Kauno savivaldybė vis neatsikrato formalių „Prisikėlimo projektai“ įstaigos dalyvio teisių

2025 m. gruodžio 5 d. - vykusiame (tiksliau - neįvykusiame, nes į jį, kaip ir į kitus, taip pat neužsiregistravo nė vienas aukciono dalyvis) už tas teises tikėtasi gauti bent 151 206,97 Eur. Ankstesniais aukcionais buvo „užprašytos“ kur kas didesnės pinigų sumos, o pačioje aukcionų „epopėjos“ pradžioje dalyvio teisių viešojoje įstaigoje kaina per pirmąjį aukcioną buvo nurodyta kiek apie 300 tūkst. eurų.

Miesto savivaldybės tarybą sprendimą dėl naujo viešojo aukciono turėtų priimti vasarį. Įstatymas minimą kainą, besirengiant kiekvienam naujam viešajam aukcionui, leidžia mažinti 10 procentų. Galimybė, „nežaidžiant“ aukcionų, padovanoti savivaldybės „dalyvumą“ kitam įstaigos, kuri savo užduotį jau prieš keletą metų baigė, steigėjui nėra numatytos. Belieka toliau „žaisti“?

Na, nebent, kai dalyvio teisių kaina pasieks vieno euro ribą, atsiras pagrindas teisėtai viešąją įstaigą likviduoti. Deja, iš to „biznio“ Kauno miesto savivaldybės biudžetas netgi neturi prielaidų ką nors apčiuopiamo gauti. Kaip neturi ir juridinės teisės iš jo pasitraukti, kol įstaiga formaliai nelikviduota

Šią savaitę naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei šiek tiek informacijos apie įstaigos „Prisikėlimo projektai“ buvęs vadovas, taip pat buvęs Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas, o dabar – Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos dekanas klebonas Vytautas Grigaravičius. Anot jo, viešoji įstaiga buvo įsteigta dar mero Andriaus Kupčinsko laikais. Tai buvo vienintelė teisiška galimybė perimti savivaldybės dovanotus grindinio akmenis, kuriais buvo išgrįstas paminklinės Prisikėlimo bažnyčios šventorius. Jo sutvarkymo darbus apmokėjo savivaldybė. Iš viso tam išleista apie 2 milijonai eurų.

„Prisikėlimo projektai“ jau senokai nebeveikia, tačiau susidarė toks juridinis kazusas, ir Kauno savivaldybė neturi kitos išeities – tik per aukcioną viską su ta viešąja įstaiga pabaigti. Kiek metų tai truks, nežinau. Iš viešosios įstaigos veiklos pasitraukiau prieš ketverius metus, kai pradėjau savo tarnystę Katedroje“, - sakė dekanas klebonas V. Grigaravičius.

Tarpukariu, kai mūsų senoliai kūrė laisvą valstybę, jie nusprendė laikinojoje sostinėje pastatyti šventovę, iš kurios bokšto giedrą dieną „net Vilnius matyti“. Ji statyta iš tikinčiųjų aukų. Didinga bažnyčia iškilo, bet ja džiaugtasi neilgai. Sovietų okupacijos metais šventovė Žaliakalnyje paversta fabriku.

Tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, imta rinkti aukas Prisikėlimo bažnyčios atstatymui. Pavienių žmonių aukų nepakako, tad prie šio kilnaus tikslo jungėsi įstaigos, organizacijos. Tarp jų – ir Kauno miesto savivaldybė, ir Lietuvos Vyriausybė.

...Kai Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus (2003-2007 m.) buvau pakviesta dirbti jo komandoje, tapau mero patarėja socialiniais klausimais. Kartą aptarėme užduotį, susijusią su Prisikėlimo bažnyčia, kuriai atkurti truko nemažai lėšų. Nuspręsta kreiptis paramos, ir dėl to mero patarėjai patikėta surinkti bent kelių savivaldybių vadovų parašus po Kaune inicijuotu raštu, adresuotu tuometiniam Vyriausybės vadovui Algirdui Brazauskui.

Keli savivaldybių vadovai, tarp jų ir tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas, mielai pasirašė raštą, kuriame akcentuota, jog Kaune esanti Prisikėlimo bažnyčia – visos Lietuvos šventovė, kurią atstatyti – visiems garbės reikalas.

Nesunku buvo tuos parašus gauti, pakalbinus keletą merų per pietų pertrauką viename iš bendro savivaldybių asociacijos pasitarimo. Dar keli pakvietė dėl parašo atvykti į jų darbovietes. Nuvykau, parašus surinkau. Raštas iškeliavo į sostinę. Nežinau, kiek pasitarimų Vyriausybėje įvyko, kiek paveikus tas „kolektyvinis“ Kauno krašto bei Lietuvos sostinės merų prašymas buvo, tačiau rezultatas tapo aiškus, kai Vyriausybė Prisikėlimo bažnyčios atstatymui skyrė 5 mln. litų.

Šios bažnyčios pavadinimą lengva aptikti 2012 metų rugsėjį šalies Ūkio ministro įsakymu patvirtintame papildytame sąraše „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiško pritaikymo turizmo reikmėms“ projektų, kuriuos buvo numatyta finansuoti pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“. Prisidėjo ir Kauno savivaldybė.

Šiandien Prisikėlimo (Žaliakalnio) parapijos interneto svetainė skelbia „Kauno Prisikėlimo Bazilikos statybos ir atstatymo istorija - kaip dėkingumo Dievui už tautos atgautą laisvę simbolis“.

Joje rengiami sakralinės ir klasikinės muzikos koncertai, vyksta paskaitos, gyventojų susitikimai su menininkais. Bet iki šių dienų Prisikėlimo bažnyčios aplinkoje liko nesutvarkyta automobilių aikštelė.

Nors ta menkutė teritorija – nėra kokia „autonomija“ ko ne pačiame turtingo miesto Kauno centre, tačiau žemės sklypas po ja (reiškia ir pati aikštelė) priklauso parapijai. Nepaisant to, kad aikštelė tarnauja turistams bei kauniečiams, lankantiems Prisikėlimo bažnyčią, iš Kauno valdžios akiračio ji „iškrenta“. Tad savivaldybei jos būklė neįdomi. Juolab, parapijai priklausantis miesto plotelis lieka finansiškai neremtinas. Tai ne privatus daugiaaukštis, kurio sutvarkymui savivaldybė mielai iš kauniečių sudėto biudžeto atseikėjo 700 tūkst. eurų (kad miesto įvaizdžiui apšepęs namas nekenktų).

Aikštelė prie bažnyčios – kas kita. Savivaldybė turi teisę jos savininką (parapiją) sugėdinti, kad netvarko tos erdvės, kuri.., kaip bežiūrėtum, yra vieša miesto vieta. Lygiai kaip ir prie jos esantis Žaliakalnio funikulierius, kurio sutvarkymas, pasak mero pavaduotojo Andriaus Palionio viešų pasisakymų, savivaldybei nepriklauso, nes... nėra jos.

Na, taip, aikštele naudojasi turistai, kurie pakyla iki Prisikėlimo bažnyčios stogo ir nuo jo grožisi šaunaus miesto – Kauno – panorama. Bet matyt, verslininko vadovaujama savivaldybė negali savyje įveikti „konkurencijos geną“, todėl planuoja už 5 mln. eurų Kaune pastatyti apžvalgos ratą turistams. Nors paties miesto mero nurodymu vienas privataus turto savininkas buvo priverstas nugriauti panašų apžvalgos ratą, kurį savo kaštais buvo pastatęs Vilijampolėje ant kalno...

Kai neseniai kalbėjo televizijos žinių laidoje vicemeras A. Palionis apie Žaliakalnio funikulieriaus prastą būklę, patikino, jog „privačiam turtui tvarkyti Kauno miesto savivaldybė lėšų neturi. O mes pridursime, kad kartais turi. Ir už pusę milijono eurų gali nupirkti komercinį pastatą Vytauto parke ir intensyviai jį renovuoti. Gali ir kelis metus bylinėtis su kito NT savininkais toje erdvėje, kad šie nenori savo gero parduoti, nors dar 2022-aisiais teismas pripažino, kad tai – ne tas turtas, kurio žūtbūtinai reikia „visuomenės reikmėms“

Beje, prieš keletą metų po žurnalistų atlikto tyrimo LRT tautai pranešė apie Kauno miesto savivaldybėje sugalvotą paveldo (pastatų fasadų tvarkymo) paramos biudžeto lėšomis programą, kuri kažkaip netyčia pademonstravo „finansinį jautrumą“ ir milijonieriaus mero šeimos, ir jos draugų ar verslo partnerių nuosavybei…