Pasaulio Kūrėjo atspindžiai M. K. Čiurlionio kūryboje: išryškėjo ne tik Rytų, bet ir krikščionybės Dievas

Ekspozicijoje galima išvysti M. K. Čiurlionio iliustruotus atvirlaiškius, siųstus broliui Povilui, paveikslus, tarp jų vieną paskutiniųjų – „Rex“ (1909) bei užuosti mirą ir išgirsti irklavimą valtimi.

Nors dažnai minima, kad M. K. Čiurlionio kūryboje yra labai daug Rytų kultūros ir religijos simbolių, tačiau mažai žinoma, kad itin svarbią vietą jo kūryboje užėmė krikščionybė.

M. K. Čiurlionis augo religingoje šeimoje, buvo vargonininko sūnus. Atsminimuose rašoma, kad jis gilinosi į Šventąjį Raštą, o apsilankymas bažnyčioje jam sukeldavo gilių sakralinių išgyvenimų. Ši tema nepelnytai nutylėta. Kodėl?

„M. K. Čiurlionis labiausiai garsintas jo seserų sovietmečiu, kai religinės temos negalėjo būti gvildenamos, apie tai nekalbėta, o aš noriu atskleisti, kas buvo nuslėpta, tai svarbu“, – teigė parodos „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex“ kuratorė, M. K. Čiurlionio namų-muziejaus ir V. K. Jonyno galerijos vadovė Regina Stankevičienė.

Nors vyriausias Konstantino ir Adelės Čiurlionių sūnus Mikalojus Konstantinas net dešimt metų mokėsi muzikos, įgijo diplomą, turėjo pasiūlymų dėstyti konservatorijoje, bet pašaukimas tapyti viską nustelbė, jis suprato, kad savo kūryba turi kažką svarbaus pasakyti pasauliui.

„Parodos pavadinime neatsitiktinai minimi kūriniai „Buda“ ir „Rex“. Pirmas jo piešinėlis religine tematika buvo atvirlaiškis „Buda“, o paskutinysis – paveikslas „Rex“. Jie turi sąsajų tarpusavyje. Atrodo, dailininkas tapo gamtą, bet nuo religinės temos niekur nenukrypsta, nes Dievo buvimą jis vaizduoja per Kūriniją“, – teigė muziejininkė.

Vos pradėjęs tapyti, 1903 m. M. K. Čiurlionis savo broliui Povilui Čiurlioniui iš Varšuvos į Vilnių ėmė siųsti paties iliustruotus atvirlaiškius – paveikslų reprodukcijas, žinomas „Budos“ (1992 m. ruošiantis parodai Japonijoje pervadintos „Rytų Dievu“), „Jehovos“ ir „Tylos“ pavadinimais. Vėliau jo kūryboje įsivyravo pasaulio Kūrėjo ir valdovo vaizdinys „Rex“ (karalius).

„Budos“ atvirlaiškyje buvo pavaizduota prie aukuro besimeldžianti mistinė būtybė. Taip pasireiškė dailininko žavėjimasis Rytų religijomis. Tiesa, nėra žinių, kad šiame atvirlaiškyje pavaizduota būtybė būtų įamžinta ir paveiksle.

Povilas buvo septyneriais metais jaunesnis, su juo dailininkas turėjo stiprų ryšį. Jį laikė savo paveikslų kritiku, tad dažnai diskutuodavo, filosofuodavo, tardavosi ir sulaukdavo vertingų įžvalgų.

Dailininkas domėjosi įvairiomis senovės Rytų religijomis, taip pat naujomis religinėmis praktikomis. Jis gilinosi į istoriją, filosofiją, astronomiją, hipnozę, spalvų girdėjimą. Besimokydamas Varšuvos dailės mokykloje, M. K. Čiurlionis studijavo senovės indų veikalus, Krišnų legendą, gilinosi į Rabindranato Tagorės kūrybą, nagrinėjo Šventąjį Raštą (ypač Pranašų knygas) ir mintinai mokėjo jo ištraukas.

Viename atvirlaiškyje jis rašė: „Įstojau į Varšuvos dailės mokyklą, tuoj grįšiu.“ Nors nupiešė niūrų vaizdą, tarsi karstą oloje, bet parašė, kad tuoj parvyks Velykoms – krikščioniškai šventei, o šalia pavaizdavo berželį – prisikėlimo simbolį.

„Pagrindinis M.K. Čiurlionio Dievo vaizdinys yra „Rex“ – karalius su karūna. Krikščionybėje Dievas dažnai vadinamas karaliumi, rašoma, kad Jėzus yra karaliaus sūnus, kuris sėdės soste, kai ateis Dievo karalystė“, – atkreipė dėmesį R. Stankevičienė.

„Ar žinote, kokie čia hieroglifai?“, – pažvelgus į triptiką „Rex“ (1904/1905) pasiteiravo muziejininkė. Įdomu, kad susirašinėjant su broliu Povilu buvo sugalvotas slaptas raštas. Pirmas pradėjo brolis Povilas, nedrįsęs prisipažinti, kad įsimylėjo merginą. Jis sugalvojo savas raides, tuomet M. K. Čiurlionis šią abėcėlę papildė trūkstamomis raidėmis. Slaptas raštas pateko ir į kūrybą – paveiksle „Rex“ atsidūrė žodis „Deu“ (lot. k. Dievas).

Priešais eksponuojami Eglės Valiūtės vitražai, 1993 m. sukurti pagal M. K. Čiurlionio diptiką „Rex“. Muziejininkė mano, kad galbūt dailininkas svarstė kurti vitražus, nes buvo sukūręs vitražų eskizų, bet jų neįgyvendino, gal nespėjo, nes mirė vos 35 metų.

Šalia kabančiame paveiksle „Mintis“ vaizduojamas žemės rutulys ir Dievas, akimis apšviečiantis pasaulį.

„Žiūrint į paveikslus „Mintis“ ir „Amžinybė“ matome tą pačią temą – tarsi Dievas apšviečia pasaulį savo akimis“, – atkreipė dėmesį R. Stankevičienė.

Parodoje įrengtame vaikų kampelyje kabo triptiko „Fantazija“ paveikslas „Preliudas“ (1908), kuriame vaizduojamos dvi saulės, tarsi Dievo akys, apšviečiančios, stebinčios pasaulį, teikiančios dvasinės šviesos ir bylojančios, kad esame Jo galioje.

Muziejininkė pabrėžė, kad labai svarbi tema M. K. Čiurlionio kūryboje buvo vanduo. Daugelyje jo paveikslų vanduo užima pusę erdvės: tarsi atspindimas gyvenimas ir anapusinis pasaulis. Dažnai vaizduojami atspindžiai vandenyje, jie netobuli – kaip mūsų tikėjimas.

„Senajame Testamente minimi apaštalo Pauliaus žodžiai, kad anapusinį pasaulį mes suvokiame, tarsi per stiklą, o pilną tiesą sužinosime tik tenai nuvykę“, – sakė R. Stankevičienė.

Triptike „Rex“ matyti, kaip į amžinybę – salą, kur yra Dievas, plaukia laivelis.

„Pirmiausia žmogus galvoja: aha, plaukiu pas Dievą, pasibarsiu, už ką, kodėl man šitaip?! Matyti didžiulės pėdos, o apačioje – mažas laivas. Bet paskui žmogus suvokia, kad galbūt nelabai su tuo Dievu ir bepasibars. Galiausiai laivelis atplaukia. Mišiose meldžiamės: „Ir visiems, Tavo malonėje baigusiems žemės kelionę, leisk išvysti Tavo šviesųjį veidą.“ Paveiksle atpažįstame Tą Veidą“, – pabrėžė parodos kuratorė R. Stankevičienė.

Parodoje girdisi irklavimo garsai, padedantys įsivaizduoti, kaip baigę savo žemiškąją kelionę, laiveliu atplauksime pas Dievą. Ekspoziciją papildo miros kvapas – taip kvepiantys smilkalai naudojami religiniuose ritualuose.

M. K. Čiurlionis pradžios tapyboje vaizduoja susitikimą su Dievu, o vėliau, žvelgiant į vieną paskutinių jo darbų paveikslą „Rex“ (1909) matomas visų Dievų Dievas, apimantis visas religijas: budizmą, induizmą, Rytų tikėjimus. Sakome, kad Dievas yra vienas, o mes esame Dievo vaikai, tad M. K. Čiurlionis svarsto, kaip gali būti, kad Dievą daliname, kai jis yra vienas?

„Dievas sutvėrė pasaulį, žemę, dangų, žvaigždes ir šaltinį žemėje, (...) Žmonės prisimena šaltinį, iš kur jie kilę, ir kalba: grįžkime prie mūsų vieno šaltinio“, – rašė M. K. Čiurlionis.

Šalia kabančiame diptike „Rex“ (1904) vaizduojamas karalius, panašus į Biblijos veikėją, atrodo, tarsi Dievas žmogų kuria, lipdo iš molio ir suteikia jam kūrybinę galią. O paskui jau žmogus žemėje kuria Dievo atvaizdą, kaip atsiminimą, ilgesį, norą sugrįžti.

„Tirdama M. K. Čiurlionio kūrybą įminiau gal tik kokius 5 proc. to, ką jis pavaizdavo, o kiek dar liko neatskleista - klodų klodai!“, – kalbėjo parodos „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex“ kuratorė Regina Stankevičienė.

Ši paroda V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose veiks iki 2026 m. sausio 14 d.

Šalia V. K. Jonyno galerijos stovintys M. K. Čiurlionio namai-muziejus spalį užvėrė duris rekonstrukcijai. Planuojama, kad lankytojams durys atsivers 2027 metais. Bus atnaujinti keturi pastatai, įrengtos patyriminės ekspozicijos. Vaikystėje šiuose namuose mažasis Mikalojus Konstantinas iš tėvo mokėsi muzikuoti, o studijuodamas sugrįždavo į Druskininkus vasaroti, tėvai jam buvo įrengę dirbtuvę, kur dailininkas sukūrė daugybę garsių paveikslų ir muzikos kūrinių.

Memorialinio muziejaus obelų sode šiuo metu veikia lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“, atskleidžianti daug įdomybių apie Čiurlionių šeimos narius. Ji veiks iki 2026 m. lapkričio.

Minėdamas M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus išleido knygą „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“.

Šiame mieste yra daug dailininko atminimui įamžinti skirtų ženklų, pvz.:, 1975 m. skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurtas paminklas, 2024 m. skulptoriaus Romualdo Inčirausko sukurtas suoliukas prie Druskonio ežero, o po miesto erdves pasklido daugybė dailininko paveikslų reprodukcijų.