. Tuo metu Žaliakalnio funikulierius į savivaldybės lėšomis dotuojamų viešojo transporto priemonių sąrašus nepateko.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Žaliakalnio funikulierius buvo privatizuotas. Pirmasis juo kaip verslo objektu susidomėjo EBSW koncernas – jo įmonė „Šviesus rytojus“ funikulierių privatizavo tikėdamasi, kad pastačius Prisikėlimo bažnyčią keleivių srautai išaugs.

Tačiau tokie lūkesčiai nepasitvirtino. 2004 metais „Šviesus rytojus“ Žaliakalnio funikulierių pardavė bendrovei „Kauno liftai“. Kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, ankstesni savininkai svarstė funikulierių išmontuoti, jeigu jo nepavyktų parduoti.

„Kauno liftai“ ėmėsi atgaivinti tuo metu neveikusį istorinį įrenginį. Iš pradžių tam išleista daugiau kaip 1 mln. litų. Siekiant išsaugoti autentiką, buvo susisiekta su gamintojais, naudotasi turėtais brėžiniais, o reikalingos originalios detalės užsakytos Šveicarijoje.

Atnaujinant infrastruktūrą talkino ir Lietuvos geležinkelininkai – buvo išlygintas funikulieriaus kelias, pakeisti pabėgiai, sukloti nauji ąžuoliniai pabėgiai. Vėliau automatizuotas ir funikulieriaus valdymas, kad važiavimo greitis nepriklausytų nuo mašinisto, kartu išsaugant galimybę vagonėlį sulėtinti ar sustabdyti.

Bendrovei vėl pradėjus eksploatuoti Žaliakalnio funikulierių, jos lėšomis buvo reguliariai atliekami remontai ir stengiamasi išlaikyti istorinę bei techninę paveldo vertę. Tačiau, kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, savivaldybė prie šių išlaidų neprisidėjo ir dotacijų neskyrė.

Vis dėlto 95-ąjį gimtadienį Kauno „senolis“ pasitinka ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis. Iki šių dienų išsaugoti autentiški jo mechanizmai, tačiau norint funikulierių ir toliau saugiai eksploatuoti pagal paskirtį, reikalingas dar vienas rimtas remontas.

Skaičiuojama, kad iš esmės atkuriant senuosius mechanizmus investicijos gali siekti ne vieną milijoną eurų. Dabartinis savininkas tokios finansinės naštos vienas pakelti nepajėgia, o klausimas dėl savivaldybės finansinio prisidėjimo išlieka neišspręstas.

Taigi šiemet J. Palio ir Kauno gidų asociacijos „Gražinkime Kauną“ surengtos ekskursijos tapo ne tik proga paminėti Žaliakalnio funikulieriaus gimtadienį ir prisiminti jo istoriją. Iki unikalaus Kauno technikos paveldo objekto šimtmečio liko vos penkeri metai, tačiau kol kas neaišku, kokios būklės miesto „senolis“ pasitiks jubiliejinę sukaktį.